CP v2

Tag: AEMET

  • Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispanija ruošiasi antrai 2026 metų vasaros karščio bangai: valstybinė meteorologijos agentūra AEMET įspėja, kad kai kur temperatūra gali pakilti iki 44 laipsnių. Sinoptikai prognozuoja, kad pavojingiausias laikotarpis tęsis bent iki antradienio, o perspėjimų žemėlapis bus tikslinamas pagal naujausius modelius.

    Pagal AEMET prognozes, didžiausia kaitra koncentruosis pietvakarių žemyninėje dalyje, ypač upių slėniuose, kur temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Plačiose teritorijose tikimasi 39–41 laipsnio, o dalyje regionų tvyros 37–40 laipsnių karštis.

    Kur karštis pavojingiausias?

    AEMET skelbia oranžinius perspėjimus didelėje šalies dalyje, o kai kur taikomi ir geltoni įspėjimai. Didesnė rizika numatoma Andalūzijoje, įskaitant Sevilijos, Uelvos ir Chajeno apylinkes, kur karštis gali pasiekti apie 40 laipsnių ir daugiau.

    Karščio banga apims ne tik pietus. Pavojus taip pat prognozuojamas Ebro slėnyje, šiaurės rytų žemumose, dalyje Galisijos vidaus rajonų, pietinėje plynaukštėje ir kai kuriose rytinės pakrantės zonose, o Maljorkoje temperatūra gali kilti iki 36–38 laipsnių.

    Kanaruose – papildomas gaisrų pavojus

    Šį kartą išimtis netaps ir Kanarų salos, kurios dažnai išvengia ekstremaliausių žemyninės Ispanijos epizodų. Kanarų vyriausybės ekstremaliųjų situacijų tarnybos paskelbė perspėjimą dėl miškų gaisrų rizikos Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, nes kelioms dienoms prognozuojama aukšta temperatūra ir sausas oras.

    Prognozėms išliekant dinamiškoms, daliai salų gali būti taikomi griežtesni perspėjimai, o situaciją labiausiai lems vėjo kryptis, oro masių kaita ir drėgmės lygis. Tokios sąlygos didina gaisrų plitimo tikimybę, ypač jei sustiprėja vietiniai vėjai.

    Naktimis atokvėpio mažai

    Sveikatos riziką didina ne tik dienos temperatūros pikas, bet ir labai šiltos naktys. AEMET nurodo, kad artimiausiomis dienomis daug kur vyraus 20–26 laipsnių minimali temperatūra, o kai kur naktimis ji gali pakilti ir iki 27–28 laipsnių, todėl organizmui sunkiau atsigauti.

    Ispanijoje karščio bangos poveikis vertinamas ir per perteklinio mirtingumo rodiklius: šalyje veikianti MoMo stebėsenos sistema, siejama su Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų analize, ankstesnio karščio epizodo metu fiksavo reikšmingą papildomų mirčių skaičių. Tai sustiprina institucijų raginimus rizikos grupėms būti ypač atsargioms.

    Specialistai primena, kad didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Rekomenduojama vengti buvimo saulėje vidurdienį, gerti pakankamai vandens, riboti intensyvų fizinį krūvį lauke ir stebėti savijautą, ypač jei naktimis nepavyksta kokybiškai pailsėti.

  • Karščio banga užklupo Europą: iki 40 laipsnių, skelbiami raudoni pavojingumo lygiai

    Didelę Europos dalį užklupo ankstyva ir intensyvi karščio banga, kai kai kur temperatūra artėja prie 40 laipsnių. Dalis valstybių paskelbė aukščiausio lygio perspėjimus, o didmiesčiuose ir turistų pamėgtose vietose gyventojai raginami riboti veiklą lauke.

    Karščiai sustiprėjo apie vasaros saulėgrįžą, kuri paprastai žymi karščiausio sezono pradžią Šiaurės pusrutulyje. Meteorologai įspėja, kad tokie epizodai vis dažniau prasideda anksčiau ir trunka ilgiau, todėl didėja rizika sveikatai ir infrastruktūrai.

    Sinoptikai situaciją sieja su į šiaurę iš Sacharos slenkančia karšto oro mase, kurią palaiko stipri aukšto slėgio sistema, dažnai vadinama afrikiniu anticiklonu. Tokios sąlygos sukuria vadinamąjį šilumos kupolą, kai karštas oras tarsi „užrakinamas“ virš regiono ir diena po dienos temperatūra kyla.

    Ilgesnį laiką trunkant aukštai temperatūrai, ypač pavojingos tampa naktys, kai oras menkai atvėsta. Tuomet organizmas prasčiau atsistato, o šilumos streso rizika didėja net ir tiems, kurie dieną stengiasi vengti saulės.

    Italijoje dalyje miestų buvo paskelbtas raudonas pavojingumo lygis, įspėjantis apie didelę riziką sveikatai. Tokie perspėjimai paprastai reiškia, kad karštis gali paveikti ne tik vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergančius žmones, bet ir sveikus gyventojus, ypač dirbančius lauke.

    Karščių pikas juntamas ir turistiniuose centruose, kur žmonės ieško pavėsio, planuoja maršrutus ankstyvomis ryto valandomis arba vakare. Kai kur situaciją komplikuoja ir transporto sistemos, nes karštis didina gedimų tikimybę bei apkrauna miestų infrastruktūrą.

    „Apsirengiau visiškai baltai, nes labai karšta, ir kur tik einu, visada pasiimu mažą elektrinį ventiliatorių“, – sakė Madride viešinti 22 metų inžinierė iš Majamio.

    Ispanijoje meteorologijos tarnyba AEMET skelbė raudonus ir oranžinius perspėjimus keliuose regionuose, nurodydama, kad dalyje Pirėnų pusiasalio ir Maljorkoje temperatūra gali viršyti 39–40 laipsnių. Taip pat buvo pranešta, kad karščiai gali užsitęsti bent iki savaitės vidurio.

    Vokietijoje vietomis fiksuota iki 38 laipsnių, o meteorologai papildomai perspėjo apie smarkias perkūnijas. Tokios situacijos dažnos karščio bangų metu, kai įkaitęs oras vėliau sukuria sąlygas staigioms liūtims, stipriam vėjui ar krušai.

    Karščio banga smogia ne tik žmonėms. Gelbėtojai ir laukinių gyvūnų priežiūros centrai kai kuriose šalyse praneša apie šilumos streso atvejus, kai nusilpę paukščiai ir smulkūs žinduoliai atsiduria prieglaudose.

    Belgijoje netoli Namūro veikiantis centras nurodė per kelias dienas priėmęs apie 150 gyvūnų, nukentėjusių nuo karščio. Specialistai aiškina, kad jaunikliai lizduose kartais nebeištveria kaitros ir bando iššokti anksčiau laiko, taip patirdami papildomą pavojų.

    Mokslininkai ir meteorologijos tarnybos pabrėžia bendrą tendenciją: dėl klimato kaitos karščio bangos Europoje tampa dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės. Tai reiškia, kad ankstyvos vasaros karščiai gali tapti ne išimtimi, o vis labiau įprasta sezono dalimi.

    Institucijos ragina sekti oficialius perspėjimus, gerti pakankamai vandens, vengti tiesioginės saulės per didžiausią kaitrą ir pasirūpinti pažeidžiamais žmonėmis bei gyvūnais. Ypač svarbu įvertinti riziką miestuose, kur asfaltas ir pastatai didina vadinamąjį šilumos salos efektą.

  • Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys gegužę įkaito iki šiam metų laikui neįprastų reikšmių, o dalyje stebėjimo taškų fiksuoti istoriniai mėnesio rekordai. Puertos del Estado duomenimis, aukščiausios gegužės temperatūros užregistruotos 18-oje iš 29 jų tinklo bojų – nuo Galisijos ir Kantabrijos jūros iki Viduržemio.

    Kaip skelbia ši už uostų ir jūrinių stebėjimų sistemą atsakinga Ispanijos institucija, rekordai fiksuoti tiek atviros jūros, tiek pakrantės bojų tinkle. Iš viso 12 iš 15 atviros jūros bojų ir 6 iš 14 pakrantės bojų parodė aukščiausias gegužės reikšmes nuo tada, kai pradėta kaupti jų duomenų serija.

    Rekordai Balearų salose

    Didžiausia viso tinklo reikšmė užfiksuota prie Mahono bojos netoli Menorkos: gegužės 27 dieną vanduo pasiekė 26,58 laipsnio. Antroje vietoje liko Dragoneros boja Balearuose, kur gegužės 30 dieną fiksuota 26,2 laipsnio.

    Kiti taškai taip pat perrašė mėnesio rekordus: prie Taragonos užregistruota 24,64 laipsnio, prie Beguro kyšulio – 24,47 laipsnio, o prie Valensijos – 23,47 laipsnio. Pakrantės tinkle išsiskyrė Taragona, kur gegužės 30 dieną pasiekta 24,5 laipsnio, ir Barselona – 24,2 laipsnio kitą dieną.

    Kodėl jūra išlieka šilta ilgiau?

    Neįprastai šilti rodmenys sutapo su išskirtine karščio banga, antroje gegužės pusėje apėmusia Ispaniją ir dalį Europos. Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET skelbė, kad kai kur oro temperatūros buvo labiau būdingos vasarai nei vėlyvam pavasariui, o Kantabrijos jūros paviršius buvo apie 1,5–2 laipsniais šiltesnis už įprastą šio laikotarpio normą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vandenynas ir jūra į atmosferos pokyčius reaguoja lėčiau dėl didelės šiluminės inercijos. Tai reiškia, kad vanduo sukauptą šilumą gali išlaikyti savaites net ir tuomet, kai oro temperatūra pradeda kristi, todėl jūrinio karščio epizodai neretai užsitęsia ilgiau nei sausumoje.

    Galimos pasekmės ekosistemoms ir ūkiui

    Ilgiau trunkanti aukšta vandens temperatūra didina vadinamųjų jūrinių karščio bangų tikimybę ir gali keisti rūšių paplitimą. Tai kelia stresą jautrioms buveinėms, o poveikis gali persikelti ir į ekonomiką – ypač į žvejybą bei kitą su jūra susijusią veiklą, kai kinta žuvų migracijos, neršto sąlygos ar deguonies režimas.

    Puertos del Estado prižiūri vieną didžiausių Europoje okeanografinių stebėjimo sistemų: 15 atviros jūros bojų, 14 pakrantės bojų, 46 potvynių matuoklius ir aukšto dažnio radarų tinklą. Ši infrastruktūra leidžia realiu laiku sekti vandens temperatūrą, bangavimą, jūros lygį ir sroves, todėl tokie epizodai greitai pastebimi ir įvertinami.

    Pasaulio meteorologijos organizacija pastaruoju metu yra įspėjusi, kad pasaulinės temperatūros anomalijų tikimybė artimiausiais mėnesiais išlieka didelė. Klimato tyrėjai taip pat nuolat pabrėžia, kad Viduržemio jūros regionas yra tarp pažeidžiamiausių klimato kaitai, todėl tokie pavasario rekordai gali tapti vis dažnesni.

  • Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europoje šią savaitę prognozuojami neįprastai aukšti gegužės temperatūrų rodikliai, kai kur artėjantys prie vasaros kaitros rekordų. Meteorologai situaciją sieja su vadinamuoju šilumos kupolu, kai aukšto slėgio sritis tarsi „uždengia“ regioną ir įkalina šiltą orą.

    Didžiausios kaitros laukiama Pirėnų pusiasalyje: Portugalijoje kai kur gali būti fiksuojama beveik 40 laipsnių, o pietų Ispanijoje temperatūra gali kilti iki maždaug 38 laipsnių. Tuo pat metu gerokai šilčiau už daugiametį vidurkį turėtų būti ir Prancūzijoje, Belgijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

    Kas yra šilumos kupolas?

    Šilumos kupolas susiformuoja, kai virš regiono įsitvirtina aukšto slėgio sistema, stabdanti oro masių judėjimą ir slopinanti debesuotumą. Į Vakarų Europą iš Šiaurės Afrikos plūstantis šiltas oras tokiomis sąlygomis „užsilaiko“, o saulė dieną dar labiau įkaitina paviršių.

    Tokio tipo situacijos dažnai reiškia ir silpnesnį vėją bei menkesnį atvėsimą naktį, todėl šiluma kaupiasi kelias dienas iš eilės. Dėl to didėja tikimybė, kad miestai, ypač tankiai apgyvendinti, patirs ryškesnį karščio stresą.

    Rekordai gegužę ir sveikatos rizikos

    Prancūzijos meteorologijos tarnyba įspėjo apie ankstyvą, išskirtinį ir galintį užsitęsti karščio epizodą, kai temperatūra gali viršyti sezoninį vidurkį maždaug 12 laipsnių ar daugiau. Kai kuriuose Prancūzijos miestuose tikimasi gegužės rekordų, o prognozuojami rodikliai kai kur gali būti keliais laipsniais aukštesni už ankstesnes aukščiausias reikšmes.

    Jungtinėje Karalystėje taip pat skelbiami karščio sveikatos perspėjimai daliai Anglijos, įskaitant griežtesnio lygio įspėjimus didmiesčiams. Sveikatos tarnybos paprastai pabrėžia, kad karščiai labiausiai pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ir dirbantiems lauke.

    Kodėl karščio bangos ankstėja?

    Meteorologų vertinimu, tokie karščio epizodai tampa dažnesni dėl klimato kaitos, nes šylantis klimatas didina ekstremalių temperatūrų tikimybę ir jų intensyvumą. Tai ypač pastebima, kai aukšto slėgio sistemos ilgiau užsilaiko virš tų pačių teritorijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvos karščio bangos gegužę kelia papildomų iššūkių, nes žmonės ir infrastruktūra dažnai dar nebūna prisitaikę prie vasariškų sąlygų. Todėl daugelyje šalių didelis dėmesys skiriamas perspėjimų sistemoms ir visuomenės informavimui.

    „Tikimės, kad tokios karščio bangos kartosis vis dažniau, prasidės anksčiau ir bus intensyvesnės“, – teigė Prancūzijos meteorologijos tarnyba.

  • Ispanijoje per karščio bangas gali užsidaryti lauko terasos: ką tai reiškia turistams

    Ispanijoje per karščio bangas gali užsidaryti lauko terasos: ką tai reiškia turistams

    Naujos taisyklės dėl karščio

    Šią vasarą Ispanijoje poilsiautojai gali dažniau susidurti su situacija, kai kavinės ar barai lauko terasose laikinai neaptarnauja. Pokyčius lemia atnaujintos taisyklės, susijusios su darbuotojų sauga ekstremalių karščių metu.

    Diskusijas paskatino dažnėjančios karščio bangos, kurios kai kuriuose regionuose pastaraisiais metais pasiekdavo ir 45 laipsnius. Viešojo maitinimo sektoriuje tai reiškia didesnę riziką darbuotojams, ypač dirbantiems lauke per pačias karščiausias dienos valandas.

    Atnaujintame nacionaliniame darbo santykių reguliavime viešbučių ir restoranų sektoriui klimato veiksniai įvardijami kaip svarbi darbuotojų saugos tema. Numatyta, kad per ekstremalius orus darbdaviai turi taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Reikalavimai aktyvuojami tada, kai Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET paskelbia oranžinį arba raudoną įspėjimą. Tokie perspėjimai paprastai reiškia, kad karštis kelia realią grėsmę sveikatai.

    Kada terasos gali būti uždaromos

    Pagal naująją tvarką restoranai, barai ir kavinės turi mažinti aptarnavimą lauko erdvėse arba laikinai uždaryti terasas, jei jose nėra pakankamo pavėsio ar vėsinimo sprendimų. Tai taikoma būtent per įspėjimų laikotarpius, kai temperatūros pikas sutampa su didžiausia rizika.

    Akcentuojama, kad terasų uždarymas turėtų būti kraštutinė priemonė. Pirmiausia skatinama koreguoti darbo grafikus, perkelti pamainas į vėsesnes valandas, užtikrinti dažnesnes pertraukas, poilsį ir pakankamą vandens kiekį.

    Už reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos, kurios rimčiausiais atvejais gali viršyti 50 000 eurų. Tai reiškia, kad dalis verslų greičiausiai imsis prevencinių veiksmų dar prieš sulaukdami patikrinimų, ypač turistiniuose miestuose.

    Praktikoje tai gali reikšti paprastesnį scenarijų poilsiautojams: dieną terasa tuščia arba aptarnavimas sustabdytas, tačiau viduje įstaiga dirba įprastai. Sprendimai gali skirtis pagal regioną, įstaigos infrastruktūrą ir įspėjimo lygį.

    Ką turėtų žinoti turistai

    Turistams tai gali pakeisti įprastą vasaros ritmą, ypač jei planuojami pietūs ar ilgas pasisėdėjimas lauke per vidurdienį. Kai termometro stulpelis artėja prie 40 laipsnių, būtent šiomis valandomis tikėtina didžiausia apribojimų tikimybė.

    Kelionių planavime verta numatyti lankstumą: pagrindinius valgymus perkelti į vakarą, kai karštis atslūgsta ir terasos dažniau vėl atsidaro. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti, ar pasirinkta vieta turi pavėsines, ventiliatorius ar kitus vėsinimo sprendimus.

    Pokyčiai susiję ir su platesne tendencija: karščio bangos Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau peržiūri darbo saugos reikalavimus. Ispanija taip pat plėtoja nacionalinį klimato prieglobsčių tinklą, kad gyventojai ir turistai turėtų kur atsikvėpti per didžiausius karščius.

    Kelionių ekspertai primena, kad tokios taisyklės skirtos ne tik darbuotojų apsaugai, bet ir bendrai sveikatos rizikai mažinti. Todėl planuojant atostogas Ispanijoje šią vasarą verta įvertinti ne tik maršrutą, bet ir dienos karščio valandas.

    „Kai kurie vasaros sezonai primena ne atskiras karščio bangas, o vieną ilgą karščio periodą nuo birželio iki rugpjūčio“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchez.

    „Tai tampa nauja norma, todėl turime prisitaikyti ir kasdienybėje, ir darbo aplinkoje“, – pridūrė jis.