CP v2

Tag: Agrofotovoltika

  • Saulės elektrinės laukuose: vokiečiai rado būdą nuimti dvigubą derlių – maistą ir elektrą

    Saulės elektrinės laukuose: vokiečiai rado būdą nuimti dvigubą derlių – maistą ir elektrą

    Saulė ir žemdirbystė tame pačiame lauke

    Pigių saulės modulių bumas Europoje paskatino fotovoltinių elektrinių plėtrą kaimo vietovėse, tačiau kartu iškėlė klausimą, ar dėl to neprarasime dirbamos žemės. Vokietijoje vis sparčiau diegiami agrofotovoltiniai sprendimai, kai elektros gamyba derinama su pasėliais.

    Tokia praktika vadinama agri-PV: saulės moduliai montuojami aukščiau arba tarpais taip, kad technika galėtų dirbti, o žemė liktų žemės ūkio paskirties. Šalininkai akcentuoja, kad taip iš vieno sklypo gaunamos dvi pajamos, o dalinis šešėlis kai kuriais atvejais gali sumažinti dirvos drėgmės praradimą.

    Bavarijos laukuose – sekimo sistema ir plati technika

    Bavarijoje, šalia Miuncheno esančiame Grasbrune, ūkininkas Georgas Bockmaieris įprastai augina bulves ir javus, tačiau jo laukuose pradėta statyti agrofotovoltinė elektrinė su saulės sekimo sistema. Įranga projektuojama taip, kad pasėlius būtų galima toliau auginti, o laukuose galėtų judėti kombainai ir kita technika.

    Ūkininkas teigia, kad tarp modulių eilių paliekami pravažiavimai leidžia dirbti ir su plačia žemės ūkio technika, o kai kuriose schemose moduliai gali būti montuojami ir vertikaliai. Tokie sprendimai laikomi kompromisu, kai siekiama išvengti situacijos, kai saulės parkai visiškai išstumia žemės ūkį.

    „Tai man nauja, bet aš galiu tęsti ūkininkavimą. Net ir su 7,50 metro pločio pjaunamąja pravažiuoju tarp modulių eilių be problemų“, – sakė Georgas Bockmaieris.

    Startuoliai ir ES kryptis: daugiau elektros, mažiau konflikto dėl žemės

    Regionas, kuriame vystomas projektas, garsėja technologijų startuoliais ir išmaniojo ūkininkavimo sprendimais. Viena augančių bendrovių yra „Feld.energy“, kuri deklaruoja plečianti agri-PV diegimą kartu su šimtais ūkių ir apimanti šimtus hektarų dirbamos žemės.

    Bendrovės atstovai tvirtina, kad tikslas yra plėstis už Vokietijos ribų ir į tinklą įjungti didelės apimties saulės generaciją. Energetikos ekspertai pažymi, kad agri-PV vis dažniau vertinamas kaip būdas greičiau didinti atsinaujinančios energijos gamybą, kartu mažinant visuomenės pasipriešinimą dėl žemės užėmimo.

    „Mūsų vizija artimiausiems ketveriems metams aiški: norime plėstis ir kitose Europos šalyse bei įjungti vieno gigavato galią – tai prilygsta visai branduolinei elektrinei pagal instaliuotą pajėgumą“, – sakė „Feld.energy“ operacijų vadovas Nikolai Voitiouk-Blum.

    Europos Sąjunga siekia spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau praktikoje projektai dažnai susiduria su leidimų išdavimu, tinklo pralaidumo stoka ir bendruomenių baimėmis. Agrofotovoltika šiame kontekste pristatoma kaip kompromisinė kryptis, leidžianti vienu metu stiprinti energetinį saugumą ir išlaikyti maisto gamybos potencialą.

  • Avių bandos po saulės elektrinėmis: Masačusetse žolę pjauna „saulės ganymas“, o ne technika

    JAV Masačusetso valstijoje saulės elektrinių operatoriai vis dažniau pasitelkia avių bandas, kad šios nuėstų žolę ir piktžoles po fotovoltiniais moduliais. Toks sprendimas padeda prižiūrėti teritoriją ten, kur technikai sudėtinga manevruoti tarp atramų, o herbicidų naudoti nesinori.

    Praktinė problema paprasta: augalija po saulės panelėmis auga sparčiai, o įprastos žoliapjovės ar traktoriukai ne visur telpa ir gali pažeisti laidus ar kitą infrastruktūrą. Remontas tokiais atvejais brangus, o elektrinės dalis gali būti laikinai stabdoma, todėl prarandama gamyba.

    Be to, saulės moduliai sukuria kitokį mikroklimatą: šešėlis mažina dirvos išdžiūvimą, todėl drėgmė išsilaiko ilgiau. Dėl to žolė ir piktžolės po konstrukcijomis kai kur auga net intensyviau nei atvirose vietose, ypač šiltesniais sezonais.

    Šį iššūkį sprendžia vadinamasis saulės ganymas, kai avys ganomos saulės elektrinių teritorijoje. Jos lengvai juda tarp konstrukcijų, gali pasiekti sunkiau prieinamas vietas ir natūraliai palaiko žolę tokiame aukštyje, kuris netrukdo įrangai ir sumažina užžėlimo riziką.

    Saulės ganymas dažnai įvardijamas kaip agrofotovoltikos kryptis, kai žemės naudojimas derinamas su atsinaujinančios energijos gamyba. Tokiu būdu ta pati teritorija vienu metu kuria dvi vertes: gamina elektrą ir išlieka naudinga žemės ūkiui.

    Ekonominis argumentas taip pat svarbus: gyvulių ganymas gali mažinti teritorijų priežiūros sąnaudas, triukšmą ir iškastinio kuro poreikį, jei kitu atveju būtų naudojama benzininė technika. Tuo pačiu ūkininkai gauna papildomas ganyklas, o saulės parkų savininkai gali sudaryti ilgalaikes teritorijos priežiūros sutartis.

    „Iš pradžių gyvuliai prie saulės modulių traukė vien dėl pavėsio, bet vėliau paaiškėjo, kad jie puikiai atlieka ir žolės priežiūros darbą“, – teigiama publikacijoje, aprašiusioje šios praktikos plitimą.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją energetikoje: ieškoma sprendimų, kurie mažintų eksploatacijos kaštus ir kartu išlaikytų mažesnį poveikį aplinkai. Augant saulės elektrinių parkų skaičiui, teritorijos priežiūra tampa vis didesne biudžeto eilute, todėl natūralūs metodai sulaukia daugiau dėmesio.