Tag: Afrikos CDC

  • PSO vadovas atvyko į Kongo Ebola židinį: kodėl protrūkis plečiasi greičiau nei atsakas

    PSO vadovas atvyko į Kongo Ebola židinį: kodėl protrūkis plečiasi greičiau nei atsakas

    PSO vadovas – Ituryje

    Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šeštadienį atvyko į Kongo Demokratinės Respublikos rytus, Iturio provinciją, kuri laikoma didžiausiu šio Ebola protrūkio židiniu. Vizito tikslas – sustiprinti vietos atsaką ir paraginti bendruomenes aktyviau įsitraukti stabdant užkratą.

    Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad virusas kai kuriose vietovėse plinta greičiau, nei spėjama užtikrinti visavertį epidemiologinį atsaką. Nors gydymo infrastruktūra geriau organizuota nei ankstesnių krizių metu, iššūkių kelia atokios teritorijos, saugumo situacija ir ribotos diagnostikos galimybės.

    „Geriausias būdas suvaldyti situaciją – sutelkti visą reikalingą paramą pačiame židinyje ir tęsti pagalbą tiek, kiek jos prireiks“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas Iturio sostinėje Bunijoje planuoja apsilankyti gydymo centre ir susitikti su vietos valdžios atstovais, medikais bei nukentėjusiomis šeimomis. PSO teigimu, tokie vizitai reikalingi ne tik koordinavimui, bet ir pasitikėjimui, nes be bendruomenės pritarimo sudėtinga įgyvendinti kontaktų atsekimą, izoliaciją ir saugaus laidojimo procedūras.

    Ką rodo naujausi skaičiai

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, kad registruota daugiau nei 1 000 įtariamų atvejų, o mirčių skaičius siekia 246. Tuo pat metu Uganda patvirtino devynis užsikrėtimus ir vieną mirtį, o tai sustiprina riziką, kad protrūkis taps regioniniu.

    PSO perspėja, kad realus protrūkio mastas Kongo Demokratinėje Respublikoje gali būti didesnis, nei rodo oficiali statistika. Priežastis – ribota laboratorinių tyrimų apimtis ir tai, kad virusas, kaip manoma, galėjo cirkuliuoti dar iki jam oficialiai nustatant.

    PSO atstovai taip pat pranešė apie pirmą pasveikusį pacientą šiame protrūkyje: žmogus išrašytas iš ligoninės po dviejų neigiamų tyrimų. Tai svarbus signalas, kad gydymas ir izoliavimo priemonės veikia, tačiau vien atskiri pasveikimai nekompensuoja augančio bendro atvejų skaičiaus.

    Konfliktai, stovyklos ir sienų ribojimai

    Ituryje valstybės paslaugų trūkumas ir nesaugumas apsunkina medikų darbą: kai kurias teritorijas pasiekti sunku, o įtampa regione tęsiasi dėl ginkluotų grupuočių veiklos. Panašios problemos fiksuojamos ir Šiaurės bei Pietų Kivu provincijose, kur smurtas tęsiasi dešimtmečius ir trikdo sveikatos apsaugos sistemos darbą.

    Papildomą riziką didina perkeltųjų asmenų stovyklos, kuriose higienos sąlygos dažnai prastesnės, o žmonės gyvena itin tankiai. Tokiose aplinkose bet koks per artimą kontaktą plintantis užkratas gali išplisti greitai, ypač jei vėluojama nustatyti atvejus ir atsekti kontaktus.

    „Jei ateis Ebola, mes būsime nušluoti, nes gyvename susispaudę kaip sardinės“, – sakė Dorcas Mapenzi.

    Reaguodamos į padėtį, kai kurios kaimyninės šalys ėmėsi ribojimų: Uganda ir Ruanda uždarė sienas, o Uganda nurodė 21 dienos karantiną atvykstantiems iš Kongo Demokratinės Respublikos. Tuo metu JAV administracija paskelbė ribojimus atvykti asmenims, kurie neseniai lankėsi Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ugandoje ar Pietų Sudane.

    Ekspertai pabrėžia, kad kelionių ribojimai gali sumažinti importuotų atvejų riziką, tačiau vien jų nepakanka, jei židinyje nepasiekiamas pakankamas testavimo, izoliavimo ir bendruomenės įsitraukimo lygis. PSO laikosi nuostatos, kad svarbiausia – greitai aptikti atvejus, nutraukti perdavimo grandines ir užtikrinti saugią priežiūrą sveikatos įstaigose.

    Ebola yra labai užkrečiama hemoraginė karštligė, perduodama per artimą kontaktą ir kūno skysčius. Per pastaruosius penkis dešimtmečius Afrikoje nuo Ebola mirė daugiau nei 15 000 žmonių, o vienas didžiausių protrūkių Kongo Demokratinėje Respublikoje 2018–2020 metais nusinešė apie 2 300 gyvybių.

  • PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliąją situaciją dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje. Organizacija pabrėžė, kad realus užsikrėtimų skaičius gali būti didesnis nei šiuo metu fiksuojama, o plitimo geografija dar nėra aiški.

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, iki šiol pranešta apie 88 mirtis ir 336 įtariamus atvejus. Protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kuri, Kongo sveikatos apsaugos institucijų vertinimu, gali pasižymėti iki 50 proc. siekiančiu mirtingumu.

    Didžiausią nerimą kelia laboratorijoje patvirtintas atvejis Gomoje – viename svarbiausių rytų Kongo miestų, kuriame intensyvūs gyventojų judėjimo srautai apsunkina užkrato kontrolę. Vietos biomedicininių tyrimų instituto vadovas Jeanas-Jacquesas Muyembe nurodė, kad užsikrėtusi moteris į miestą atvyko po vyro mirties, jau būdama infekuota.

    „Nustatau, kad šis protrūkis atitinka tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliosios situacijos kriterijus“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi, kad situacija dar nevertinama kaip pandemija, tačiau pasirinktas vienas aukščiausių perspėjimo lygių signalizuoja būtinybę koordinuoti tarptautinį atsaką. Pasak organizacijos, didelis teigiamų mėginių santykis, atvejai dviejose valstybėse ir augantys įtarimai leidžia įtarti, kad protrūkis gali būti platesnis, nei rodo oficiali statistika.

    Atvejis patvirtintas ir Ugandoje, todėl kaimyninės šalys ėmėsi papildomų atsargumo priemonių. Uganda paskelbė atidedanti Kankinių dienos piligriminę kelionę – tradicinį renginį, kuris paprastai sutraukia tūkstančius žmonių ir didina riziką, kad infekcija bus pernešta per sieną.

    Protrūkis pradėtas fiksuoti Iturio provincijoje, o, remiantis Kongo sveikatos apsaugos ministro pateikta informacija, pirmuoju atveju laikoma slaugytoja, kuri į gydymo įstaigą Bunioje kreipėsi balandžio 24 dieną su Ebolai būdingais simptomais. Liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, silpnumu, o sunkiais atvejais gali sukelti kraujavimą ir daugybinių organų nepakankamumą.

    Kongo Demokratinei Respublikai tai jau 17-asis Ebolos protrūkis, o ankstesnis regione buvo užfiksuotas 2025 metų rugpjūtį ir oficialiai laikytas suvaldytu 2025 metų gruodį. Didžiausias protrūkis šalyje 2018–2020 metais pareikalavo apie 2 300 gyvybių.

    Situaciją komplikuoja logistika ir saugumo iššūkiai: atokiose vietovėse sudėtinga greitai pristatyti laboratorinę įrangą, apsaugos priemones, užtikrinti pacientų izoliaciją ir kontaktų atsekimą. Humanitarinė organizacija „Gydytojai be sienų“ pranešė besirengianti didelio masto reagavimui, nes spartus įtariamų atvejų daugėjimas kelia ypač didelį susirūpinimą.

    Skiepai šiuo metu plačiausiai prieinami nuo Zairo atmainos, todėl Bundibugyo atveju pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyvam nustatymui, sergančiųjų izoliacijai, infekcijų kontrolei gydymo įstaigose ir bendruomenių informavimui. PSO primena, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, o užkrečiamumas prasideda pasireiškus simptomams; inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 21 dienos.

  • Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Ebolos protrūkį patvirtino Afrikos CDC

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad Kongo Demokratinės Respublikos atokioje Iturio provincijoje nustatytas naujas Ebolos protrūkis. Iki šiol fiksuoti 246 įtariami atvejai ir 65 mirtys, o dalis susirgimų dar tikslinama laboratorijose.

    Institucijos duomenimis, iš 20 ištirtų mėginių 13 atvejų nustatyti Ebolos viruso požymiai. Tarp laboratoriniais tyrimais patvirtintų atvejų registruotos keturios mirtys, o pranešimų apie įtariamus susirgimus gauta ir iš Bunios, Iturio administracinio centro.

    Kas žinoma apie virusą ir atmainą

    Ebola plinta per užsikrėtusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, vėmalus ar spermą, todėl didžiausia rizika kyla artimo kontakto metu. Liga reta, bet sunki, o be greitos izoliacijos, saugios slaugos ir infekcijų kontrolės priemonių protrūkiai gali plisti sparčiai.

    Kol kas tiksli atmaina dar nustatinėjama, tačiau pirminiai vertinimai leidžia manyti, kad tai nėra Zairo atmaina, laikoma viena pavojingiausių. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo papildomų laboratorinių tyrimų.

    „Atsižvelgiant į intensyvų gyventojų judėjimą tarp paveiktų teritorijų ir kaimyninių šalių, būtina skubi regioninė koordinacija“, – sakė Afrikos CDC vadovas Jeanas Kaseya.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo

    Ituris yra Rytų Kongo regione, kuriam būdingi prasti keliai ir sudėtinga logistika, o iki sostinės Kinšasos yra daugiau nei 1 000 kilometrų. Afrikos CDC įspėja, kad plitimą gali skatinti aktyvus gyventojų judėjimas, su kasyba susijęs mobilumas Mongvalyje, nesaugumas paveiktose vietovėse ir kontaktų atsekimo spragos.

    Agentūra teigia telkianti skubų aukšto lygio koordinavimo susitikimą su Kongo, Ugandos ir Pietų Sudano sveikatos institucijomis bei partneriais. Dėmesys numatomas stebėsenai, laboratorinei paramai, infekcijų prevencijai ir kontrolei, rizikos komunikacijai, saugiems ir oriems laidojimams bei išteklių mobilizavimui.

    Gyventojai raginami nedelsiant pranešti apie simptomus, vengti tiesioginio kontakto su įtariamais atvejais ir laikytis nacionalinių sveikatos institucijų rekomendacijų. Protrūkių valdyme itin svarbios ir bendruomenių pastangos mažinti rizikingą kontaktą bei bendradarbiauti su medikų komandomis.

    Ilga protrūkių istorija ir saugumo fonas

    Tai jau 17-asis Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo 1976 metų, kai liga pirmą kartą identifikuota šalyje. 2018–2020 metais Rytų Konge Ebolos protrūkis nusinešė daugiau nei 1 000 gyvybių, o 2014–2016 metais Vakarų Afrikoje per epidemiją mirė daugiau nei 11 000 žmonių.

    Naujas protrūkis fiksuojamas sudėtingame saugumo kontekste: rytinėje šalies dalyje veikia įvairios ginkluotos grupuotės, o kai kuriose teritorijose tai apsunkina tiek medikų patekimą, tiek vakcinų ir įrangos tiekimą. Ankstesnių protrūkių metu Pasaulio sveikatos organizacija taip pat buvo susidūrusi su ribota prieiga ir finansavimo trūkumu, dėl ko pagalbos tempas lėtėjo.