CP v2

Tag: Aerobinis krūvis

  • Skandinaviška ėjimo technika ir širdis: tyrimas rodo, kam tai gali duoti didžiausią naudą

    Skandinaviškas ėjimas, kai vaikštant naudojamos specialios lazdos, vis dažniau minimas kaip veiksminga fizinio aktyvumo forma žmonėms, turintiems išeminę širdies ligą. Naujesni tyrimų duomenys rodo, kad toks ėjimas gali pagerinti fizinį pajėgumą ir kai kuriais atvejais pranokti kitas įprastas treniruočių programas.

    Ši ėjimo forma nuo paprasto pasivaikščiojimo skiriasi tuo, kad aktyviai įtraukia ne tik kojas, bet ir viršutinę kūno dalį. Dėl to dažnai didėja širdies susitraukimų dažnis ir energijos sąnaudos, o pats krūvis pasiskirsto tolygiau, kas gali būti patogiau daliai žmonių, ypač pradedant sportuoti po ilgesnės pertraukos.

    Viename tyrime dalyvavo 130 žmonių, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga. Dalyviai buvo atsitiktinai suskirstyti į tris grupes: vieni vykdė didelio intensyvumo intervalines treniruotes, kiti treniravosi vidutinio ir didelio intensyvumo režimu, o trečioji grupė 12 savaičių užsiėmė skandinavišku ėjimu.

    Programai pasibaigus, dalyvių būklė buvo vertinama dar kelias savaites, o fizinis pajėgumas tikrintas pagal 6 minučių ėjimo testą, matuojant per tą laiką nueitą atstumą. Taip pat buvo vertinama savijauta ir su širdies ligomis susiję gyvenimo kokybės rodikliai.

    Tyrimo rezultatai parodė, kad pagerėjimas fiksuotas visose grupėse, tačiau didžiausias funkcinių galimybių augimas buvo būtent skandinaviško ėjimo grupėje. Praktikoje tai reiškia, kad po programos šios grupės dalyviai vidutiniškai pajėgė efektyviau judėti ir geriau toleravo fizinį krūvį.

    Vienas galimų paaiškinimų yra tai, kad lazdos įtraukia pečių juostą, rankas, nugaros raumenis ir padeda išlaikyti stabilesnę laikyseną. Dėl aktyvesnio raumenų darbo organizmas dažnai pasiekia didesnį aerobinio krūvio lygį net ir einant panašiu greičiu kaip įprastai.

    Suaugusiesiems dažnai rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, o ėjimas gali būti paprastas būdas šį tikslą pasiekti. Skandinaviškas ėjimas tam tinka tiek mieste ant asfalto, tiek parkuose ar miško takeliuose, svarbiausia pasirinkti saugią dangą ir tinkamą tempą.

    Pradedant svarbu parinkti tinkamo ilgio lazdas ir įvaldyti techniką: laikyti taisyklingą laikyseną, nuleisti pečius, žvilgsnį kreipti į priekį, o lazdas remti taip, kad jos padėtų judesiui, o ne trukdytų. Jei turite išeminę širdies ligą ar kitų širdies problemų, prieš didinant krūvį ar pradedant naują programą verta pasitarti su gydytoju.

    Skandinaviškas ėjimas dažnai vertinamas ir dėl to, kad jis mažiau apkrauna sąnarius nei kai kurios intensyvesnės sporto rūšys, o kartu suteikia aiškų treniruotės pojūtį. Dėl šių priežasčių jis gali būti patraukli alternatyva tiems, kurie ieško praktiško, prieinamo ir nuosekliai didinamo fizinio aktyvumo būdo.

  • Plaukimas ir širdis: specialistai įvardijo fizinę veiklą, kuri gerina kraujotaką ir ištvermę

    Plaukimas dažnai vadinamas viena universaliausių fizinio aktyvumo formų: jis įtraukia beveik visą kūną, tačiau sąnariams paprastai sukelia mažesnę apkrovą nei bėgimas ar šuolių sportas. Specialistai pabrėžia, kad reguliariai plaukiant širdis ir plaučiai dirba efektyviau, o tai ilgainiui gali prisidėti prie geresnės savijautos.

    Ši veikla priskiriama aerobiniam krūviui, kai ilgiau išlaikomas tolygiai pakilęs pulsas. Būtent tokio tipo judėjimas siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimu, ypač kai treniruotės tampa nuoseklia rutina, o krūvis didinamas palaipsniui.

    Vandenyje judesius lydi nuolatinis pasipriešinimas, todėl vienu metu dirba rankų, kojų, nugaros ir liemens raumenys. Organizmas turi prisitaikyti prie vandens aplinkos, o tai reiškia, kad širdžiai ir kvėpavimo sistemai tenka aktyvesnis darbas net ir tuomet, kai judėjimas atrodo švelnus.

    Dar vienas svarbus aspektas yra plūdrumas: vanduo „nuima“ dalį kūno svorio, todėl judesiai dažnai tampa lengvesni žmonėms, kurie patiria sąnarių skausmus ar vengia didesnio smūginio krūvio. Dėl to plaukimas neretai pasirenkamas kaip palankesnė alternatyva bėgimui ar intensyvioms treniruotėms ant kieto pagrindo.

    Reguliarus aerobinis krūvis siejamas su geresne kraujotaka ir širdies raumens stiprėjimu. Ilgainiui širdis gali „išmokti“ pumpuoti kraują efektyviau, todėl tą patį darbą atlieka su mažesnėmis pastangomis, o tai dažnai pasireiškia gerėjančia ištverme kasdienėje veikloje.

    Plaukimas gali būti ypač aktualus sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, kurie skundžiasi kojų sunkumu ar prastesne periferine kraujotaka. Judant vandenyje aktyviai dirbant raumenims, skatinama kraujo apytaka visame kūne, o ritmiškas kvėpavimas gali prisidėti prie geresnės kvėpavimo kontrolės.

    Plaukimas dažnai rekomenduojamas tiems, kurie nori sportuoti tausodami sąnarius, pavyzdžiui, turint antsvorio, vyresniame amžiuje ar atsigaunant po traumų. Vandens aplinka leidžia išlaikyti aktyvumą net tada, kai sausumoje kai kurie judesiai kelia diskomfortą.

    Kita vertus, krūvis vis tiek išlieka treniruojantis, todėl svarbu pradėti nuo savo pajėgumus atitinkančio tempo. Jei žmogus turi širdies ar kvėpavimo sistemos sutrikimų, prieš pradedant intensyvesnes treniruotes verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Norint pajusti naudą, nebūtina ruoštis varžyboms ar plaukti didelius atstumus. Nuoseklumas dažnai svarbesnis už rekordus: keli užsiėmimai per savaitę daugeliui žmonių padeda stiprinti ištvermę ir lengviau toleruoti kasdienį fizinį krūvį.

    Plaukimas tinka įvairaus amžiaus žmonėms, o intensyvumą galima pritaikyti individualiai, nuo ramaus plaukimo iki intervalinių treniruočių. Specialistai pabrėžia, kad geriausią efektą duoda reguliari rutina, pakankamas poilsis ir palaipsnis krūvio didinimas.

    „Vandens pasipriešinimas įdarbina raumenis, o širdžiai ir plaučiams tenka aktyviau dirbti, tačiau sąnariams tai dažnai būna švelnesnis pasirinkimas nei smūginis krūvis“, – teigiama apžvalgoje.