CP v2

Tag: Aerozoliai

  • Saharos dulkės pasiekė Amazoniją: mokslininkai aptiko bakterijas ir 3 kartus daugiau endotoksinų

    Saharos dulkės pasiekė Amazoniją: mokslininkai aptiko bakterijas ir 3 kartus daugiau endotoksinų

    Kelionė per Atlantą ir netikėtas „krovinys“

    Milžiniški dulkių debesys iš Sacharos reguliariai įveikia tūkstančius kilometrų, kerta Atlanto vandenyną ir pasiekia Amazonijos atogrąžų miškus. Naujas tyrimas rodo, kad kartu su mineralinėmis dalelėmis į Pietų Ameriką atkeliauja ir bakterijos, galinčios pastebimai pakeisti oro mikrobiologinę sudėtį.

    Mokslininkai nustatė, kad dulkių epizodų metu ore virš Amazonijos padidėja sausų dirvožemių ir dykumų ekosistemoms būdingų bakterijų dalis. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Communications Earth and Environment.

    Kaip buvo fiksuotos dulkės ir mikroorganizmai

    Duomenys rinkti pasitelkiant Amazon Tall Tower Observatory (ATTO) infrastruktūrą, kuri leidžia atlikti ilgalaikius atmosferos matavimus Amazonijos gilumoje. 2020 metų vasario mėnesį tris savaites buvo imami oro mėginiai 42 ir 323 metrų aukštyje, o per penkias dienas užfiksuotas aiškus dykuminių dulkių atplūdimas iš Šiaurės Afrikos.

    Oro masių analizė parodė, kad kelionė iš Afrikos iki Amazonijos truko apie 10 dienų. Surinkti mėginiai filtruoti, o vėliau taikyti genetiniai metodai, leidę nustatyti, kokie mikroorganizmai buvo atnešti kartu su dulkėmis.

    Kuo išsiskyrė bakterijos ir kodėl tai svarbu sveikatai

    Tyrėjai aptiko bakterijų, siejamų su vadinamosiomis biologinėmis dirvožemio plutomis, gyvomis plonomis dangomis, kurias sudaro bakterijos, melsvabakterės, grybai ir kiti organizmai. Genetinis panašumas su Sacharos mikroorganizmais patvirtino jų afrikietišką kilmę ir tai, kad mikroorganizmų pernaša gali vykti tarp žemynų.

    Skirtingai nei bakterijos, grybų sudėtis ore virš Amazonijos išliko santykinai stabili. Mokslininkai tai aiškina tuo, kad atogrąžų miškai nuolat išskiria labai daug sporų, todėl papildomas srautas iš tolimų regionų bendrame fone gali būti mažiau pastebimas.

    Didžiausią susirūpinimą kelia endotoksinų pokyčiai. Dulkių atplūdžio metu jų koncentracija ore padidėjo maždaug tris kartus, o endotoksinai gali būti susiję su uždegiminėmis organizmo reakcijomis, ypač jautresniems žmonėms ar esant didesnei aerozolių koncentracijai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad genetinės medžiagos aptikimas dar nereiškia, jog visi mikroorganizmai išlieka gyvybingi po kelionės per vandenyną. Tolimesni darbai turėtų atsakyti, ar atneštos bakterijos gali įsitvirtinti, paveikti vietos ekosistemas, atmosferos procesus ar regiono gyventojų sveikatą.

  • Antarktidos debesys glumina klimato modelius: mokslininkai pripažįsta, kad trūksta atsakymų

    Antarktidos debesys glumina klimato modelius: mokslininkai pripažįsta, kad trūksta atsakymų

    Kodėl Antarktida taip svarbi?

    Antarktidos ir Pietų vandenyno debesys – vienas didžiausių neapibrėžtumų, kai kalbama apie pasaulio klimato prognozes. Nors modeliai dažnai atkuria bendrą debesuotumo vaizdą, jie gali klaidingai įvertinti, kiek šilumos iš atmosferos pasiekia paviršių.

    Nauja analizė, paremta Japonijos Antarktidos ekspedicijos JARE64 matavimais, rodo, kad neatitikimai ypač ryškūs energijos balanse. Tai reiškia, kad net ir „teisingai“ pavaizduoti debesys modeliuose gali duoti neteisingą šilumos srautų rezultatą.

    Ekspedicijos duomenys atskleidė spragą

    Matavimai buvo atliekami ledlaužyje R/V Shirase nuo 2022 metų gruodžio iki 2023 metų kovo. Mokslininkai registravo debesų savybes, atmosferos temperatūrą ir drėgmę, spinduliuotę paviršiuje bei aerozolių, ore esančių smulkių dalelių, koncentraciją.

    Surinkti duomenys buvo palyginti su dviem plačiai naudojamais atmosferos duomenų rinkiniais ERA5 ir MERRA-2, taip pat su klimato modeliu CAM-ATRAS. Visi trys šaltiniai gana neblogai atkartojо bendrą debesų pasiskirstymą, tačiau atsirado esminiai skirtumai detalėse.

    ERA5 ir MERRA-2 dažniau nei realybėje „matė“ žemus debesis virš Pietų vandenyno. CAM-ATRAS geriau atitiko stebėjimus tiek pagal debesų dažnį, tiek pagal fazę, tai yra santykį tarp skystų vandens lašelių ir ledo kristalų.

    Didžiausia bėda – šilumos srautai

    Didžiausias neatitikimas paaiškėjo vertinant energiją: visi analizuoti modeliai ir duomenų rinkiniai nuvertino ilgabangės atmosferos spinduliuotės kiekį, pasiekiantį paviršių. Kitaip tariant, skaičiavimai rodė per mažai iš dangaus sklindančios šilumos net tada, kai modeliai prognozavo daug žemų debesų.

    Viena galimų priežasčių – netiksliai pavaizduota debesų mikrostruktūra. Jei modelyje debesyse „per daug“ ledo ir „per mažai“ skysto vandens, tokie debesys gali išspinduliuoti mažiau šiluminės energijos žemyn, nei vyksta realybėje.

    Prie problemos prisideda ir atmosferos temperatūros paklaidos: jei modeliai turi tendenciją „atšaldyti“ orą, spinduliuotės balansas natūraliai bus iškreiptas. Šie du veiksniai kartu gali reikšmingai paveikti skaičiavimus, susijusius su ledo danga ir regiono šiltėjimo tempu.

    Tyrėjai atskirai įvertino aerozolių poveikį, nes tokios dalelės gali keisti debesų formavimąsi ir jų savybes. ERA5 ir MERRA-2 aerozolių koncentracijos buvo didesnės nei išmatuotos ekspedicijos metu, todėl CAM-ATRAS modelyje buvo imituotas didesnis aerozolių kiekis.

    Padidinus aerozolių emisijas modelyje, iš tiesų formavosi daugiau žemų debesų, tačiau tai tik ribotai pakeitė paviršių pasiekiantį spinduliuotės kiekį. Tai rodo, kad vien debesų „skaičiaus“ koregavimas problemos neišsprendžia, svarbios ir jų fizinės savybės.

    Šios išvados svarbios ne tik Antarktidai: Pietų vandenynas veikia pasaulinę šilumos apytaką ir daro įtaką tam, kaip greitai šyla planeta. Debesys čia vienu metu atlieka dvi priešingas funkcijas: atspindi Saulės šviesą, bet kartu sugeria ir spinduliuoja šilumą, todėl net maža klaida gali turėti didelį efektą prognozėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl modeliai klysta, yra tiesioginių stebėjimų trūkumas Antarktidoje ir aplinkiniuose vandenyse. Pasak jų, geriau išnaudojant jau surinktus, bet iki šiol nepakankamai įtrauktus matavimus, būtų galima sumažinti modelių paklaidas ir patikslinti ateities klimato scenarijus.

  • Laikai kosmetiką vonioje? Štai kurie produktai dėl drėgmės genda greičiausiai

    Laikai kosmetiką vonioje? Štai kurie produktai dėl drėgmės genda greičiausiai

    Laikyti kosmetiką vonioje atrodo patogu, tačiau ši erdvė dažnai yra viena prasčiausių vietų daugeliui priemonių. Nuolatinė drėgmė, garai po dušo ir temperatūros svyravimai gali greitai pakeisti produkto sudėtį, sumažinti veiksmingumą ir sutrumpinti galiojimą.

    Didžiausią riziką patiria priemonės su jautriais aktyviaisiais ingredientais, pavyzdžiui, retinoliu ar vitaminu C. Tokios formulės lengviau oksiduojasi ir praranda stabilumą, todėl serumas ar kremas gali nebeveikti taip, kaip numatyta, net jei galiojimo data dar nepraėjo.

    Vonios kambario šiluma pavojinga ir aerozoliams bei purškikliams: kylant temperatūrai didėja slėgis pakuotėje, todėl auga pratekėjimo ar net pakuotės pažeidimo rizika. Dėl to tokias priemones saugiau laikyti sausoje, vėsesnėje spintelėje ne vonioje.

    Drėgmė ypač greitai sugadina birią kosmetiką, tokią kaip pudra, skaistalai ar bronzantas. Į pakuotę patekęs vanduo skatina gumulėlių susidarymą, o sudrėkusi priemonė tampa palankesne terpe bakterijoms, ypač jei produktas naudojamas kasdien su tuo pačiu šepetėliu ar kempinėle.

    Kvapams taip pat kenkia šiluma ir šviesa: parfumuotas vanduo laikui bėgant gali prarasti intensyvumą arba pakisti aromatas. Jei buteliukas stovi šalia radiatoriaus ar nuolat šildomame vonios kambaryje, pokyčiai paprastai įvyksta greičiau.

    Saugesnė taisyklė paprasta: kosmetiką, kuri skirta veido odai ir turi aktyvių ingredientų, laikykite vėsiai, sausai ir tamsiau, pavyzdžiui, stalčiaus tipo spintelėje miegamajame. Jei norisi dar stabilesnių sąlygų, daliai priemonių tinka atskira kosmetikos šaldytuvo tipo dėžutė, tačiau svarbiausia vengti drėgmės ir karščio.

    Atpažinti, kad priemonė nebetinkama, dažniausiai galima iš išvaizdos ir kvapo. Įspėjamieji ženklai yra pasikeitusi konsistencija, gumulėliai, atsiskyrę sluoksniai, neįprastas kvapas ar pakitusi spalva.

    Tokios kosmetikos geriau nebetepkite ant odos: ji gali ne tik nebeteikti laukto efekto, bet ir sudirginti, ypač jei oda jautresnė arba pažeistas odos barjeras. Jei kyla abejonių, saugiausias sprendimas yra priemonę pakeisti nauja ir peržiūrėti laikymo įpročius.