Tag: Afrikinis tulpmedis

  • Kvinslande invazinis afrikinių tulpmedžių plitimas kelia grėsmę vietinėms p bitėms be geluonies

    Kvinslando valstijoje Australijoje dekoratyviais tikslais kadaise sodintas afrikinių tulpmedžių (Spathodea campanulata) augalas vis dažniau įvardijamas kaip invazinis. Ryškiais oranžiniais žiedais viliojęs medis sparčiai plinta už želdynų ribų ir išstumia vietinę augaliją.

    Ši rūšis kilusi iš tropinės Afrikos, tačiau dėl greito augimo buvo išplatinta daugelyje šiltesnio klimato regionų. Kvinslande tulpmedžiai užauga iki maždaug 24 metrų ir lengvai įsitvirtina atogrąžų miškuose, slėniuose bei prie vandens telkinių.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad plitimą skatina ne tik sėklos, kurias perneša vėjas ar vanduo, bet ir šaknų atžalos. Prie invazijos prisideda ir netinkamai tvarkomos sodo atliekos, kai nupjautos šakos ar daigai išmetami gamtinėse teritorijose.

    Didžiausias nerimas kyla dėl galimo poveikio vietinėms bitėms be geluonies, kurios Australijos ekosistemose atlieka svarbų apdulkintojų vaidmenį. Anksčiau Pietų Amerikoje atlikti tyrimai rodė, kad tulpmedžio žieduose aptinkama lipni medžiaga gali būti pavojinga daliai bičių, o žuvusių vabzdžių dalį sudarė būtent bitės be geluonies.

    Kituose moksliniuose darbuose taip pat fiksuotas padidėjęs kai kurių rūšių bičių darbininkių mirtingumas po kontakto su šio augalo nektaru ar žiedadulkėmis. Tyrėjai pabrėžė, kad skirtingos bitės gali reaguoti nevienodai, todėl rizika vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į vietos rūšių įvairovę.

    „Afrikinių tulpmedžių žiedai gali būti toksiški vietinėms bitėms be geluonies“, – sakoma Kvinslando biobezės rekomendacijose.

    Šiuo metu Kvinslande afrikinių tulpmedžių rūšis priskiriama ribojamų invazinių augalų kategorijai. Tai reiškia, kad medis negali būti parduodamas ar platinamas, o gyventojai ir želdynų tvarkytojai raginami rinktis vietines, ekosistemoms saugesnes alternatyvas.

    Ekspertai pabrėžia, kad invaziniai augalai dažnai pradeda plisti nepastebimai, tačiau vėliau jų kontrolė tampa brangi ir sudėtinga. Todėl ankstyvas reagavimas, atsakingas želdinimas ir sodo atliekų tvarkymas laikomi vienomis efektyviausių priemonių, padedančių apsaugoti vietines rūšis ir apdulkintojus.