Tag: AgTech

  • Nyderlandų „Gravity Gardens“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sausa sėklų aktyvacija be chemijos keičia žaidimą

    Nyderlandų „Gravity Gardens“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sausa sėklų aktyvacija be chemijos keičia žaidimą

    Kas yra „Gravity Gardens“?

    Nyderlandų AgTech startuolis „Gravity Gardens“, įsikūręs Neimegene, pritraukė 2,6 mln. eurų pradinį finansavimą. Bendrovė kuria sausą sėklų aktyvacijos technologiją, kuri, kaip teigiama, padeda augalams greičiau ir tvirčiau įsitvirtinti dirvoje nenaudojant vandens, chemikalų ar sėklų dangų.

    Finansavimo raundą sudarė nuosavo kapitalo investicijos ir regioninės plėtros parama per EFRO mechanizmą. Prie jo prisidėjo VP Capital, „Brightlands Venture Partners“ (BVP) ir „Graduate Ventures“, taip pat privatūs investuotojai.

    Įmonė nurodo, kad kartu su ankstesne parama iš „StartLife“ ir „Rabobank“ inovacijų paskola bendras pritrauktas kapitalas viršija 3 mln. eurų. Surinktos lėšos bus naudojamos technologijai paruošti pramoniniam mastui ir išplėsti bandymų programas.

    Kuo sausa aktyvacija skiriasi nuo įprasto sėklų paruošimo?

    Žemės ūkyje jau seniai naudojamos sėklų paruošimo praktikos, kai siekiama pagerinti dygimą ir išdygimo tolygumą. Tačiau įprastas sėklų primingas dažniausiai yra „šlapias“: sėklos drėkinamos, laikomos kontroliuojamomis sąlygomis ir vėliau vėl džiovinamos.

    Toks procesas reiškia papildomas operacijas, ribojamą pajėgumą ir kaštus, todėl ekonomiškai dažniau taikomas tik aukštos vertės daržovių ar gėlių sėkloms. „Gravity Gardens“ teigia, kad vandens atsisakymas keičia kaštų struktūrą, nes nebereikia nei hidravimo etapo kontrolės, nei džiovinimo.

    Startuolis pabrėžia, kad siekia ne tik geresnio dygimo laboratorijoje, bet ir didesnio gyvybingumo lauke, kai realias sąlygas lemia dirvos drėgmė, temperatūrų svyravimai ir sėklų partijos senėjimas. Tokia kryptis ypač aktuali, kai ūkininkams svarbus stabilus pasėlio startas ir mažesnė priklausomybė nuo papildomų priemonių.

    „Didžiausi pokyčiai dažnai ateina tada, kai patobulinami sistemos pamatai. Sėklos yra būtent toks pamatas“, – sakė Erica van Eeghen, VP Capital vyresnioji investicijų vadovė.

    Bandymų rezultatai ir kelias į rinką

    „Gravity Gardens“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Paulino Valdés ir Robin Le Vigouroux. Bendrovė skelbia, kad technologija vystoma bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūros verslo inkubatoriumi ESA BIC Noordwijk.

    Įmonė nurodo atlikusi septynis išorinius bandymus, tarp jų ir validavimo eksperimentus su „Vertify“. Taip pat ji vykdo programas su „HLB“, „Oost NL“ ir „Foodvalley“, pasinaudodama smulkiojo ir vidutinio verslo inovacijų kuponu.

    Pasak įmonės, naujai pritrauktas kapitalas bus nukreiptas į pramoninio masto įrangos kūrimą ir didesnius bandymų ciklus su naujomis kultūromis. Rinkos pasirengimą ji taiko 2027 metais, o techninės įrangos vystymą planuoja vykdyti kartu su Nyderlandų inžinerijos grupe „Demcon“.

    „Dygimas svarbus, bet sezono dažnai nenulemia vien šis skaičius. Lemiamas yra gyvybingumas, ir būtent jis pirmiausia prastėja senstant sėklų partijai ar susiklosčius nepalankioms pavasario sąlygoms“, – sakė Paulino Valdés, „Gravity Gardens“ įkūrėjas ir vadovas.

    Jei sausos aktyvacijos metodas pasiteisins skirtingose kultūrose ir mastelio didinimas bus sėkmingas, tai galėtų atverti kelią platesniam sėklų paruošimo taikymui ir lauko augalų segmente. Toks sprendimas taip pat dera su Europos kryptimi mažinti cheminių medžiagų naudojimą ir didinti žemės ūkio atsparumą klimato svyravimams.

  • Paryžiaus AgTech „Tellia“ pritraukė 4,3 mln. eurų: balso DI turėtų pagreitinti darbą laukuose

    Paryžiuje įsikūręs žemės ūkio technologijų startuolis „Tellia“ pritraukė 4,3 mln. eurų išankstinę (pre-seed) investiciją. Bendrovė kuria balso DI asistentą, leidžiantį ūkininkams, agronomams ir lauko komandoms fiksuoti duomenis tiesiog kalbant, o ne pildant formas kompiuteryje.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Revent, taip pat prisidėjo Grey Silo Ventures, Jeriko, Techmind ir Fund F. „Tellia“ teigia, kad lėšos bus skirtos technologijos plėtrai ir komandos augimui Europoje bei JAV.

    Problema – ne duomenys, o sąsaja

    „Tellia“ taikosi į vieną seniausių sektoriaus trukdžių: lauko darbų metu surinkta informacija dažnai lieka užrašų knygelėse, pokalbiuose ar galvoje, o į skaitmenines sistemas suvedama vakare. Tai reiškia mažiau tikslumo, vėlavimą priimant sprendimus ir papildomą administracinę naštą.

    Startuolis pabrėžia, kad tradicinės ūkių valdymo programos ne visada pritaikytos realioms sąlygoms laukuose: nepatogus įvedimas, skirtingos kalbos, darbo ritmas ir ribotas laikas. Dėl to net turint skaitmeninius įrankius duomenų kokybė ir nuoseklumas dažnai nukenčia.

    „Žemės ūkio sektoriuje kartojasi ta pati problema: žmonės, kurie visą dieną dirba laukuose, vakare praleidžia laiką prie klaviatūros“, – sakė „Tellia“ vadovė ir viena įkūrėjų Coline Labadie de Faÿ.

    „Tai niekada nebuvo duomenų problema. Tai buvo sąsajos problema: tradicinė programinė įranga nepriima informacijos taip, kaip ji natūraliai atsiranda lauke – ištarta balsu ir ta kalba, kuria dirba komanda“, – teigė ji.

    Plėtra: DI sluoksnis tarp lauko ir sistemų

    „Tellia“ akcentuoja, kad nekuria dar vienos uždaros platformos, kuri „perima“ visus ūkio duomenis. Vietoj to bendrovė kuria sąsajos ir integracijų sluoksnį: vartotojas pasako informaciją, o sistema ją užfiksuoja, susistemina ir paverčia įrašais ar įžvalgomis, kurias galima panaudoti kasdieniuose procesuose.

    Pasak įmonės, sprendimas gali būti diegiamas partnerių produktuose per programavimo sąsają, todėl naudotojams nereikėtų keisti įprastų įrankių. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI vis dažniau įdiegiama kaip papildomas funkcionalumas jau naudojamose sistemose, o ne kaip atskira, nuo nulio diegiama platforma.

    „Mes nekūrėme dar vienos platformos, kuri nori valdyti visus duomenis. Mes sukūrėme sąsają: jūs kalbate, „Tellia“ tai užfiksuoja, susistemina ir interpretuoja taip, kad visa organizacija galėtų veikti“, – sakė Coline Labadie de Faÿ.

    „Šis finansavimo etapas leis toliau vystyti balso DI, sukurti agentinį sluoksnį tarp lauko ir likusios AgTech ekosistemos bei auginti komandą JAV ir Europoje“, – pridūrė ji.

    Investicijų kontekstas Europoje

    „Tellia“ sandoris įsilieja į 2026 metais išliekantį investuotojų dėmesį DI ir technologijomis grįstam žemės ūkiui Europoje. Pastaraisiais mėnesiais skelbta apie kelis didesnius raundus, susijusius su genetika, klimato atsparumu ir regeneracine žemdirbyste.

    Tarp panašių pavyzdžių minimi Belgijos „Rainbow Crops“ 9,7 mln. eurų bei Londono „Biographica“ 8 mln. eurų finansavimo etapai, o Prancūzijoje „UBEES“ taip pat pritraukė 8 mln. eurų. Vien šie trys raundai sudaro 25,7 mln. eurų, o įtraukus „Tellia“, bendra suma siekia 30 mln. eurų.

    Startuoliai, kuriantys praktinius įrankius lauko darbams, investuotojams tampa patrauklūs dėl aiškios grąžos logikos: mažiau rankinio suvedimo, daugiau realiu laiku surinktų duomenų ir greitesni sprendimai ūkyje. „Tellia“ siekis „įgarsinti“ duomenų suvedimą gali tapti vienu iš būdų sumažinti atotrūkį tarp realaus darbo lauke ir skaitmeninių sistemų, nuo kurių vis labiau priklauso planavimas, atsekamumas ir kaštų kontrolė.