Tag: Ai Weiwei

  • Ai Weiwei Briuselyje perspėja dėl DI cenzūros: privatumas nyksta, o žmogus virsta produktu

    Ai Weiwei Briuselyje perspėja dėl DI cenzūros: privatumas nyksta, o žmogus virsta produktu

    Įspėjimas iš Briuselio scenos

    Kinų menininkas ir aktyvistas Ai Weiwei viešėdamas Briuselyje perspėjo, kad skaitmeninė stebėsena ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne patogumo, o subtilios cenzūros įrankiu. Jo teigimu, privatumo nykimas keičia patį žmogaus statusą visuomenėje.

    „Mes nebeturime privatumo, o kai žmogus jo nebeturi, jis nustoja būti individu ir tampa tobulu produktu“, – sakė Ai Weiwei.

    Šie žodžiai nuskambėjo Bozar menų centre, kur menininkas kalbėjosi su belgų kuratoriumi ir kultūros vadybininku Chrisu Derconu. Renginys sutraukė daugiau nei 2 000 klausytojų ir tapo įžanga į rudenį Belgijoje planuojamas Ai Weiwei parodas.

    DI ir savicenzūra Vakarų demokratijose

    Ai Weiwei akcentavo, kad Vakarų visuomenėse ryškėja savicenzūros tendencija, kai žmonės ima riboti savo nuomonę bijodami pasekmių darbe, viešoje erdvėje ar skaitmeninėse platformose. Jo vertinimu, taisyklės, kas laikoma priimtina, dažnai nusistovi ne vien per įstatymus, bet ir per nerašytą susitarimą, kurį palaiko institucijos bei technologinės sistemos.

    Diskusijoje buvo paliestas ir klausimas, kaip algoritmai formuoja informacijos matomumą: ką vartotojai pamato, o kas lieka paraštėse. Tokia „nematoma“ atranka, menininko įsitikinimu, gali turėti panašų poveikį kaip tradicinė cenzūra, tik veikia švelniau ir sunkiau atpažįstamai.

    Ai Weiwei pabrėžė individo atsakomybę nepasiduoti patogumui, kai patogumas reiškia tylėjimą. Jo teigimu, svarbiausia išlieka asmens teisė ir gebėjimas kelti klausimus, net jei tai kertasi su dominuojančiu naratyvu.

    Gyvenimo patirtis, virtusi menu

    Ai Weiwei biografija glaudžiai susijusi su politiniu spaudimu: vaikystėje jis su šeima patyrė tremtį Kinijoje, o vėliau pats susidūrė su valstybės persekiojimu dėl kritikos valdžiai. Tarptautinį dėmesį jis atkreipė ir tyrimais po 2008 metais Sičuano žemės drebėjimo, kai viešino informaciją apie prastą mokyklų infrastruktūrą ir vaikų žūtis.

    Menininkas Briuselyje priminė, kad aktyvizmas jam niekada nebuvo atskiras nuo kūrybos, o menas dažnai tampa būdu įvardyti tai, kas nutylima. Jo kūriniuose nuolat grįžtama prie individo ir masės santykio, matomumo ir ištrynimo, asmeninės istorijos ir kolektyvinės atminties.

    Ai Weiwei darbai dažnai pasižymi kraštutiniais masteliais, tačiau pats autorius tvirtina, kad tai labiau perspektyvos klausimas nei dydžio efektas. Kalbėdamas apie karus ir humanitarines tragedijas, menininkas pripažino savo kūrybos ribotumą, bet kartu pabrėžė, kad tylėjimas nieko nepakeičia.

    Dvi parodos Belgijoje

    Šį rudenį Belgijoje numatytos dvi Ai Weiwei parodos, kurios skirtingais kampais apžvelgia jo kūrybą ir idėjas. Viena jų pristatoma kaip didelė retrospektyva, apimanti įvairius menininko naudotus formatus ir temas, susijusias su saviraiškos laisve bei pasipriešinimu represijoms.

    Kita paroda labiau asmeniška ir nukreipta į literatūrinį bei istorinį dialogą: joje dėmesys telkiamas į Ai Weiwei tėvo, poeto Ai Qing, palikimą ir ryšį su belgų poetu Émile Verhaeren. Tokia jungtis Briuselyje, Europos politinėje ir kultūrinėje sankirtoje, menininkui suteikia progą kalbėti apie laisvę ne kaip abstrakciją, o kaip kasdienį pasirinkimą.

    Ai Weiwei žinutė Briuselyje skambėjo aiškiai: technologijos, įskaitant DI, gali tarnauti visuomenei, bet taip pat gali nepastebimai perbraižyti ribas, kur baigiasi asmens privatumas ir prasideda kontrolė. Jo teigimu, būtent todėl kritinis mąstymas ir pilietinis budrumas šiandien tampa ne mažiau svarbūs nei kūrybinė drąsa.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: Ai Weiwei paroda, Legaliai blondinės priešistorė ir Madonnos albumas

    Ką veikti Europoje šią savaitę: Ai Weiwei paroda, Legaliai blondinės priešistorė ir Madonnos albumas

    Savaitės kultūros pasirinkimai

    Po praėjusios savaitės karščio bangos daugelis Europoje atsikvėpė: prognozės žada vėsesnius orus, o kultūros kalendorius šią savaitę taip pat siūlo daugiau „malonaus tempo“ renginių. Nuo didelių parodų iki kino premjerų ir naujų muzikos leidinių – pasirinkimų netrūksta.

    Tarp ryškiausių akcentų – nauja kinų menininko Ai Weiwei paroda, didelė italų skulptoriaus Arnaldo Pomodoro retrospektyva, o popkultūros gerbėjams – naujas serialas apie Elle Woods ir Madonnos sugrįžimas su ilgai lauktu albumu.

    Parodos ir renginiai

    Mančesteryje „Aviva Studios“ atidaroma Ai Weiwei paroda „Button Up!“, kurioje menininkas per didelio masto instaliacijas reflektuoja apie pastarųjų maždaug 200 metų pasaulio istoriją. Ai Weiwei kūryboje dažnai susikerta politika, žmogaus teisės, migracijos temos ir institucijų kritika, todėl ši paroda žada ne tik estetinį, bet ir stiprų socialinį krūvį.

    Ekspozicijoje akcentuojami monumentalaus formato darbai: tarp minimų objektų – ilga pripučiama migranto valtis ir įspūdingo dydžio stiklo šviestuvas iš daugybės detalių. Tokie sprendimai būdingi menininkui, nes mastelis čia tampa ne dekoracija, o argumentu, verčiančiu žiūrovą fiziškai pajusti temų svorį.

    Milane, Gallerie d’Italia erdvėse, lankytojų laukia Arnaldo Pomodoro retrospektyva „una vita (a life)“. Pomodoro vardas plačiai siejamas su jo sferų motyvais ir bronzos skulptūros kalba, kurią jis nuosekliai plėtojo nuo 6-ojo dešimtmečio iki 2000-ųjų.

    Retrospektyva leidžia vienoje vietoje pamatyti skirtingus autoriaus kūrybos etapus ir medžiagų sprendimus, o kartu – suprasti, kodėl jo darbai tapo miesto erdvių ikonografijos dalimi daugelyje šalių. Tokios parodos Milane svarbios ir rinkos požiūriu, nes didina menininko palikimo matomumą tarptautinėje muziejų ir kolekcininkų darbotvarkėje.

    Kinas, serialai ir muzika

    Kino teatruose šią savaitę startuoja komedija The Invite, kurios siužeto variklis – vakarienės kvietimas kaimynams, pamažu pereinantis į nejaukiai atvirą pokalbį apie santykius, ribas ir troškimus. Filmas remiasi kamerine įtampa, kai vienas vakaras atidengia daugiau, nei personažai planavo pasakyti garsiai.

    Tuo pačiu metu auga ir nostalgijos banga: pristatomas serialas Elle – Legaliai blondinės priešistorė, nukelianti į 1995-uosius ir pasakojanti apie jauną Elle Woods gyvenimą mokykloje. Pastaraisiais metais sėkmingai grįžta 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių pabaigos bei 2000-ųjų pradžios prekių ženklai, todėl tokie priešistorės projektai tampa logiška didžiųjų platformų strategija.

    Muzikos naujienų centre – Madonnos albumas Confessions II, pristatomas po septynerių metų pertraukos. Jis įvardijamas kaip 2005 metais išleisto Confessions on a Dance Floor tęsinys, o taip pat – pirmasis leidinys po sugrįžimo į „Warner Records“, su kuria Madonna buvo siejama dar nuo ankstyvos karjeros pradžios.

    Albumo kryptis išlaiko šokių muzikai artimą skambesį, o svečių sąraše minimi bendri darbai su Sabrina Carpenter ir Pietų Korėjos didžėjumi Peggy Gou. Tokie bendradarbiavimai atspindi šiandienos popmuzikos tendenciją jungti skirtingų kartų auditorijas ir stiprinti leidinio pasiekiamumą skirtingose rinkose.