CP v2

Tag: Agentinė prekyba

  • Generatyvinis DI taps „naujais vartais“ į pirkinius: kaip agentai keis apsipirkimą ir mokėjimus

    Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau vadinamas naujais „vartais“ į apsipirkimą – idėja paprasta: vietoje to, kad pats žingsnis po žingsnio ieškotumėte prekės, lygintumėte pasiūlymus ir galiausiai apmokėtumėte pirkinius, šią grandinę galima perduoti DI agentui.

    Tokį modelį – agentinę prekybą – aptaria „DlaHandlu.pl“ publikuotas interviu su „Visa“ atstovu Mateuszu Oleksy. Anot jo, DI šiandien dažniausiai naudojamas informacijai gauti ar produktams surasti, tačiau kitas etapas būtų autonomiškesnis: vartotojas nurodo biudžetą, pristatymo terminą ir pageidavimus, o agentas pats inicijuoja pirkimą pagal iš anksto sutartas taisykles.

    Pokytis gali apimti visą apsipirkimo kelią – nuo paieškos iki apmokėjimo. DI agentas galėtų vienu metu peržvelgti skirtingus šaltinius, palyginti kainas, prieinamumą ir pristatymo sąlygas, o tuomet pereiti prie mokėjimo, jei vartotojas tam suteikęs leidimą.

    Kartu auga ir reikalavimai skaidrumui: kuo agentas savarankiškesnis, tuo svarbiau, kad žmogus aiškiai žinotų, kokius duomenis agentas naudoja, galėtų riboti jo veiksmus ir prireikus atšaukti sutikimus.

    Platformų ir e. parduotuvių vaidmuo keisis

    Interviu pabrėžiama, kad agentinė prekyba gali sumažinti tradicinių paieškos sistemų, programėlių ir didžiųjų prekyviečių reikšmę kaip vietos, kur vartotojas pats pradeda ir užbaigia pirkimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad jos dings – veikiau keisis jų vaidmuo ir būdas, kaip pasiekiami jose sukaupti pasiūlymai.

    Vietoje įprasto naršymo per kelis puslapius, užklausų rašymo ir dešimčių rezultatų peržiūros, dalį darbo perimtų agentas, kuris žino vartotojo kriterijus ir gali ieškoti paraleliai skirtinguose kanaluose. Autonominių pirkimų perėjimas, pasak pašnekovo, turėtų vykti palaipsniui.

    Tai reiškia, kad e. parduotuvės gali likti vieta, kur pateikiama pasiūla, tačiau pirkėjas ne visada naudosis jų sąsaja tiesiogiai. Kita kryptis – pačių platformų kuriami agentiniai sprendimai, kurie leistų joms išlaikyti pozicijas kaip vienam pagrindinių apsipirkimo „interfeisų“.

    Patogumas prieš kontrolę: kodėl svarbūs duomenys

    Agentinė prekyba žada patogumą: užuot atlikę daug veiksmų (paieška, rekomendacijų tikrinimas, palyginimas, krepšelis, pristatymo duomenys, apmokėjimas, siuntos sekimas), vartotojai vis dažniau tiesiog suformuluotų užduotį agentui.

    Tačiau tekste akcentuojama, kad didesnė autonomija nebūtinai reiškia geresnę patirtį. Nurodoma, jog „Visa“ tyrime JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje kaip viena svarbiausių sąlygų įvardijama duomenų kontrolė: dauguma respondentų teigė, kad ji jiems svarbi, o nemaža dalis be tokios kontrolės agentu nesinaudotų.

    Pasitikėjimą, kaip teigiama interviu, lems balansas: agentas taupo laiką, bet žmogus pats nusprendžia, kiek laisvės jam suteikti – pavyzdžiui, kada sprendimus būtina patvirtinti rankiniu būdu, o kada agentas gali veikti savarankiškai.

    Lojalumas prekės ženklams ir nauji reikalavimai pardavėjams

    Agentui ieškant „geriausio varianto“, kyla klausimas, ar tai nepakenks vartotojų lojalumui prekės ženklams. Interviu pabrėžiama, kad agentas nebūtinai sieks mažiausios kainos – jis optimizuos pirkimą pagal kriterijus, kuriuos nustatys žmogus: kainą, pristatymo greitį, kokybę, grąžinimo politiką ar konkrečią mėgstamą markę.

    Vis dėlto nurodoma, kad dalis įmonių tokios tarpininkavimo grandies baiminasi. Remiantis „Adyen“ „2026 EMEA Research“, 38 proc. Lenkijos įmonių nerimauja, jog DI kaip pirkimų tarpininkas gali silpninti tiesioginį ryšį su klientu ir mažinti lojalumą.

    Pardavėjams tai reiškia naują praktinę užduotį: pasiūlymai turi būti suprantami ne tik žmogui, bet ir agentui. Tekste akcentuojama, kad produktų informacija, kaina, prieinamumas, pristatymo ir grąžinimo sąlygos turi būti išsamios, aktualios ir „mašiniškai perskaitomos“, kad agentas galėtų teisingai palyginti pasiūlymus.

    Mokėjimų saugumas: kas turės atpažinti agentą

    Atskira tema – mokėjimai ir saugumas. Interviu teigiama, kad bazinės technologijos jau egzistuoja ir nereikia visko kurti nuo nulio: minimos tokios priemonės kaip tokenizacija, passkeys ir rizikos vertinimo mechanizmai mokėjimų tinkle.

    Naujovė ta, kad sistema turės atpažinti ne tik vartotoją, bet ir jo vardu veikiantį agentą: susieti jį su konkrečiu sutikimu ir patikrinti, ar mokėjimas atitinka nustatytus limitus bei taisykles. Kitaip tariant, svarbu ne tik, kad mokėjimas būtų saugus, bet ir kad būtų aišku, kas jį inicijuoja ir kokiu pagrindu.

    Taip pat nurodoma, kad Lenkijoje kartu su bankais buvo testuojamas pasirengimas tokioms DI inicijuojamoms transakcijoms, o PKO Bank Polski ir mBank įvardijami tarp pažangiausių bankų Europoje šioje srityje.

  • „Visa“ Lenkijoje išbandė agentinę prekybą: pirkinius inicijuoja DI, bet 62 proc. baiminasi

    „Visa“ Lenkijoje išbandė vadinamąją agentinę prekybą – modelį, kai dirbtinio intelekto (DI) agentas ne tik pataria, bet ir pats inicijuoja pirkinius interneto parduotuvėse.

    Kaip skelbia portalas DlaHandlu.pl, bandomajame projekte DI agentas naršė prekes, jas atrinko ir pradėjo pirkimo procesą, veikdamas pagal kortelės turėtojo nurodymus bei iš anksto nustatytas ribas.

    Svarbiausia detalė – tai nebuvo vien uždaras testas. Sandoriai vyko realiomis prekybos sąlygomis, tačiau kiekvienam pirkiniui vis tiek reikėjo vartotojo patvirtinimo, o bankų kontrolės ir mokėjimų saugumo mechanizmai liko nepakeisti.

    Pilotaže dalyvavo skirtingos rinkos dalys: bankai, „fintech“ įmonės, mokėjimų operatoriai ir e. prekybos bendrovės – tarp jų Empik, taip pat MegaDron ir Tortli.

    DI agentai gali sutrumpinti pirkimo kelią

    Iki šiol vartotojai DI dažniausiai naudojo produktų paieškai, kainų palyginimui ar rekomendacijoms gauti. Agentinė prekyba žengia toliau: idėja tokia, kad žmogus nurodo biudžetą, poreikius ir kriterijus, o agentas suranda tinkamus variantus ir parengia pirkimą.

    Toks modelis galėtų sumažinti laiką, kurio reikia sprendimui priimti, ypač kai prekių pasirinkimas didelis, o parametrų – daug. Tai aktualu, pavyzdžiui, elektronikai ar sudėtingesniems pirkiniams, kuriems įprastai reikia ilgo lyginimo.

    Bandomajame projekte „Visa“ partnerių sąraše buvo ir kortelių išdavėjų, ir mokėjimo tarpininkų. Tarp bankų paminėti, be kita ko, mBank, Bank Millennium, Nest Bank, PKO Bank Polski, taip pat mokėjimo atidėjimo paslaugą teikianti PayPo.

    Kiek žmonių domėtųsi – ir ko bijo labiausiai

    „Visa“ nurodo, kad agentinė prekyba gali sulaukti nemažo susidomėjimo: pagal „Visa Consulting & Analytics“ atliktą tyrimą, preliminariai ja galėtų susidomėti iki 5,7 mln. žmonių, o 3,5 mln. turėtų potencialo tapti ankstyvaisiais vartotojais.

    Tačiau kartu aiškiai matomos ir rizikos, kurios gali stabdyti naują modelį. Didžiausias nuogąstavimas – kad agentas atliks pirkimą be vartotojo sutikimo: taip teigė 62 proc. apklaustųjų.

    Dar 57 proc. respondentų baiminasi asmens duomenų, įskaitant mokėjimo informaciją, vagystės. Tyrimo išvados rodo, kad vartotojams ypač svarbu išlaikyti kontrolę: kad DI neviršytų biudžeto, nenupirktų netinkamos prekės ir neįvykdytų operacijos be privalomo patvirtinimo.

    Ką tai reikštų e. prekybai ir mokėjimams

    „Visa“ teigimu, agentinė prekyba gali būti naudinga ir verslui: mažų ir vidutinių įmonių apklausoje šeši iš dešimties atstovų tokią koncepciją įvertino kaip patrauklią. Tarp galimų privalumų minimi pardavimų augimas ir pirkimo proceso automatizavimas.

    Kita vertus, pardavėjams kyla klausimų dėl atsakomybės, jei agentas suklystų – pasirinktų netinkamą prekę ar inicijuotų neteisingą operaciją. Tokiu atveju svarbios tampa ne tik technologijos, bet ir taisyklės, kaip sprendžiami ginčai bei kaip apsaugomi klientų duomenys.

    „Visa“ taip pat vysto sprendimų paketą „Visa Intelligent Commerce“, skirtą saugioms DI inicijuojamoms operacijoms. Tarp minimų priemonių – „Visa Payment Passkeys“, taip pat „Visa Trusted Agent Protocol“ (TAP) ir Agent Directory, kurie turėtų padėti atpažinti patikrintus agentus.

    Lenkijos pilotas yra platesnės europinės programos „Visa Agentic Ready“ dalis. „Visa“ skelbė, kad 2026 metų liepą įmonė informavo apie realių agentinės prekybos sandorių vykdymą Europos rinkose ir bendradarbiavimą su daugiau kaip 40 kortelių išdavėjų regione.