CP v2

Tag: Agrofotovoltika

  • Andalūzijoje iškirsti šimtamečiai alyvmedžiai: jų vietoje atsirado milžiniški saulės parkai

    Andalūzijoje iškirsti šimtamečiai alyvmedžiai: jų vietoje atsirado milžiniški saulės parkai

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito dronu nufilmuoti vaizdai iš Andalūzijos, kuriuose matyti kilometrais nusidriekusios fotovoltinių modulių eilės. Internautai jas praminė stikliniais laukais, nes saulės parkai užėmė žemes, kuriose dar neseniai augo alyvmedžių giraitės.

    Daugiausia dėmesio sulaukė teritorija prie Cartaojal, netoli Antequeros Malagos provincijoje. Skelbiama, kad 2023–2025 metais čia buvo pašalinta apie 500 hektarų alyvmedynų, o tai prilygsta maždaug 20 000 medžių, dalis jų buvo beveik 100 metų amžiaus.

    Vietos bendruomenės teigia praradusios ne tik medžius, bet ir darbo vietas bei tradicinį kraštovaizdį, kuris siejamas su alyvuogių aliejaus gamybos regionu. Protestai ir peticijos tapo nuolatine šių projektų palydove, o ginčai persikėlė ir į savivaldos bei teismų lygmenį.

    Panašūs konfliktai fiksuojami ir Jaéno bei Córdobos provincijose, kurios laikomos pagrindinėmis Ispanijos alyvuogių auginimo teritorijomis. Regiono valdžios institucijos yra patvirtinusios dešimtis didelių saulės elektrinių projektų alyvmedynų žemėse, o kai kuriais atvejais investicijos pripažįstamos viešuoju interesu, sudarančiu prielaidas žemės paėmimui visuomenės poreikiams.

    Prieš projektus pasisakantys ūkininkai pabrėžia kultūrinio paveldo ir vietos ekonomikos žalą, o energetikos bendrovės akcentuoja atsinaujinančios energetikos plėtrą ir tai, kad dalis savininkų žemę išnuomoja savo noru. Augant elektros paklausai ir spartėjant dekarbonizacijos tikslams, tokie interesų susidūrimai pietų Europoje tampa vis dažnesni.

    Diskusijose minimas ir vadinamasis fotovoltikos šilumos salos efektas. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad virš saulės modulių naktimis oras neretai išlieka apie 3–4 laipsniais šiltesnis nei virš natūralios augmenijos, o dieną temperatūrų skirtumai prie paviršiaus gali būti dar didesni.

    Tuo metu alyvmedžiai, kaip ir kiti medžiai, vėsina aplinką šešėliu ir garinimu, todėl jų pašalinimas keičia vietos mikroklimatą. Tyrimai taip pat pabrėžia, kad šis efektas paprastai yra lokalus ir silpnėja nutolus kelis šimtus metrų, tačiau būtent dėl to jis aktualiausias šalia gyvenviečių ir dirbamų laukų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bendras alyvmedynų plotas Ispanijoje pastaraisiais metais ne būtinai mažėja, tačiau konfliktai kyla dėl konkrečių vietovių ir kraštovaizdžio pokyčio. Vis dažniau kaip kompromisas aptariama agrofotovoltika, kai moduliai projektuojami taip, kad po jais būtų galima tęsti žemės ūkio veiklą, įskaitant alyvmedžių auginimą.

    Toks sprendimas gali sumažinti įtampą tarp energetikos ir žemės ūkio, tačiau reikalauja kitokių techninių sprendimų, didesnių investicijų ir aiškesnių taisyklių, kaip suderinti gamybą, biologinę įvairovę ir vietos gyventojų interesus. Kol kas Andalūzijoje ginčai rodo, kad energetikos transformacija neapsiriboja technologijomis, ji tiesiogiai paliečia ir regionų tapatybę.

  • Minesotos saulės elektrinę nuo piktžolių išgelbėjo 2 000 avių ir asilas: kodėl tai suveikė

    Minesotos valstijoje veikianti saulės elektrinė Sherco Solar susidūrė su netikėta, bet brangiai kainuojančia problema: prerijų žolės ir piktžolės taip suvešėjo, kad ėmė mesti šešėlį ant apatinės saulės modulių eilės. Dėl to krito gamyba, o dalis įrangos dirbo nestabiliai.

    Sprendimas pasirodė esantis ne techninis, o ūkiškas: elektrinės valdytojai į teritoriją atgabeno apie 2 000 avių, kurios nuolat ganosi tarp modulių ir suėda augmeniją. Kartu atsivežtas vienas asilas gavo „apsaugos“ užduotį – jis atbaido plėšrūnus, pirmiausia kojotus.

    Dideliuose saulės parkuose augmenijos kontrolė yra ne tik estetikos klausimas. Per aukšti augalai mažina tiesioginės saulės šviesos patekimą į modulius, o net ir dalinis užtamsinimas gali išbalansuoti grandines, mažinti efektyvumą ir didinti prastovų riziką.

    Mechaninis pjovimas tokio masto teritorijoje reiškia dažną technikos darbą tarp konstrukcijų, dulkių sluoksnį ant modulių ir didesnę atsitiktinių pažeidimų tikimybę. Chemijos naudojimas gali kelti papildomų aplinkosauginių klausimų, ypač jei siekiama išlaikyti vietinių augalų įvairovę ir apsaugoti dirvožemį.

    Avių ganymas saulės parkuose pastaraisiais metais vis dažniau minimas kaip praktiška alternatyva: gyvuliai augalus nugraužia arti žemės, paprastai nepasiekia modulių, o judėdami tarp eilių nesukelia tokios žalos rizikos kaip technika. Be to, jų mėšlas grąžina maistines medžiagas į dirvą ir gali mažinti „vėlimosi“ sluoksnį, kai susikaupia per daug nudžiūvusios žolės.

    Sherco Solar atveju tai tapo dar ir būdu apsaugoti infrastruktūrą nuo problemų, kurios kyla, kai augalų liekanos sulaiko drėgmę prie metalinių atramų ir gali spartinti koroziją. Elektrinės teritorijoje taip pat buvo sodinami vietiniai augalai, kad būtų stiprinamas viršutinis dirvos sluoksnis ir kuriama palankesnė buveinė apdulkintojams.

    Vienas įdomiausių šios istorijos aspektų – asilas, kuris veikia kaip bandos sargas. Ūkiuose asilai kartais naudojami gyvuliams saugoti, nes jie linkę agresyviai reaguoti į laukinius šuninius ir gali ginti bandą nuo užpuolimų.

    Toks sprendimas leidžia mažinti nuostolius be papildomų fizinių barjerų ar nuolatinio žmogaus budėjimo. Didelėse, aptvertose teritorijose tai svarbu ir dėl kaštų, ir dėl to, kad gyvuliai išlieka „darbo jėga“, o ne problema, kurią dar reikia saugoti.

    Sherco Solar istorija atspindi platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos objektai vis dažniau ieško sprendimų, kurie vienu metu mažina priežiūros kaštus ir gerina poveikio aplinkai balansą. Tokie modeliai, kai žemė naudojama ir energijai, ir žemės ūkio veiklai, dažnai vadinami agrofotovoltika.

    Nors kiekvienas parkas turi skirtingas sąlygas, avys čia tampa ne simboliniu, o praktišku įrankiu: jos padeda valdyti šešėliavimo riziką, sumažina technikos poreikį ir leidžia palaikyti tvarkingą, biologiškai aktyvią teritoriją visą sezoną.

  • Saulės elektrinės laukuose: vokiečiai rado būdą nuimti dvigubą derlių – maistą ir elektrą

    Saulės elektrinės laukuose: vokiečiai rado būdą nuimti dvigubą derlių – maistą ir elektrą

    Saulė ir žemdirbystė tame pačiame lauke

    Pigių saulės modulių bumas Europoje paskatino fotovoltinių elektrinių plėtrą kaimo vietovėse, tačiau kartu iškėlė klausimą, ar dėl to neprarasime dirbamos žemės. Vokietijoje vis sparčiau diegiami agrofotovoltiniai sprendimai, kai elektros gamyba derinama su pasėliais.

    Tokia praktika vadinama agri-PV: saulės moduliai montuojami aukščiau arba tarpais taip, kad technika galėtų dirbti, o žemė liktų žemės ūkio paskirties. Šalininkai akcentuoja, kad taip iš vieno sklypo gaunamos dvi pajamos, o dalinis šešėlis kai kuriais atvejais gali sumažinti dirvos drėgmės praradimą.

    Bavarijos laukuose – sekimo sistema ir plati technika

    Bavarijoje, šalia Miuncheno esančiame Grasbrune, ūkininkas Georgas Bockmaieris įprastai augina bulves ir javus, tačiau jo laukuose pradėta statyti agrofotovoltinė elektrinė su saulės sekimo sistema. Įranga projektuojama taip, kad pasėlius būtų galima toliau auginti, o laukuose galėtų judėti kombainai ir kita technika.

    Ūkininkas teigia, kad tarp modulių eilių paliekami pravažiavimai leidžia dirbti ir su plačia žemės ūkio technika, o kai kuriose schemose moduliai gali būti montuojami ir vertikaliai. Tokie sprendimai laikomi kompromisu, kai siekiama išvengti situacijos, kai saulės parkai visiškai išstumia žemės ūkį.

    „Tai man nauja, bet aš galiu tęsti ūkininkavimą. Net ir su 7,50 metro pločio pjaunamąja pravažiuoju tarp modulių eilių be problemų“, – sakė Georgas Bockmaieris.

    Startuoliai ir ES kryptis: daugiau elektros, mažiau konflikto dėl žemės

    Regionas, kuriame vystomas projektas, garsėja technologijų startuoliais ir išmaniojo ūkininkavimo sprendimais. Viena augančių bendrovių yra „Feld.energy“, kuri deklaruoja plečianti agri-PV diegimą kartu su šimtais ūkių ir apimanti šimtus hektarų dirbamos žemės.

    Bendrovės atstovai tvirtina, kad tikslas yra plėstis už Vokietijos ribų ir į tinklą įjungti didelės apimties saulės generaciją. Energetikos ekspertai pažymi, kad agri-PV vis dažniau vertinamas kaip būdas greičiau didinti atsinaujinančios energijos gamybą, kartu mažinant visuomenės pasipriešinimą dėl žemės užėmimo.

    „Mūsų vizija artimiausiems ketveriems metams aiški: norime plėstis ir kitose Europos šalyse bei įjungti vieno gigavato galią – tai prilygsta visai branduolinei elektrinei pagal instaliuotą pajėgumą“, – sakė „Feld.energy“ operacijų vadovas Nikolai Voitiouk-Blum.

    Europos Sąjunga siekia spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau praktikoje projektai dažnai susiduria su leidimų išdavimu, tinklo pralaidumo stoka ir bendruomenių baimėmis. Agrofotovoltika šiame kontekste pristatoma kaip kompromisinė kryptis, leidžianti vienu metu stiprinti energetinį saugumą ir išlaikyti maisto gamybos potencialą.

  • Avių bandos po saulės elektrinėmis: Masačusetse žolę pjauna „saulės ganymas“, o ne technika

    JAV Masačusetso valstijoje saulės elektrinių operatoriai vis dažniau pasitelkia avių bandas, kad šios nuėstų žolę ir piktžoles po fotovoltiniais moduliais. Toks sprendimas padeda prižiūrėti teritoriją ten, kur technikai sudėtinga manevruoti tarp atramų, o herbicidų naudoti nesinori.

    Praktinė problema paprasta: augalija po saulės panelėmis auga sparčiai, o įprastos žoliapjovės ar traktoriukai ne visur telpa ir gali pažeisti laidus ar kitą infrastruktūrą. Remontas tokiais atvejais brangus, o elektrinės dalis gali būti laikinai stabdoma, todėl prarandama gamyba.

    Be to, saulės moduliai sukuria kitokį mikroklimatą: šešėlis mažina dirvos išdžiūvimą, todėl drėgmė išsilaiko ilgiau. Dėl to žolė ir piktžolės po konstrukcijomis kai kur auga net intensyviau nei atvirose vietose, ypač šiltesniais sezonais.

    Šį iššūkį sprendžia vadinamasis saulės ganymas, kai avys ganomos saulės elektrinių teritorijoje. Jos lengvai juda tarp konstrukcijų, gali pasiekti sunkiau prieinamas vietas ir natūraliai palaiko žolę tokiame aukštyje, kuris netrukdo įrangai ir sumažina užžėlimo riziką.

    Saulės ganymas dažnai įvardijamas kaip agrofotovoltikos kryptis, kai žemės naudojimas derinamas su atsinaujinančios energijos gamyba. Tokiu būdu ta pati teritorija vienu metu kuria dvi vertes: gamina elektrą ir išlieka naudinga žemės ūkiui.

    Ekonominis argumentas taip pat svarbus: gyvulių ganymas gali mažinti teritorijų priežiūros sąnaudas, triukšmą ir iškastinio kuro poreikį, jei kitu atveju būtų naudojama benzininė technika. Tuo pačiu ūkininkai gauna papildomas ganyklas, o saulės parkų savininkai gali sudaryti ilgalaikes teritorijos priežiūros sutartis.

    „Iš pradžių gyvuliai prie saulės modulių traukė vien dėl pavėsio, bet vėliau paaiškėjo, kad jie puikiai atlieka ir žolės priežiūros darbą“, – teigiama publikacijoje, aprašiusioje šios praktikos plitimą.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją energetikoje: ieškoma sprendimų, kurie mažintų eksploatacijos kaštus ir kartu išlaikytų mažesnį poveikį aplinkai. Augant saulės elektrinių parkų skaičiui, teritorijos priežiūra tampa vis didesne biudžeto eilute, todėl natūralūs metodai sulaukia daugiau dėmesio.