CP v2

Tag: Afrikinis kiaulių maras

  • Prie Suomijos ir Rusijos sienos įstrigo šernai: dėl AKM užverti vartai, valdžia imasi ribojimų

    Prie rytinės Suomijos sienos susitelkė dešimtys šernų, kurių įprastas migracijos kelias į Rusijos pusę laikinai užkirstas. Situaciją lėmė afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, dėl kurio sugriežtinta kontrolė ir apribotas gyvūnų judėjimas pasienyje.

    Suomijos žiniasklaida skelbia, kad pasienio ruože gali būti iki maždaug šimto šernų. Įprastai laukiniai gyvūnai laisvai migruoja abipus sienos ieškodami maisto, tačiau šįkart jų judėjimą sustabdė prevencinės priemonės, taikomos dėl AKM grėsmės.

    Rytų Suomijoje, Kymenlaakso regione, Virolahti apylinkėse AKM buvo nustatytas po to, kai virusas aptiktas nugaišusiuose šernų jaunikliuose. Tai signalas, kad infekcija cirkuliuoja laukinėje faunoje, o didžiausia rizika kyla tiek kitiems šernams, tiek kiaulininkystės ūkiams.

    Reaguodami į židinį, Suomijos pareigūnai laikinai uždarė specialius vartus laukiniams gyvūnams pasienio tvoroje. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sumažinti šernų judėjimą, nes būtent migracija ir kontaktas tarp bandų laikomi vienu svarbiausių AKM plitimo veiksnių.

    Pasienio tarnyba sprendimą grindžia maisto saugos institucijų prašymu ir pabrėžia, kad režimas galios iki atskiro nurodymo. Pareigūnai taip pat viešai informavo apie situaciją, kad gyventojai laikytųsi papildomų taisyklių, galiojančių infekcijos zonoje.

    Suomijos specialistai įspėja, kad užblokavus įprastą kelią šernai gali pradėti trauktis į vakarus, arčiau gyvenviečių ir ūkių. Dėl to taikomos priemonės, kurios mažintų gyvūnų išbaidymą ir netikėtą jų persigrupavimą į naujas teritorijas.

    Infekcijos paveiktose vietovėse, įskaitant Virolahti, Miehikkälä ir dalį Lappeenrantos apylinkių, laikinai apribota medžioklė, kai kurios miško darbų veiklos ir šunų vedžiojimas be pavadėlio. Taip siekiama sumažinti triukšmą ir žmonių judėjimą, kuris galėtų išgąsdinti šernus ir paskatinti juos palikti kontrolės zoną.

    Be to, tam tikru spinduliu nuo užkrato nustatymo vietos gali būti ribojamas uogavimas ir grybavimas. Nors AKM žmonėms nepavojingas, tokie ribojimai taikomi dėl biologinio saugumo: virusas gali būti netyčia perneštas ant avalynės, įrankių, transporto priemonių ar per maisto atliekas.

    AKM yra labai užkrečiama virusinė liga, pavojinga naminėms kiaulėms ir šernams, dažnai sukelianti didelį gaišimą. Vakcinos plačiam praktiniam naudojimui Europoje vis dar nėra, todėl pagrindinės priemonės išlieka prevencija, biosauga, greitas židinių nustatymas ir judėjimo kontrolė.

    Suomijos institucijos svarsto, ar prireiks papildomų fizinių užtvarų, kad šernai neišsisklaidytų už židinio ribų. Tokie sprendimai gali užtrukti mėnesius, tačiau AKM atvejais laikas laikomas kritiniu veiksniu, nes virusas gali išplisti per trumpą laiką ir sukelti didelę žalą žemės ūkiui.

    Ekspertai nuolat primena, kad svarbiausia yra biosauga: nešerti šernų maisto atliekomis, nepalikti atliekų gamtoje, laikytis reikalavimų ūkiuose ir nedelsiant pranešti apie rastus nugaišusius šernus. Tai priemonės, kurios, pasak veterinarijos ir maisto saugos institucijų, realiai mažina AKM plitimą.

  • Česterio zoologijos sode gimė itin reta babirusa: nykstančios rūšies jauniklė svėrė vos 300–500 g

    Viename Didžiosios Britanijos zoologijos sodų sulaukta išskirtinės žinios: Česterio zoologijos sode gimė babirusos jauniklė Rāna. Ši laukinių kiaulių giminaitė laikoma viena rečiausių ir sparčiai nykstančių rūšių, todėl kiekvienas gimimas nelaisvėje tampa svarbus išsaugojimo programoms.

    Zoologijos sodo prižiūrėtojai pasakoja, kad gimus jauniklė buvo itin maža, o jos svoris siekė apie 300–500 gramų. Dėl dydžio ji buvo palyginta su greipfrutu, tačiau, specialistų teigimu, toks svoris babirusoms yra įprastas, nes naujagimiai paprastai gimsta labai lengvi.

    „Tai pirmas babirusos jauniklis mūsų zoologijos sode per pastaruosius kelerius metus. Rāna gimė visai mažutė, tačiau sparčiai auga ir jaučiasi puikiai“, – sakė Česterio zoologijos sodo komandos vadovo pavaduotoja Hannah Owens.

    Pasak jos, nors nelaisvėje babirusos paprastai gerai prisitaiko, gamtoje jų padėtis tampa vis sudėtingesnė. Dėl ligų, buveinių nykimo ir žmogaus veiklos kai kurios populiacijos traukiasi greičiau, nei spėja atsikurti.

    Babirusų išlikimui ypač smogė afrikinis kiaulių maras, per pastaruosius metus išplitęs dalyje Pietryčių Azijos. Specialistai pabrėžia, kad šis virusas pavojingas tiek naminių kiaulių ūkiams, tiek laukinių šerninių šeimos atstovų populiacijoms, o izoliuotose salų ekosistemose pasekmės gali būti itin skaudžios.

    Česterio zoologijos sode atkreipiamas dėmesys, kad babirusų nėštumas yra neįprastai prognozuojamas. Įstaigoje fiksuota, jog dauguma jauniklių gimsta maždaug po 161 dienos, todėl prižiūrėtojai, pastebėję poravimosi požymius, gali gana tiksliai planuoti stebėseną ir pasiruošimą.

    Rāna yra penktasis patelės Matano jauniklis, o jos palikuonių jau yra ir kituose Europos zoologijos soduose. Kadangi babirusos paprastai susilaukia nedidelių vadų, populiacijos atsikuria lėtai, todėl kiekvienas sėkmingas jauniklis laikomas svarbia genetinės įvairovės dalimi.

    Pirmosiomis savaitėmis Rāna ir jos motina buvo stebimos per nuotolines kameras, siekiant sumažinti stresą. Zoologijos sodai tokias priemones taiko gana dažnai, nes jaunos patelės gali būti jautrios triukšmui, žmonių judėjimui ir staigiems aplinkos pokyčiams.

    Babirusos yra išskirtinės išvaizdos laukinės kiaulės, gyvenančios Indonezijos regione, dažniausiai atogrąžų miškuose ir šlapynėse. Jos gali būti greitos bėgikės, o suaugę gyvūnai dažnai atpažįstami iš neįprastų ilčių: apatinės iltys būdingos abiem lytims, o viršutinės, ryškiai išlenktos, dažniau išauga patinams.

    Šių gyvūnų mityba gana įvairi: jie lesa vaisius, augalus, o taip pat smulkius gyvūnus. Ieškodamos maisto babirusos kanopomis iškasa vabzdžių lervas ir šaknis, o kartais, norėdamos pasiekti lapus, gali atsistoti ant užpakalinių kojų.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad vien zoologijos soduose gimstantys jaunikliai problemos neišsprendžia, jei tuo pat metu neapsaugomos natūralios buveinės ir nevaldoma ligų plitimo rizika. Vis dėlto tokie gimimai kaip Rānos suteikia realią galimybę išlaikyti rūšį, kol gamtoje bus įgyvendintos veiksmingos apsaugos priemonės.