Uodų platinamas čikungunijos virusas, ilgą laiką laikytas tropikų ir subtropikų problema, vis dažniau siejamas su augančia rizika Europoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas virusą galintiems platinti uodams įsitvirtinti naujose teritorijose.
Didžiausias dėmesys krypsta į azijinį tigriuką uodą Aedes albopictus, kuris geriau nei daugelis kitų rūšių prisitaiko prie vėsesnių sąlygų. Ši rūšis jau fiksuojama vis platesnėje pietų ir vidurio Europos dalyje, o jos plitimą spartina ir žmonių judėjimas bei prekyba, kai uodų kiaušinėliai ar lervos netyčia pervežami su prekėmis.
Kas yra čikungunija?
Čikungunija yra virusinė liga, dažniausiai perduodama per Aedes genties uodų įkandimus. Pirmą kartą ji aprašyta 1952 metais, o Pasaulio sveikatos organizacija ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši infekcija neretai nuvertinama, nes daug dėmesio tenka kitoms uodų platinamoms ligoms.
Ligai būdingas staigus karščiavimas, bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, bėrimas, tačiau labiausiai išsiskiria itin stiprus sąnarių skausmas. Daliai žmonių sąnarių skausmai gali užsitęsti mėnesius ar dar ilgiau ir apsunkinti kasdienę veiklą, ypač vyresnio amžiaus ar lėtinių ligų turintiems pacientams.
Kodėl rizika auga Europoje?
Mokslininkų vertinimu, kylanti vidutinė temperatūra ir ilgesni šilti sezonai didina tikimybę, kad uodai išgyvens, sėkmingiau veisis ir ilgiau išliks aktyvūs. Tai reiškia didesnę tikimybę, kad atvežtiniai čikungunijos atvejai, kai žmogus užsikrečia kelionėje, gali tapti vietinių protrūkių pradžia, jei tą žmogų įkanda vietoje paplitęs pernešėjas.
Vietiniai protrūkiai Europoje jau anksčiau buvo siejami su Aedes genties uodais, todėl sveikatos apsaugos sistemoms svarbiausia ne panika, o pasirengimas. „Šie signalai pirmiausia skirti sveikatos sistemoms, kad jos laiku sustiprintų stebėseną ir reagavimo planus“, – pabrėžia tyrėjai, vertinantys klimato kaitos poveikį pernešėjų plitimui.
Ką turėtų daryti institucijos ir gyventojai?
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda ankstyva uodų stebėsena, greitesnė diagnostika ir aiškios procedūros, kaip reaguoti nustačius vietinio plitimo riziką. Medicinos įstaigoms svarbu atpažinti simptomus, ypač jei pacientas neseniai keliavo, o savivaldybėms aktualu planuoti dezinfekcijos ir uodų kontrolės priemones rizikos vietose.
Gyventojams rekomenduojama mažinti uodų veisimosi vietas prie namų, nes Aedes uodai dažnai veisiasi nedideliuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, vandeniui užsistovėjus induose ar talpose. Keliaujantiems į regionus, kur čikungunija paplitusi, svarbiausia apsauga nuo įkandimų, o sugrįžus ir pajutus simptomus verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
