Iranas svarsto galimus atsakomuosius smūgius prieš karinius taikinius Europoje, jei Jungtinės Valstijos imtųsi tolesnės konflikto eskalacijos. Tokias nuotaikas, remdamasis su Irano režimui artimais šaltiniais kalbėjusiais asmenimis, aprašė Financial Times.
Pasak jų, Teherane analizuojami scenarijai, kuriuose taikiniais taptų JAV karinis turtas ir infrastruktūra Pietryčių Europoje, taip pat regionuose, kur Vakarų partneriai teikia logistinę paramą. Šaltiniai teigė, kad dalis Europos valstybių įsitraukimo, pavyzdžiui, bazių suteikimo ar operacinės pagalbos, Irane gali būti vertinama kaip papildomas argumentas smūgiams.
„Jeigu JAV nueis per toli, Iranas ginsis bet kokia kaina ir išeis už regiono ribų“, – sakė vienas su Irano pozicija susipažinęs asmuo.
Vis dėlto Europa nėra be gynybos: NATO priešraketinės gynybos architektūroje svarbų vaidmenį atlieka Aegis Ashore bazės Lenkijoje ir Rumunijoje. Šios sausumos platformos buvo kuriamos kaip Europos etapinės adaptyvios gynybos dalis, skirta atremti balistinių raketų grėsmę, įskaitant raketas, kurias teoriniuose scenarijuose galėtų panaudoti Iranas.
Kaip veikia Aegis Ashore
Aegis Ashore naudoja „SM-3“ šeimos perėmimo raketas, kurios taikinį naikina kinetiniu smūgiu, be sprogstamosios galvutės. Tokia „pataikymo į pataikantį“ logika skirta perimti balistines raketas kosminėje skrydžio fazėje.
Rumunijos Deveselu bazė veikia nuo 2016 metais, o Lenkijos Redzikovo objektas operacinį pajėgumą pasiekė 2024 metais. Skirtingais laikotarpiais jose diegtos skirtingos „SM-3“ modifikacijos, o pažangesnės versijos teoriškai plečia perėmimo galimybes didesniuose nuotoliuose.
Priešraketinė gynyba remiasi ne vien pačių bazių radarais: NATO tinklas naudoja ir ankstyvojo perspėjimo duomenis, įskaitant sensorius Turkijoje, bei integruotą vadovavimo sistemą. Sprendimams dėl perėmimo svarbus laikas, nes nuo paleidimo aptikimo iki galimo atsako gali likti vos kelios minutės.
Kiek reali grėsmė Europai
Kariniai analitikai pabrėžia, kad Teherano grasinimų reikia vertinti rimtai, tačiau atsargiai, nes realias galimybes riboja turimų raketų kiekis, patikimumas ir tikslumas didesniuose nuotoliuose. Vidutinio nuotolio balistinės raketos teoriškai gali pasiekti dalį Pietų ir Vidurio Europos, tačiau praktinis efektyvumas priklauso nuo konkrečios sistemos ir paleidimo sąlygų.
Taip pat svarbu, kad bet koks smūgis Europos teritorijoje kardinaliai išplėstų konflikto geografiją ir sukeltų ne tik JAV, bet ir NATO politinį bei karinį atsaką. Dėl to tikėtina, kad Irano strategijoje toliau bus derinami spaudimo signalai, netiesioginės priemonės ir riboto masto demonstracijos, o NATO priešraketinė gynyba išliks padidinto dėmesio zonoje.