CP v2

Tag: Administracinių nusižengimų kodeksas

  • Telšių rajone primena sklypų priežiūros terminus: žolę privalu šienauti 3 kartus per metus

    Telšių rajono savivaldybė, prasidėjus intensyviam žolės augimui, primena gyventojams ir juridiniams asmenims pareigą prižiūrėti jiems priskirtas teritorijas. Pasak savivaldybės, dalis sklypų savininkų savo valdas tvarko nuolat, tačiau kasmet pasitaiko ir atvejų, kai sklypai apleidžiami ar net pamirštami.

    Prievolė šienauti ir tvarkyti aplinką nustatyta Telšių rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose 2011 metais rugsėjo 29 dieną. Taisyklės buvo papildytos 2023 metais kovo 30 dieną, sukonkretinant kai kuriuos reikalavimus dėl priežiūros periodiškumo ir tvarkos.

    Trys šienavimai per sezoną

    Pagal taisykles priskirtose teritorijose privalu rūpintis sklypo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad tai nekeltų nepatogumų tretiesiems asmenims. Įpareigojama rinkti šiukšles, valyti sąnašas, tvarkyti želdinius, taip pat surinkti nukritusias šakas ir lapus, o kompostuoti tik tam skirtose vietose.

    Žalieji plotai, įskaitant pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas ir griovius, turi būti šienaujami pagal poreikį, bet per metus ne rečiau kaip 3 kartus. Nustatyti ir konkretūs terminai: pirmą kartą nušienauti iki gegužės 31 dienos, antrą kartą iki liepos 15 dienos, trečią kartą iki rugsėjo 1 dienos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šienavimo metu nemulčiuota žolė turi būti sugrėbta ir išvežta per 3 dienas po nupjovimo. Šis reikalavimas siejamas ne tik su tvarka ir estetika, bet ir su higiena bei saugumu, nes palikta žolė gali trukdyti pėsčiųjų ar eismo matomumui, sudaryti prielaidas plisti kenkėjams.

    Ko negalima daryti bendro naudojimo teritorijose

    Taisyklės taip pat draudžia bendrojo naudojimo teritorijose sandėliuoti malkas ar kitą medieną, teršti statybinėmis atliekomis, gruntu ar kitais teršalais. Savivaldybė primena, kad malkas ir kitas medžiagas reikia laikyti priskirtose teritorijose, o ne šaligatviuose, pakelėse ar kitose visiems skirtose erdvėse.

    Tvarkymo reikalavimai taikomi tiek privačių sklypų savininkams, tiek įmonėms ar kitoms organizacijoms, kurios teisėtai valdo žemės sklypus ar joms priskirtas teritorijas. Savivaldybė akcentuoja, kad pareiga tvarkytis yra ne vien formalumas, nes nuo to priklauso viešųjų erdvių tvarka, kaimynystės kokybė ir bendras rajono vaizdas.

    Atsakomybė ir kur pranešti

    Už taisyklių pažeidimus numatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį. Jis numato įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų, o piktybiškai vengiant tvarkytis gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės.

    Apie pastebėtus tvarkymo ir švaros pažeidimus gyventojai raginami informuoti seniūniją pagal gyvenamąją vietą arba savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyrių telefonu +370 646 06279. Savivaldybė primena, kad operatyvūs pranešimai padeda greičiau spręsti problemas ir užkirsti kelią pasikartojantiems pažeidimams.

  • Zarasuose gegužę griežtinama automobilių statymo kontrolė: baudos už vejas, šaligatvius ir kiemus

    Zarasuose gegužę griežtinama automobilių statymo kontrolė: baudos už vejas, šaligatvius ir kiemus

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai visą gegužės mėnesį vykdys sustiprintą transporto priemonių stovėjimo kontrolę mieste ir gyvenamuosiuose kvartaluose. Savivaldybė ragina vairuotojus iš anksto įsivertinti, ar automobilis paliekamas pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

    Primename, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos bei šaligatvio, jei konkrečioje vietoje stovėjimo tvarkos nenumato kelio ženklai ar ženklinimas. Taip pat automobiliai negali būti paliekami sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose teritorijose, kurios nėra skirtos transporto priemonių eismui ar stovėjimui.

    Sustiprintos kontrolės metu dėmesys bus skiriamas ir kiemams bei gyvenamosioms zonomis pažymėtoms teritorijoms, kur galioja papildomi eismo ir stovėjimo reikalavimai. Pareigūnai tikrins, ar laikomasi kelio ženklų, horizontaliojo ženklinimo ir nustatytos važiavimo tvarkos.

    Atskirai bus kontroliuojama, ar miesto gatvėse ir bendro naudojimo kiemuose nepaliekamos neeksploatuojamos transporto priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad ilgą laiką nejudinami, apleisti automobiliai užima vietą, gali trukdyti specialiųjų tarnybų privažiavimui ir kelti papildomų nepatogumų gyventojams.

    Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kur tai draudžiama, arba nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus taip pat taikoma atsakomybė.

    Tuo metu transporto priemonių savininkai, kurie nepasirūpina neeksploatuojamomis transporto priemonėmis ir palieka jas bendro naudojimo teritorijose, gali būti traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį. Už tokį pažeidimą gali būti skirta bauda nuo 70 iki 140 eurų.

    Gyventojams rekomenduojama automobilius statyti tik tam skirtose vietose ir, kilus abejonėms, vadovautis kelio ženklais bei ženklinimu. Savivaldybė primena, kad taisyklių laikymasis padeda išvengti baudų ir prisideda prie tvarkingesnės, saugesnės miesto aplinkos.

  • Triukšmas sode gali brangiai kainuoti: kada ROD vakarėlis baigiasi policija ir bauda

    Triukšmas sode gali brangiai kainuoti: kada ROD vakarėlis baigiasi policija ir bauda

    Šiltuoju sezonu sodų bendrijose ir šeimos sodų sklypuose dažnėja konfliktų dėl triukšmo: vieniems tai poilsis su griliumi, kitiems – bemiegė naktis ir skambutis policijai. Nors terminas nakties ramybė dažnai minimas buityje, Lietuvos teisėje svarbiausia yra pats viešosios rimties trikdymo faktas, o ne vien konkreti valanda.

    Už triukšmingą elgesį gali būti taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už viešosios rimties trikdymą. Praktikoje tai reiškia, kad atsakomybė gali kilti ir vakare, ir ryte, jei garsai akivaizdžiai peržengia protingas ribas, kartojasi ar daro poveikį aplinkiniams sklypams.

    Didžiausią įtampą soduose paprastai kelia du dalykai: ilgos kompanijų vaišės su garsiakalbiais ir šūksniais bei triukšmingi darbai su technika. Vejapjovės, trimeriai, grandininiai pjūklai ar kiti elektriniai įrankiai patys savaime nėra draudžiami, tačiau svarbi darbų trukmė, dažnumas ir paros metas, ypač poilsio dienomis.

    Jei kaimynai kviečia pareigūnus, vertinama konkreti situacija: ar triukšmas buvo intensyvus, ar buvo ignoruojami perspėjimai, ar tai kartojasi. Tokiais atvejais gali būti skiriama bauda, o sudėtingesniais atvejais medžiaga perduodama nagrinėti teismui, kuris gali taikyti griežtesnes priemones.

    Ką dar gali bendrija?

    Be valstybės institucijų, svarbų vaidmenį turi ir sodų bendrijos ar sklypų valdymo organai, jei tokie veikia. Vidaus taisyklės dažnai numato papildomus apribojimus dėl triukšmingų darbų valandų, renginių trukmės, taip pat atsakomybę už šiukšlinimą ar bendro naudojimo teritorijų niokojimą.

    Nuolatinių pažeidimų atveju paprastai pirmiausia taikomi įspėjimai ir fiksuojami skundai, o vėliau gali būti imamasi griežtesnių veiksmų pagal vidaus tvarką. Kitaip tariant, vienas triukšmingas vakaras gali virsti ne tik bauda, bet ir ilgalaikiu konfliktu su kaimynais bei bendrijos valdymu.

    Kaip išvengti konflikto

    Dažna klaida – manyti, kad savo sklype galima elgtis be jokio derinimo su aplinkiniais. Paprastas išankstinis pranešimas kaimynams apie planuojamą susibūrimą, aiškus pabaigos laikas ir saikingas garso lygis dažnai padeda išvengti skundų.

    Taip pat verta pasitikrinti konkrečios teritorijos taisykles ir laikytis susiformavusių papročių, ypač savaitgaliais. Jei kyla ginčas, geriausia sprendimo ieškoti iškart, nes užsitęsęs triukšmas dažniausiai baigiasi oficialia intervencija, o ne draugišku pokalbiu.

  • Policininkas paklaus šito per patikrą: jei neparodysite, bauda gali siekti iki 650 eurų

    Policininkas paklaus šito per patikrą: jei neparodysite, bauda gali siekti iki 650 eurų

    Per įprastą patikrą keliuose policininkai gali paprašyti ne tik dokumentų, bet ir parodyti privalomą automobilio įrangą. Praktikoje daug vairuotojų ją turi, tačiau nežino, kur tiksliai ji padėta, todėl situacija greitai tampa nemaloni.

    Pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus lengvajame automobilyje privalo būti avarinio sustojimo ženklas ir gesintuvas. Šių daiktų nepakanka vien turėti bagažinėje ar salone, pareigūnai gali prašyti juos parodyti, o ne tik patvirtinti žodžiu.

    Ypač dažnai klausimų kyla dėl gesintuvo. Jis turi būti lengvai pasiekiamas ir saugiai pritvirtintas, kad staiga stabdant ar įvykus avarijai netaptų pavojingu sviediniu keleiviams. Netinkamas laikymas gali būti vertinamas kaip eismo saugai keliantis riziką.

    Jei vairuotojas per patikrą negali parodyti gesintuvo, pareigūnai tai gali traktuoti kaip reikalaujamos įrangos neturėjimą. Tokiais atvejais atsakomybė paprastai taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo reikalavimų nesilaikymo.

    Baudos dydis priklauso nuo aplinkybių ir pareigūnų vertinimo, tačiau tam tikrais atvejais ji gali siekti iki maždaug 650 eurų. Didžiausios baudos realiame eisme skiriamos retai, tačiau vien tai, kad vairuotojas negali aiškiai parodyti privalomos įrangos, gali užbaigti patikrą protokolu.

    Vairuotojams verta iš anksto pasitikrinti ne tik ar įranga yra automobilyje, bet ir ar ji tvarkingai laikoma bei ar ją galima greitai rasti. Tai ypač aktualu prieš ilgesnes keliones, keičiant automobilį ar persidėjus daiktus bagažinėje.

    Dar vienas dažnas klausimas, ar privaloma vežiotis vaistinėlę. Šiuo metu lengvuosiuose automobiliuose tokio reikalavimo nėra, tačiau viešojoje erdvėje periodiškai grįžta diskusijos apie galimus pokyčius ir saugumo standartų suvienodinimą su kitomis Europos šalimis.