CP v2

Tag: AfD

  • Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijoje sekmadienį paskelbtos rinkimų dienos apklausos parodė skausmingus kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) praradimus dviejose žemių rinkimuose. Rezultatai sustiprino diskusijas apie valdžios stabilumą ir išryškino kraštutinių politinių jėgų augimą.

    Mecklenburgo-Pomeranijos žemėje CDU, remiantis apklausomis, turėtų surinkti apie 5,5 proc. balsų. Toks rezultatas būtų prasčiausias šioje žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir signalizuotų, kad partija sunkiai randa atramą rytinėje, labiau kaimiškoje Vokietijos dalyje.

    Berlyne, kaip skelbia visuomeninio transliuotojo ARD užsakymu atlikta apklausa, CDU prognozuojama antra vieta su maždaug 20 proc., nusileidžiant Kairiųjų partijai, kuriai priskiriama apie 24,5 proc. Toks išsidėstymas rodo, kad sostinėje rinkėjų nuotaikas formuoja ne tik tradicinių partijų konkurencija, bet ir ryškesnis ideologinis poliarizavimas.

    AfD augimas ir spaudimas kancleriui

    Alternatyva Vokietijai (AfD) abiejuose balsavimuose fiksuoja reikšmingą augimą, o tai papildo pastarųjų savaičių tendenciją rytinėse žemėse. Šie signalai ypač jautrūs po to, kai AfD anksčiau priartėjo prie daugumos Saksonijos-Anhalto žemėje ir sustiprino lūkesčius, kad partija gali realiai pretenduoti į regioninę valdžią.

    F. Merzas kancleriu tapo prieš maždaug 16 mėnesių, žadėdamas pagyvinti stagnuojančią ekonomiką ir grąžinti pasitikėjimą valstybės kryptimi. Vis dėlto apklausos ir rinkimų signalai rodo, kad visuomenės nuotaikos išlieka prislėgtos, o pats kancleris susiduria su augančiu nepopuliarumu.

    Po naujausių rezultatų vėl pasigirdo raginimų iš CDU vidaus kelti klausimą dėl lyderystės, nors viešai aukščiausio rango bendražygiai atsistatydinimo reikalauti neskubėjo. Partijos vadovybė tokius svarstymus dažnai vadina personalijų debatų žala, nes jie gali dar labiau susilpninti mobilizaciją prieš svarbius politinius sprendimus.

    Merzo pozicija ir artimiausi žingsniai

    F. Merzas, reaguodamas į paskelbtas apklausas, pareiškė ketinantis likti CDU lyderiu ir kancleriu iki kadencijos pabaigos. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Berlyne tikėtinas bandymas stabilizuoti politinę darbotvarkę ir perorientuoti dėmesį į ekonomikos, migracijos bei saugumo temas.

    Žiniasklaida taip pat pranešė, kad kancleris atsisakė planuotos kelionės į Niujorką į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, siekdamas daugiau laiko skirti vidaus politikos valdymui po rinkimų. Tikėtina, kad artimiausios dienos parodys, ar CDU pavyks sutelkti partiją ir užkirsti kelią tolesniam paramos nutekėjimui į protesto balsus.

    Nors rinkimų dienos apklausos nėra galutinis rezultatas, jos dažnai tiksliai atspindi bendrą kryptį ir tampa politinių sprendimų katalizatoriumi. Vokietijos politinėje sistemoje, kur itin svarbios koalicijos ir kompromisai, tokie signalai gali paveikti ir žemių valdžių formavimą, ir federalinio lygmens diskusijas dėl lyderystės bei prioritetų.

  • Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietijoje sekmadienį vyksta dveji svarbūs žemių rinkimai, kurie gali tapti rimtu politiniu testu kancleriui Friedrichui Merzui. Balsavimas vyksta Berlyne ir Meklenburge–Pomeranijoje, o apklausos rodo įtemptą kovą ir augantį rinkėjų nepasitenkinimą.

    Berlyne valdančioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) susiduria su itin artima dvikova su partija Die Linke. Pastaroji rinkėjų paramą grindžia pažadais aktyviau spręsti būsto krizę, kuri Vokietijos sostinėje išlieka viena jautriausių temų.

    Šiaurės rytų Vokietijoje esančioje Meklenburgo–Pomeranijos žemėje pagrindinė kova vyksta tarp Socialdemokratų partijos (SPD) ir kraštutinių dešiniųjų, antiimigracinės partijos Alternative für Deutschland (AfD). AfD į šiuos rinkimus ateina sustiprėjusi po neseniai pasiektos sėkmės Saksonijoje-Anhalte ir tikisi pratęsti augimo tendenciją.

    Vis dėlto AfD šioje žemėje susiduria su stipriu varžovu: SPD lydere Manuela Schwesig, kuri žemės ministre pirmininke dirba nuo 2017 metų. Vietos politikoje jos atpažįstamumas ir socialinės politikos darbotvarkė laikomi vienais svarbiausių SPD argumentų prieš AfD mobilizuojamą protesto balsą.

    Naujausios apklausos rodo, kad Berlyne Die Linke šiek tiek lenkia CDU, o Meklenburge–Pomeranijoje AfD pirmauja prieš SPD. Tuo pat metu CDU šiame regione balansuoja ties 5 proc. barjeru, kuris būtinas norint išlaikyti vietas žemės parlamente.

    Politologai tokias tendencijas sieja su platesnėmis nuotaikomis Vokietijoje: kylantis protesto balsas dažniau tenka politiniams pakraščiams, o tradicinėms partijoms tenka aiškiau atsakyti į gyvenimo brangimo, migracijos ir būsto prieinamumo klausimus. Didesni kraštutinių jėgų laimėjimai dar labiau didintų spaudimą F. Merzui, kuris kanclerio pareigas eina nuo 2025 metų gegužės ir, kaip rodo viešosios nuomonės tyrimai, susiduria su krentančiu populiarumu.

    „Bijau, kad šie rinkimai gali būti naudingi AfD, bet tikiuosi, kad CDU bus nubausta“, – sakė Moritzas Lembke-Oezeris.

    Jis pridūrė, kad ketina balsuoti už Die Linke dėl jos pažadų ryžtingiau spręsti būsto problemą.

    „Aš būčiau už tai, kad laimėtų AfD, nes tada jiems reikės įrodyti, ką sugeba: arba kažkas pasikeis, arba tai bus paskutinis kartas, kai jie gaus balsų“, – sakė Peteris Sommeris.

    Rinkimų rezultatai bus stebimi ne tik žemių sostinėse, bet ir federaliniu lygiu, nes Berlynas turi išskirtinį politinį svorį, o AfD sėkmė rytiniuose ir šiaurės rytų regionuose jau kurį laiką laikoma vienu ryškiausių Vokietijos politikos pokyčių. Galutiniai skaičiai parodys, ar ši banga tęsiasi, ir kiek tai kainuos kanclerio stovyklai.

  • AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    Vokietijoje fiksuotas istorinis lūžis: kraštutinių dešiniųjų partija AfD laimėjo Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai pirmoji tokio pobūdžio pergalė Vokietijos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo, o ji iškart pakurstė diskusijas, ar šalis neslysta į politinę fragmentaciją.

    AfD iškovojo 39 mandatus iš 83 ir iki daugumos pritrūko trijų vietų. Tuo pat metu kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU patyrė skaudų smūgį, jos rezultatas krito iki 17,2 proc., kai 2021 metais siekė 37,1 proc.

    Didžiausia rizika – Berlyne

    Ekonomistai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu tiesioginis smūgis ekonomikai gali būti ribotas, nes Saksonija-Anhaltas sudaro mažiau nei 2 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto. Tačiau rinkimų signalas stiprina įtampą federalinėje politikoje, o būtent nuo jos priklauso svarbios reformos.

    Naujausios apklausos rodo ryškų pasitikėjimo erozijos mastą: kanclerio darbą teigiamai vertina apie 13 proc. gyventojų. Tuo metu AfD nacionaliniu mastu pirmauja su maždaug 27 proc., o CDU ir CSU atsilieka, siekdamos apie 21 proc.

    „Didėja politinės aklavietės rizika nacionaliniu lygmeniu, kuri galėtų sužlugdyti būtinas reformas ir priversti mažinti Vokietijos potencialaus augimo prognozes“, – sakė „Oxford Economics“ ekonomistas Alexanderis Valentinas.

    Ekspertų vertinimu, šį rudenį balsuosiančios Saksonija-Anhaltas, Berlynas ir Meklenburgas-Pomeranija kartu sukuria apie 8 proc. Vokietijos BVP, tačiau svarbiausia yra ne regionų svoris. Esminis klausimas – ar didėjantis spaudimas tradicinėms partijoms nesumažins jų gebėjimo susitarti dėl pensijų, darbo rinkos ir energetikos politikos.

    Pramonei reikia ne tik pinigų

    Vokietijos pramonės problemos siejamos ne vien su investicijų stoka, bet ir su lėtais leidimų procesais, aukštomis energijos kainomis, darbo jėgos trūkumu bei senstančia infrastruktūra. Ilgalaikiams sprendimams trukdo ir konkurencingumo mažėjimas, o tai keičia įmonių planus ir rizikos vertinimus.

    Simboliniu pavyzdžiu tapo „Intel“ atsisakytas puslaidininkių projektas Saksonijoje-Anhalte. Buvo planuojama iki maždaug 27 000 000 000 eurų investicija, o valstybės parama galėjo siekti apie 9 000 000 000 eurų, tačiau projektas 2025 metų liepą buvo atšauktas.

    Didžiausi pokyčiai vyksta ir automobilių pramonėje: „Volkswagen“ tęsia vieną didžiausių restruktūrizacijų savo istorijoje. Pranešta apie planus iki dešimtmečio pabaigos sumažinti darbuotojų skaičių beveik 100 000, o daliai gamyklų Vokietijoje po 2031 metų dar nėra užtikrintos gamybos programos.

    Vokietijos automobilių gamyba taip pat rodo spaudimą: per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius pagaminta apie 2 650 000 lengvųjų automobilių, tai 4 proc. mažiau nei prieš metus ir 16 proc. mažiau nei 2019 metais. Tokiame fone bet koks politinio stabilumo silpnėjimas reiškia papildomą riziką investicijoms ir sprendimų greičiui.

    Rinkos kol kas ramios

    Finansų rinkų reakcija po žemės rinkimų buvo santūri: Vokietijos DAX indeksas smuktelėjo apie 0,3 proc. Dešimties metų Vokietijos obligacijų pajamingumas kilo nežymiai iki maždaug 3,35 proc., o didesnį jo šuolį pastaruoju metu labiau lėmė energijos kainos, infliacijos lūkesčiai ir pinigų politikos kryptis euro zonoje.

    Kita vertus, ilgiau išliekant didesnėms skolinimosi kainoms, klaidų kaina didėja: bet koks delsimas su struktūrinėmis reformomis ar neaiškūs sprendimai dėl energetikos ir darbo rinkos gali greičiau atsispindėti finansavimo sąnaudose.

    Paradoksalu, bet dalis ekonominių rodiklių rodo atsigavimo ženklus: gamybos sektoriaus aktyvumas vasarą stiprėjo, o naujų užsakymų augimą skatino gynybos poreikiai, duomenų centrų plėtra ir atsargų kaupimas. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka politinis – ar Berlynas turės pakankamai vienybės, kad šį atsigavimą paverstų tvariu augimu.

  • AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD pergalė sukėlė bangą

    Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose iškovojo triuškinančią pergalę, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai vienas ryškiausių signalų, kad tradicinės politinės jėgos praranda įtaką net ten, kur ilgai dominavo centras.

    Kanzlerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU šiame regione smuko iki 17,2 proc., o koalicijos partneriai socialdemokratai SPD liko su 9,3 proc. Toks rezultatas dar labiau apsunkina ir taip nepopuliarios federalinės valdžios padėtį Berlyne.

    Ar žemę valdys kraštutiniai dešinieji?

    AfD iki absoliučios daugumos pritrūko, tačiau atsirado scenarijus, kuriame valdžia gali būti formuojama su kitų politinių jėgų parama arba joms susilaikant. Vietos lyderis Ulrichas Siegmundas galėtų tapti žemės vadovu, jei jam kelią atvertų kairiosios BSW sprendimai parlamente.

    Toks posūkis būtų istoriškai jautrus, nes Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo ilgai galiojo nerašyta taisyklė kraštutinių jėgų neįsileisti į valdžios centrą. Dėl to vienos žemės rinkimai tapo testu visos šalies politiniam stabilumui.

    „Šis rezultatas nėra atsitiktinumas, tai signalas visai Vokietijai ir Europai“, – sakė AfD delegacijos Europos Parlamente vadovas René Aust.

    Smūgis centrui ir signalas Briuseliui

    Reakcijos Europoje išsiskyrė: dalis populistinių ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų skubėjo sveikinti AfD, o kiti perspėjo dėl pasekmių Europos vienybei. Europos Parlamento nariai iš tradicinių frakcijų pabrėžė, kad viena žemė nereiškia valdžios pasikeitimo Berlyne, tačiau sutiko, jog tai pavojingas perspėjimas.

    Vokietijos didžiosios koalicijos tradicija ilgus dešimtmečius buvo vienas iš Europos integracijos stabilumo ramsčių, o panašus modelis Briuselyje rėmėsi Europos liaudies partijos, socialistų ir liberalų bendradarbiavimu. Vis dėlto politinio centro erozija ir augantis radikalų palaikymas vis dažniau kelia klausimą, ar ši dauguma ateityje išliks.

    „Svarbiausia ne tai, kas su kuo gali kalbėtis, o kaip atgauti nusivylusių rinkėjų pasitikėjimą demokratija“, – sakė europarlamentaras Sergey Lagodinsky.

    Artėjantys rinkimai gali perbraižyti žemėlapį

    AfD sėkmė Vokietijoje sutapo su platesne Europos tendencija, kai dalis rinkėjų nusigręžia nuo tradicinių partijų, o politinės darbotvarkės centre atsiduria migracija, pragyvenimo kaina, energetika ir saugumas. Tai tampa terpė partijoms, kurios žada greitus sprendimus ir griežtesnę nacionalinę politiką.

    Artimiausiais metais daugelyje Europos valstybių laukia aukštos įtampos nacionaliniai rinkimai, o jų rezultatai nulems, kokia kryptimi judės ES prieš kitą Europos Parlamento kadenciją. Jei dabartinės nuotaikos išsilaikys, 2029 metais gali būti pirmi rinkimai, po kurių tradicinėms jėgoms būtų sunkiau išlaikyti tvirtą valdančiąją daugumą.

    „Tai labai stiprus perspėjimo signalas, bet iki kitų rinkimų dar yra laiko sustiprėti. Signalas jau duotas, dabar turime dirbti su savo silpnybėmis“, – sakė europarlamentarė Hildegard Bentele.

  • Vokietijos Saksonijoje-Anhalte AfD užsitikrina triuškinančią pergalę: ką rodo pirmos prognozės

    Vokietijos Saksonijoje-Anhalte AfD užsitikrina triuškinančią pergalę: ką rodo pirmos prognozės

    Prognozės: AfD ryškiai pirmauja

    Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto rinkimuose kraštutinių dešiniųjų partija AfD, remiantis pirmosiomis rinkimų vakaro prognozėmis, iškovojo įtikinamą pergalę. ARD skelbiami skaičiavimai rodo, kad AfD surinko apie 44,5 proc. balsų.

    Antroje vietoje, anot tų pačių prognozių, liko CDU su maždaug 18,5 proc. Toliau rikiuojasi Kairiųjų partija Die Linke su apie 9,5 proc. ir SPD su maždaug 8,0 proc. rezultatu.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai?

    Tokie rezultatai gali iš esmės keisti politinį balansą Rytų Vokietijoje, kur tradicinės partijos pastaraisiais metais susiduria su vis didesniu rinkėjų nusivylimu. Saksonijos-Anhalto balsavimas įvardijamas kaip reikšmingas testas federalinei valdžiai ir kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamai koalicijai.

    Rinkimuose balsavo daugiau nei 1 700 000 rinkėjų, todėl tai buvo vienas labiausiai stebimų regioninių balsavimų šalyje. Dėmesį didina ir tai, kad žemių rinkimų dinamika neretai tampa signalu prieš nacionalinius sprendimus Berlyne.

    Ar AfD galės valdyti?

    Nors AfD pagal prognozes tapo aiškiai stipriausia politine jėga būsimame žemės parlamente, svarbiausias klausimas lieka koalicijų matematika ir politinė izoliacija. Dalis partijų Vokietijoje laikosi nuostatos nesudaryti koalicijų su AfD, todėl daug kas priklausys nuo to, ar realiai susiformuos alternatyvi dauguma.

    AfD lyderis šiame balsavime Ulrichas Siegmundas teigė, kad partija Saksonijoje-Anhalte „įrašė naują istorijos puslapį“, tačiau konkretūs žingsniai dėl valdžios formavimo paaiškės tik po galutinių rezultatų ir derybų.

    „Mes pasiekėme istorinį rezultatą Saksonijoje-Anhalte ir tapome stipriausia politine jėga“, – sakė Ulrichas Siegmundas.

    Tuo metu CDU, kuriai rinkimuose vadovavo ministras pirmininkas Svenas Schulze, patyrė ryškų smūgį ir liko toli nuo pirmos vietos. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad kai kurių mažesnių politinių jėgų rezultatai balansuoja ties patekimo į parlamentą riba.

    Infratest Dimap nurodė keturias temas, kurios, vertinant rinkėjų nuotaikas, labiausiai lėmė pasirinkimą: mažėjantis pasitikėjimas tradicinėmis partijomis, socialinis saugumas, ekonomikos būklė ir migracija. Šios temos išlieka kertinės ne tik Saksonijoje-Anhalte, bet ir visoje Vokietijoje, ypač artėjant naujiems politiniams sprendimams federaliniu lygiu.

    Jei AfD vis dėlto sugebėtų suformuoti žemės vyriausybę, tai būtų precedentas: kraštutinių dešiniųjų jėga pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo vadovautų Vokietijos žemei. Būtent todėl rinkimų baigtį atidžiai stebi tiek Berlynas, tiek kitos Europos sostinės.

  • Euro grįžta į politinės darbotvarkės viršų: Vengrija taikosi į 2030-uosius, Bulgarija skaičiuoja kainas

    Diskusijos dėl euro Europoje vėl kaista: vienur kalbama apie prisijungimą prie euro zonos, kitur – apie pasitraukimą. Vengrijoje vis garsiau minimas tikslas euro įsivedimą sieti su 2030 metais, o Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų AfD retorikoje atsiranda raginimų grįžti prie markės.

    Tuo pat metu Bulgarija, naujausia euro zonos narė, susiduria su jautriausiu klausimu – kaip suvaldyti kainų kilimą ir piktnaudžiavimą perėjimo laikotarpiu. Euro įvedimas ten tapo ne tik ekonomikos, bet ir vidaus politikos kovos tema.

    Vengrija kalba apie 2030 metus

    Vengrijos politinėje darbotvarkėje euro tema pastaruoju metu stiprėja, o siekis įsivesti bendrą valiutą įvardijamas kaip vidutinio laikotarpio tikslas. Norint prisijungti prie euro zonos, būtina atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: kainų stabilumą, tvarų biudžeto deficitą ir skolą, palūkanų normų bei valiutos kurso stabilumą.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vengrijai iššūkių kelia ne tik viešųjų finansų rodikliai, bet ir valiutos svyravimai. Dalis ekspertų taip pat pabrėžia Vengrijos pramonės ir eksporto priklausomybę nuo Vokietijos ekonomikos ciklų, todėl vien euro tikslas pats savaime neišsprendžia struktūrinių problemų.

    Vokietijoje – spaudimas eurui

    Vokietijoje euro klausimas vėl iškyla politinių ginčų centre: AfD retorikoje euro zona vaizduojama kaip ribojanti šalies ekonominį manevringumą. Nors ekonomistai dažnai tokias idėjas vertina kaip rinkiminės kovos elementą, pats faktas, kad diskusija grįžta į viešąją erdvę, rodo didėjantį visuomenės jautrumą infliacijai ir gyvenimo brangimui.

    Ekspertai sutaria, kad hipotetinis Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos būtų milžiniškas sukrėtimas. Tokia permaina galėtų pakirsti bendros valiutos patikimumą, išprovokuoti finansų rinkų turbulenciją, kapitalo persiskirstymą ir didelį neapibrėžtumą visoje Europoje.

    Bulgarijoje – kainų kontrolės pamokos

    Bulgarija eurą įsivedė 2026 metų pradžioje, tačiau didžiausias iššūkis tapo kainų skaidrumas ir kontrolė pereinamuoju laikotarpiu. Taikant dvigubą kainų žymėjimą, vartotojams turi būti aiškiai pateikiama suma nacionaline valiuta ir eurais, o perskaičiavimas privalo būti atliekamas pagal nustatytą kursą.

    Praktikoje dalis verslų, ypač su turizmu susijusiuose sektoriuose, pasinaudojo proga kelti kainas, o tai smogė vartotojų pasitikėjimui ir išprovokavo politines diskusijas. Kainų šuoliai tapo patogia tema oponentams, siekiant atsakomybę dėl brangimo sieti su euro įvedimu, net jei infliaciją kartu kursto ir kiti veiksniai – nuo energijos kainų iki geopolitinių krizių.

    Bulgarijos patirtis dar kartą primena, kad euro įvedimas nėra vien techninis valiutos pakeitimas. Sėkmę lemia institucijų pasirengimas, rinkos priežiūra, aktyvi vartotojų informavimo kampanija ir greita reakcija į piktnaudžiavimą, kad pereinamasis laikotarpis nevirstų pasitikėjimo krize.

  • Vokietijos ekonomika rodo atsigavimo ženklus, bet rinkimai Saksonijoje-Anhalte gali pakeisti kryptį

    Vokietijos ekonomika po kelerių vangios plėtros metų rodo atsargius atsigavimo signalus, tačiau diskusijos šalyje vis dažniau sukasi ne tik apie skaičius, bet ir apie politikos kryptį. Reikšmingu nuotaikų barometru laikomi Saksonijos-Anhalto žemės rinkimai, kuriuose apklausos prognozuoja stiprų populistinių jėgų pasirodymą.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad naujausias augimo impulsas siejamas su valstybės skatinimo priemonėmis ir investicijomis, taip pat su išorės paklausos pagerėjimu. Vis dėlto Vokietijos pramonė tebepatiria spaudimą dėl energijos kainų, konkurencingumo ir lėtesnės pasaulio prekybos, o tai didina neapibrėžtumą verslui.

    Rytų Vokietijos iššūkiai

    Saksonija-Anhaltas dažnai minimas kaip regionas, kuriame ekonominis atsigavimas juntamas silpniau nei šalies vidurkis. Čia svarbi pramonės dalis yra energiškai imli chemijos sektoriaus gamyba, todėl energetikos kainų šokai ir struktūriniai pokyčiai smogė stipriau.

    Vietos rinkimų kampanijoje ryškėja pažadai „perkrauti“ ekonomiką, griežtinti migracijos politiką ir keisti Europos integracijos taisykles. Tokių siūlymų kritikai pabrėžia, kad dalis jų reikštų didesnes kliūtis prekybai ir investicijoms, o tai Vokietijai, kaip eksportu paremta ekonomikai, būtų skausminga.

    „Populistinių jėgų stiprėjimą regione lemia ilgalaikis vietinis įsišaknijimas, rytų vokiečių tapatybės akcentavimas ir efektyvi komunikacija internete“, – teigiama analitikų vertinimuose.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    Vokietija yra svarbiausia Lietuvos ir Lenkijos eksporto kryptis Europos Sąjungoje, todėl bet kokie politiniai svyravimai Berlyne ar didesnis neapibrėžtumas verslo aplinkoje greitai persiduoda tiekėjų grandinėms. Jei Vokietijos pramonė lėtėja, pirmieji tai pajunta komponentų, logistikos ir paslaugų eksportuotojai regione.

    Kita vertus, dalis verslo atstovų situaciją vertina pragmatiškai: net ir esant aštresnei retorikai, strateginės sritys paprastai remiasi privačiais kontraktais ir ilgalaikiais interesais. Vokietijos paklausos persiskirstymas gali tapti galimybe kaimyninėms šalims, jei jos geba pasiūlyti konkurencingą kainos ir kokybės santykį bei dirbti pagal vokiškus standartus.

  • Prancūzijos plėtros agentūra skolina 25 mln. eurų Juodkalnijai: ką keis elektros tinklų modernizacija

    Prancūzijos plėtros agentūra skolina 25 mln. eurų Juodkalnijai: ką keis elektros tinklų modernizacija

    Juodkalnijos elektros perdavimo sistemos operatorius CGES pasirašė 25 mln. eurų paskolos sutartį su Prancūzijos plėtros agentūra AFD. Finansavimas suteikiamas su valstybės garantija ir bus skirtas Perućica bei Pljevlja 2 pastočių modernizacijai.

    CGES teigimu, Perućica pastotės rekonstrukcija turėtų sudaryti prielaidas į elektros sistemą integruoti iki 350 megavatų hidroenergetikos pajėgumų. Tuo metu Pljevlja 2 modernizavimas orientuotas į tinklo pralaidumo ir patikimumo didinimą bei geresnes jungtis su Transbalkaniniu elektros tinklu.

    Projektas siejamas ir su šalies energetikos transformacija, nes Juodkalnija palaipsniui mažina priklausomybę nuo anglimi kūrenamos elektros gamybos. Elektros perdavimo infrastruktūros atnaujinimas laikomas būtina sąlyga, kad daugiau atsinaujinančių išteklių galėtų stabiliai veikti tinkle, o sistema atlaikytų didesnius srautų svyravimus.

    AFD šis sandoris yra pirmasis investicinis žingsnis Juodkalnijos energetikos sektoriuje. Tai taip pat signalas, kad Prancūzija siekia ilgalaikės partnerystės regione, o elektros tinklų atsparumas ir modernizacija tampa vienu iš strateginių prioritetų.

    „Ši investicija žymi ilgalaikės AFD ir Juodkalnijos partnerystės pradžią, siekiant tvaresnės šalies plėtros“, – sakė finansų ministras Novica Vuković.

    Prie projekto parengimo prisidėjo ir Prancūzijos perdavimo sistemos operatoriaus „RTE“ tarptautinė padalinio veikla. Nuo 2024 metais teikta techninė pagalba buvo skirta stiprinti CGES kompetencijas ir užtikrinti, kad modernizavimas būtų derinamas su europiniais elektros tinklų standartais bei praktika.

    Platesniame kontekste AFD aktyvumas Juodkalnijoje sutampa su bendra Europos kryptimi investuoti į tinklų atnaujinimą, nes būtent tinklai vis dažniau tampa „siaurąja vieta“ sparčiai augant atsinaujinančiai generacijai. Modernizuojamos pastotės ir perdavimo mazgai didina sistemos patikimumą, mažina avarijų riziką ir padeda efektyviau valdyti tarpvalstybinius elektros srautus.

    Tuo pat metu modernizacijos iniciatyvos vyksta ir elektros skirstymo grandyje: Juodkalnijos skirstymo operatorius CEDIS anksčiau pranešė pasirašęs trišalės techninio bendradarbiavimo partnerystės susitarimą su AFD ir Prancūzijos EDF tarptautinių tinklų padaliniu. Atskirai skelbta ir apie Masdar bei nacionalinės energetikos bendrovės EPCG planus plėtoti atsinaujinančios energetikos pajėgumus.

  • AfD vadovybėje pokyčių nėra: Alice Weidel ir Tino Chrupalla perrinkti partijos pirmininkais

    Vokietijos dešiniojo populizmo partijoje Alternatyva Vokietijai (AfD) – tęstinumas. Erfurte vykusiame partijos suvažiavime delegatai dar kartą išrinko Alice Weidel ir Tino Chrupallą bendrai vadovauti politinei jėgai.

    A. Weidel gavo 81 proc. delegatų balsų, o T. Chrupalla – 70 proc. Abu jie AfD vadovauja nuo 2022 metų, o pastaruoju metu partija išlieka viena stipriausių apklausose daugelyje Vokietijos regionų.

    Kas yra Weidel ir Chrupalla?

    47 metų A. Weidel yra ekonomistė ir viena labiausiai atpažįstamų AfD figūrų šalies politikoje. Pastaraisiais metais ji tapo pagrindiniu partijos veidu nacionaliniu lygmeniu, ypač migracijos, energetikos ir ekonomikos temose.

    T. Chrupalla Bundestage atstovauja Saksonijos apygardai, besiribojančiai su Lenkija. Jis viešai pasisako už dujotiekio Nord Stream remonto ir veiklos atkūrimo idėją bei ragina mažinti Jungtinių Valstijų karinį buvimą Vokietijoje.

    Rinkimų sezonas ir augantis narių skaičius

    Suvažiavimas Erfurte vyko AfD stiprinant pozicijas prieš artėjančius regioninius rinkimus, kurie partijai gali tapti dar vienu politinės įtakos testu. AfD siekia įtvirtinti lyderystę rytinėse žemėse, kur jos parama tradiciškai didesnė.

    „Gali būti, kad netrukus galėsime valdyti savarankiškai“, – sakė Tino Chrupalla, kreipdamasis į suvažiavimo delegatus.

    „Jūs mūsų nepalaušite. Priešingai, mes tik stiprėsime ir augsime“, – sakė Alice Weidel.

    A. Weidel taip pat teigė, kad partija šiuo metu turi apie 75 000 narių – maždaug 25 000 daugiau nei 2024 metais. Pasak jos, AfD tikslas yra pasiekti 100 000 narių ribą, kuri sustiprintų tiek organizacinius pajėgumus, tiek kampanijų finansavimą.

    Protestai ir istorinės paralelės

    Suvažiavimą lydėjo kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų grupių protestai, kurių dalis AfD kaltina flirtu su autoritarinėmis idėjomis. Tiuringijos sostinėje buvo juntamas sustiprintas viešasis dėmesys ir mobilizuoti protestuotojai, tačiau rimtesnių incidentų nepranešta.

    Papildomų diskusijų sukėlė tai, kad AfD suvažiavimo data sutapo su 100 metų sukaktimi nuo nacistų NSDAP suvažiavimo netoliese esančiame Veimare. Buchenvaldo memorialo vadovas viešai akcentavo, kad datos ir vietos pasirinkimas, jo vertinimu, vargu ar yra atsitiktinis.

    AfD pastaraisiais metais išlieka viena labiausiai poliarizuojančių politinių jėgų Vokietijoje. Kol partija stiprina elektoratą ir narių bazę, jos oponentai vis dažniau kelia klausimus dėl retorikos radikalėjimo ir galimo poveikio šalies politinei kultūrai.

  • Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Ką planuoja Europos Parlamentas

    Europos Parlamentas rengiasi pradėti procedūrą prieš Europos suverenių tautų partiją (ESN) – europinę politinę partiją, vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas. Sprendimo esmė – patikrinti, ar ESN laikosi pamatinių Europos Sąjungos vertybių.

    Jei būtų nustatyta, kad ESN šių vertybių neatitinka, organizacija galėtų netekti europinės politinės partijos registracijos. Kartu tai reikštų ir galimą finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto praradimą.

    Kas inicijavo patikrą ir kas vyks toliau

    Procedūrą inicijavo daugiau kaip 180 Europos Parlamento narių, pasirašiusių prašymą aktyvuoti patikros mechanizmą. Vertinimą turėtų atlikti Europos politinių partijų ir fondų institucija (APPF), kuri prižiūri europinių partijų atitiktį taisyklėms.

    Europos Parlamentas artimiausiomis dienomis Strasbūre balsuos, ar oficialiai pradėti procesą. Europos Parlamento pareigūnai nurodo, kad pagrindinės frakcijos – Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai bei „Renew Europe“ – remia šį žingsnį, todėl prašymas turėtų būti patvirtintas.

    Kuo ESN skiriasi nuo frakcijos Parlamente

    ESN, kaip europinė politinė partija, yra atskiras juridinis vienetas nuo ESN politinės grupės Europos Parlamente. Politinės grupės – tai frakcijos, vienijančios europarlamentarus Parlamente, o europinės partijos – nacionalinių partijų aljansai Europos Sąjungos lygmeniu, turintys teisę į finansavimą pagal nustatytas taisykles.

    Net jei ESN netektų europinės partijos statuso, tai automatiškai nereiškia sankcijų europarlamentarams ar pačiai frakcijai Europos Parlamente. Pagrindinis tokio sprendimo poveikis būtų susijęs su partijos registracija ir finansavimu, o ne su mandatų galiojimu.

    „ESN partija kaltinama nepagarba Europos vertybėms vien todėl, kad kalba apie realias europiečių problemas. Žodžio laisvė yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė, o politiniai nesutarimai turėtų būti sprendžiami diskusijomis“, – sakė ESN atstovas spaudai.

    APPF jau anksčiau institucijoms buvo pateikusi signalus apie faktus, galinčius kelti abejonių dėl atitikties pamatinėms vertybėms, tokioms kaip pagarba žmogaus orumui, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises. Toliau procedūroje numatyta, kad ESN gaus pastabas ir galės imtis korekcinių veiksmų, o galutinį sprendimą dėl registracijos APPF priims įvertinusi atsakymus.

    Net ir priėmus galutinį sprendimą, Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba dar turėtų galimybę jį peržiūrėti ar panaikinti. Tai reiškia, kad procesas gali užtrukti, o jo baigtis priklausys ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo teisinių argumentų bei procedūrinių terminų.