JAV Montanos valstijoje mokslininkai ieško netikėto būdo, kaip padėti žmonėms po insulto susigrąžinti prarastus bendravimo įgūdžius. Universiteto komanda pastebi, kad paukščių stebėjimas gali tapti natūralia, mažai streso keliančia veikla, skatinančia kalbėjimą ir socialinį ryšį.
Po insulto dažnai pasireiškia afazija, kai sutrinka kalbėjimas, kalbos supratimas, skaitymas ar rašymas. Tyrėjų teigimu, su tokiais sunkumais susiduria maždaug trečdalis insultą patyrusių žmonių, o kasdien pasaulyje atsiranda tūkstančiai naujų atvejų, todėl reabilitacijos poreikis nuolat auga.
„Afazija yra tarsi tapatybės vagystė: žmogaus mąstymas išlieka, bet pasikeičia kalbos funkcija“, – sakė Montanos universiteto tyrėja Catherine Off.
Montanos universitete vykdomoje intensyvioje afazijos programoje dalyviai paprastai lanko užsiėmimus keturias dienas per savaitę keturias savaites, iš viso sukaupdami apie 80 valandų reabilitacijos. Kiekvienas žmogus poruojamas su apmokytu bendravimo partneriu, dažniausiai kalbos terapijos krypties magistrantu, o veiklas padeda vesti ir paukščių ekologijos specialistai.
Šio metodo esmė yra perkelti bendravimą iš kabineto į realią aplinką, kur pokalbis gimsta natūraliai. Stebint paukščius galima bendrauti ne vien žodžiais, bet ir gestais, piešiniais, nuotraukomis ar paprastu dėmesio nukreipimu į objektą, todėl žmogus gali išlikti socialiai aktyvus net tada, kai žodžiai dar nepaklūsta.
„Bendravimas paprastai negerėja, kol žmogus neturi dėl ko norėti bendrauti. Mes išeiname į lauką ir leidžiame bendravimui ateiti per patirtį“, – sakė Catherine Off.
Tyrėjai šią idėją aprašė mokslo žurnale Frontiers in Bird Science, tačiau pabrėžia, kad kol kas tai ankstyva koncepcija, kuriai dar reikia daugiau klinikinių įrodymų. Vis dėlto akcentuojama, kad tokios veiklos gali būti lengviau pritaikomos skirtingoms žmonių galimybėms, nes pradėti galima nuo paprasčiausio stebėjimo pro langą ar pasivaikščiojimo arti namų.
Insultų daugėja, o reabilitacija ne visiems pasiekiama
Insultų našta pasaulyje išlieka viena didžiausių, o prognozės rodo, kad artimiausiais dešimtmečiais atvejų ir išgyvenančių žmonių skaičius toliau augs. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių reikės ilgalaikės reabilitacijos, orientuotos ne tik į fizinį atsigavimą, bet ir į gyvenimo kokybę.
Tuo pačiu išlieka didelė nelygybė, kai prevencija, skubi pagalba ir kokybiška reabilitacija priklauso nuo gyvenamosios vietos, pajamų ar paslaugų prieinamumo. Montanos mokslininkai teigia, kad bendruomeninės, mažai kainuojančios veiklos, tokios kaip paukščių stebėjimas, galėtų tapti papildomu keliu tiems, kuriems tradicinė pagalba sunkiau pasiekiama.
„Paukščiai yra reta sritis, kur įsitraukti galima bet kuriame taške: nuo stebėjimo pro langą iki takų planavimo. Pradėti galima ten, kur esi“, – sakė universiteto paukščių ekologė Victoria Dreitz.