Tag: AH-64E Apache

  • „Boeing“ nori daugiau projektų iš Lenkijos: dėmesys gynybai, „Apache“ aptarnavimui ir LOT ateičiai

    „Boeing“ stiprina ambicijas Lenkijoje

    JAV aviacijos ir gynybos milžinė „Boeing“ signalizuoja norą dar labiau plėsti veiklą Lenkijoje: įtraukti daugiau vietos įmonių į tiekimo grandinę ir didinti inžinerinių darbų apimtis. Šalia civilinės aviacijos vis ryškiau akcentuojami gynybos projektai, ypač susiję su sraigtasparniais „Apache“.

    Apie tai kalbėjo „Boeing“ vadovė Lenkijai ir Ukrainai Honorata Hencel, pabrėžusi, kad Lenkija bendrovei svarbi ne tik kaip rinka, bet ir kaip augantis technologinis bei pramoninis centras. Pasak jos, tikslas yra ne vien ieškoti talentų, bet ir susieti vietos kompetencijas su realiais „Boeing“ produktais bei programomis.

    „Apache“ programa: daugiau nei pirkimas

    Vienas svarbiausių artimiausių metų projektų – Lenkijos sprendimas įsigyti 96 AH-64E „Apache“ sraigtasparnius. Su šiuo sandoriu siejami pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai turėtų padėti sukurti vietinį techninės priežiūros, remonto ir kompetencijų pagrindą.

    „Boeing“ akcentuoja dvi kryptis: technologijų perdavimą ir įgūdžių ugdymą. Tarp prioritetų minimos medžiagotyros kompetencijos, sistemų integracija ir sraigtasparnių priežiūros gebėjimai, kurie ilgainiui galėtų tapti pagrindu aptarnauti ne tik Lenkijos, bet ir kitų regiono valstybių turimus „Apache“.

    „Technologijų perdavimas ir įgūdžių perdavimas yra du pagrindiniai partnerystės ir offseto programų elementai“, – sakė Honorata Hencel.

    Tiekėjų tinklas ir Ržešuvo argumentas

    „Boeing“ jau dabar bendradarbiauja su maždaug 10 pirmojo lygio tiekėjų Lenkijoje ir apie 30 subrangovų, o didelė dalis jų telkiasi Ržešuvo regione. Šis pramoninis klasteris vertinamas dėl kompetencijų variklių sistemose, aviacinių struktūrų gamyboje ir avionikoje.

    Bendrovė nurodo, kad pasaulinė paklausa naujiems orlaiviams ilgalaikėje perspektyvoje didės, todėl stiprūs ir patikimi tiekėjai Europoje gali įgyti papildomų galimybių. Kartu pripažįstama, kad Lenkijai dar yra kur augti, ypač plačiau įtraukiant mažesnes įmones į tarptautines gamybos programas.

    „Pristatome laiku ir su aukšta kokybe, o tai aviacijoje yra kritiška. Dėl to gauname naujų investicijų ir galimybių auginti kompetencijas“, – sakė Honorata Hencel.

    LOT dilema po „Airbus“ sprendimo

    Interviu kontekste neišvengiamai paliestas ir nacionalinio vežėjo LOT pasirinkimas regioniniam parkui įsigyti „Airbus“ A220. „Boeing“ vadovė atkreipė dėmesį, kad šioje klasėje „Boeing“ pasiūlymo neturi, todėl konkurencija vyko tarp „Airbus“ ir „Embraer“.

    Vis dėlto klausimas, ar ateityje LOT gali plačiau diversifikuoti parką ir didesnių orlaivių segmente, lieka atviras. „Boeing“ primena, kad per didelė tipų įvairovė didina techninės priežiūros, mokymų ir atsarginių dalių logistikos sudėtingumą, o tai tiesiogiai veikia kaštus.

    „Tai klausimas, kokia būtų efektyvumo kaina turint labiau diversifikuotą parką, nes didėja aptarnavimo sudėtingumas“, – sakė Honorata Hencel.

    Inžinerija ir darbai gynybos platformoms

    „Boeing“ pabrėžia, kad Lenkija tapo vienu pagrindinių bendrovės inžinerinių centrų už JAV ribų. Skelbiama, kad per pastarąjį dešimtmetį inžinierių skaičius išaugo iki maždaug 1 000, o darbų spektras plėtėsi nuo programinės įrangos iki gamybos inžinerijos, testavimo ir tiekimo grandinės sprendimų.

    Ypatingas akcentas – darbai, susiję su JAV kariuomenės naudojamomis platformomis. Bendrovės teigimu, Lenkijos inžinieriai turi reikalingus leidimus dirbti su gynybiniais projektais, o tai laikoma signalu apie ilgalaikį įsipareigojimą šaliai ir aukštą pasitikėjimo lygį.

    Ukraina išlieka svarbi, bet detalių mažai

    Honorata Hencel taip pat atsakinga už „Boeing“ veiklą Ukrainoje, kur, pasak bendrovės, dirba apie 1 200 inžinierių. Jie dalyvauja civilinės aviacijos projektuose, įskaitant 777X ir 737-10 programas, tačiau karo sąlygos riboja galimybes kalbėti apie gamybinius planus ar platesnę pramoninę plėtrą.

    Paklausta apie bendradarbiavimą su Ukrainos gamintoju „Antonov“, „Boeing“ atstovė detalių neatskleidė, motyvuodama saugumo argumentais. Bendrovė teigia palaikanti ryšius su Ukrainos aviacijos ekosistema ir deklaruoja pasirengimą prisidėti prie civilinių skrydžių atnaujinimo, kai leis situacija.

    „Dėl saugumo priežasčių šioje vietoje detalėmis nesidalinsiu, nes tai gali būti signalas kitai pusei“, – sakė Honorata Hencel.

  • Kiek uždirba Lenkijos F-16 pilotas: didesnės algos prašomos, kad karininkai neišeitų į civilinę aviaciją

    Lenkija sparčiai stiprina oro pajėgumus ir į tarnybą įveda naujus naikintuvus bei sraigtasparnius, tačiau vis ryškesnė problema tampa žmonės, o ne technika. Kariškiai ir analitikai pabrėžia, kad naujų orlaivių pristatymai gali aplenkti pilotų rengimo tempą.

    Viešai skelbta, kad spalio pabaigoje 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste jau buvo 10 naikintuvų F-35 „Husarz“. Nurodoma, kad iki metų pabaigos jų skaičius galėjo dar padidėti, o didėjant parkui auga ir mokymo bei personalo poreikis.

    Pilotų poreikis auga greičiau nei pasiūla

    Skaičiuojant pagal JAV taikomą praktiką F-16, F-35 ir FA-50 tipo orlaiviams reikia apie 160 pilotų, o plečiantis Lenkijos planuojamam naikintuvų skaičiui šis poreikis gali artėti prie 200. Greta pilotų būtini ir technikai, nes vienam orlaiviui prireikia didelės aptarnavimo komandos.

    Lenkijoje taip pat taikomas ir supaprastintas planavimo rodiklis, kai vienam orlaiviui numatoma apie 1,25 piloto. Tai reiškia, kad net nedidelis naikintuvų skaičiaus augimas sukuria spaudimą mokymo sistemai ir personalo planavimui.

    Papildomu iššūkiu įvardijamas ir būsimų AH-64E „Apache“ daugiafunkcių sraigtasparnių įvedimas, nes reikia parengti įgulas bei instruktorius. Kuo daugiau skirtingų platformų, tuo daugiau atskirų mokymo programų ir kvalifikacijos palaikymo reikalavimų.

    Kiek uždirba Lenkijos F-16 pilotas

    Lenkijos taisyklėse numatytas bazinis atlyginimas karininkams priklauso nuo laipsnio ir pareigų, o galutinę sumą reikšmingai keičia priedai. Nuo sausio bazinis poručiko aviacijoje atlyginimas siekia apie 9 200–9 300 zlotų bruto per mėnesį, kapitono piloto 9 410–9 630, majoro 9 850–10 380.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudaro atitinkamai apie 2 100–2 120 eurų, 2 160–2 210 eurų ir 2 260–2 390 eurų bruto per mėnesį. Skaičiavimui taikytas apytikslis 1 zloto kursas apie 0,23 euro, todėl reali suma gali nežymiai kisti pagal faktinį kursą ir individualius priedus.

    Papildomai mokami skrydžių priedai, kurie priklauso nuo piloto klasės ir sukaupto naloto, o jų dydis siekia 750–2 700 zlotų bruto per mėnesį, tai yra maždaug 170–620 eurų. Taip pat taikomi stažo priedai 300–2 250 zlotų, arba apie 70–520 eurų.

    Kodėl atlyginimai tampa strateginiu klausimu

    Gynybos planuotojai akcentuoja, kad svarbu ne tik parengti naujus pilotus, bet ir išlaikyti patyrusius, kurie gali mokyti jaunesnius ir užtikrinti kovinę parengtį. Jei patyrę karininkai anksčiau laiko baigia tarnybą, jų vietą užpildyti užtrunka, o tai tiesiogiai veikia eskadrilių pajėgumą vykdyti užduotis.

    „Svarbiausia užduotis yra išlaikyti tarnyboje patyrusius pilotus, kad jie tarnautų kariuomenėje, o ne pereitų į civilinę aviaciją“, – sakė Lenkijos aviacijos sistemos problematiką apžvelgiantys šaltiniai.

    Lenkijos kontekste tai siejama ir su didėjančia oro erdvės apsaugos svarba bei nuolatiniu budėjimu, ypač kai regione daugėja karinių incidentų rizikos. Dėl to atlyginimų ir karjeros sąlygų klausimas tampa ne vien personalo politika, o praktine oro gynybos dalimi.

  • „Nitro-Chem“ gamins „Hydra“ 70 mm raketas Lenkijos kariuomenei: susitarimas su JAV partneriais

    „Nitro-Chem“ gamins „Hydra“ 70 mm raketas Lenkijos kariuomenei: susitarimas su JAV partneriais

    Bydgoščiuje veikianti gynybos pramonės bendrovė „Nitro-Chem“, priklausanti Lenkijos ginkluotės grupei PGZ, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl 70 mm „Hydra“ raketų gamybos. Sutartis sudaryta Varšuvoje su „General Dynamics Ordnance and Tactical Systems“ ir „Paramount Enterprises“.

    PGZ teigimu, projektas gali tapti reikšmingu žingsniu kuriant Lenkijoje gamybos ir logistikos centrą, kuris užtikrintų stabilų šių raketų tiekimą šalies ginkluotosioms pajėgoms. Pirmiausia jis siejamas su Lenkijos užsakytu 96 atakos sraigtasparnių AH-64E „Apache“ paketu, kuriam tokio tipo amunicija yra viena iš standartinių opcijų.

    Kam reikalingos „Hydra“ raketos?

    70 mm „Hydra“ raketos yra plačiai naudojama, palyginti nebrangi nenaudomos valdymo sistemos (nevaldomų) raketų šeima, dažniausiai leidžiama iš sraigtasparnių ir lengvųjų orlaivių. Pastaraisiais metais augant bepiločių grėsmei, daug dėmesio skiriama ir valdomoms šių raketų versijoms su papildomais valdymo moduliais, leidžiančiais tiksliau smogti mažesnėmis sąnaudomis.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius pabrėžė, kad „Hydra“ raketos gali būti naudojamos ne tik „Apache“ ginkluotei, bet ir kaip ekonomiškesnis sprendimas kovoje su dronais, kai prireikia didelio šaudmenų kiekio. Toks argumentas tampa vis aktualesnis NATO šalims, ieškančioms būdų subalansuoti brangių sistemų panaudojimą ir masinių taikinių neutralizavimą.

    „Tai didelė galimybė „Nitro-Chem“ dėl kelių priežasčių: „Hydra“ gali tapti „Apache“ ginkluote, ji pasiteisina kaip pigesnis sprendimas prieš dronus, o jos naudojimą matome ir kare Ukrainoje“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Gamyba: nuo surinkimo iki lokalizacijos

    Pagal planuojamą schemą pradiniame etape „Nitro-Chem“ turėtų vykdyti „Hydra“ 70 mm raketų surinkimą iš komponentų, kuriuos tiektų JAV partneriai. Vėliau numatomas laipsniškas gamybos lokalizavimas, įtraukiant daugiau Lenkijos tiekėjų ir kitų PGZ grupės įmonių.

    Tokio modelio tikslas – per kelerius metus sukaupti daugiau technologinių ir pramoninių kompetencijų šalies viduje bei sumažinti priklausomybę nuo importo, ypač geopolitinės įtampos ar tiekimo grandinių sutrikimų atvejais. Taip pat neatmetama galimybė ateityje dalį pajėgumų skirti sąjungininkų poreikiams, jei susidarytų paklausa regiono rinkoje.

    „Paramount Enterprises“ vadovas Johnas Coney pabrėžė, kad didelės apimties programoms būtina griežta tiekimo grandinės ir logistikos koordinacija. Jo teigimu, bendrovė yra pasirengusi remti ilgalaikį šių pajėgumų vystymą Lenkijoje, stiprinant transatlantinį pramoninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas PGZ grupėje

    „Nitro-Chem“ yra viena žinomiausių PGZ grupės bendrovių, siejama su sprogmenų ir su jais susijusių sprendimų gamyba bei eksportu. PGZ komunikacijoje nurodoma, kad įmonės produkcija pasiekia daugelį rinkų, o tarp klientų minima ir Šiaurės Amerika bei Europa.

    Tuo pat metu įmonėje vyksta valdymo pokyčiai: PGZ skelbė, kad 2026 metų balandžio pabaigoje iš „Nitro-Chem“ vadovo pareigų pasitraukė Arkadiuszas Miszukas, o bendrovėje pradėta naujo vadovo atranka. Grupė sprendimą siejo su tolesniu profesiniu augimu PGZ struktūroje.

    Ekspertai pastebi, kad Europoje spartėjant gynybos pramonės pajėgumų plėtrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sudėtingoms platformoms, bet ir amunicijos gamybos mastui bei patikimumui. Todėl tokie projektai kaip „Hydra“ raketų gamyba dažnai vertinami kaip praktiškas žingsnis, leidžiantis greičiau stiprinti realius kariuomenės pajėgumus ir tiekimo atsparumą.