Tag: airBaltic

  • Latvijos premjero Kulbergso partija pasiekė rekordinį rezultatą: prorusiškos jėgos liko paraštėse

    Rekordinė pergalė Rygoje

    Latvijoje įvykę parlamento rinkimai baigėsi istoriniu rezultatu: premjero Andriso Kulbergso vedama „Vieningojo sąrašo“ (AS) politinė jėga surinko 35,3 proc. balsų ir užsitikrino 41 mandatą šimto vietų parlamente. Tai geriausias vienos partijos pasirodymas nuo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.

    Kartu su pergale išryškėjo ir kita tendencija: rinkimuose dalyvavo 51,8 proc. rinkėjų, o tai laikoma vienu žemiausių aktyvumo rodiklių per kelis pastaruosius dešimtmečius. Mažesnis aktyvumas sustiprino didžiausių politinių jėgų pranašumą ir susiaurino erdvę mažesnėms partijoms.

    Koalicijų aritmetika ir kryptis

    Antroje vietoje liko dešiniosios populistinės krypties Latvija pirmoje vietoje (LPV), gavusi 13,1 proc. balsų ir 17 mandatų. Trečią vietą užėmė blokas Suvereni valdžia ir Jaunųjų latvių sąjunga (SV/AJ) su 11,7 proc. ir 15 mandatų, jis siejamas su rusakalbių elektoratu.

    Į parlamentą taip pat pateko Nacionalinis aljansas (NA) ir socialdemokratinės krypties Progresyvieji (P) po 10 mandatų, o 5 proc. barjerą peržengė ir Naujoji vienybė (JV), kuriai atiteko 7 vietos. Tokia sudėtis premjerui suteikia plačias derybines galimybes, nes jo partijos frakcija yra kelis kartus didesnė už daugumą potencialių partnerių.

    Rinkimų kampanijoje A. Kulbergs akcentavo saugumą ir valstybės valdymo efektyvumą, o ekonomikos temose išskyrė būtinybę stabilizuoti nacionalinį oro vežėją „AirBaltic“ bei mažinti vėlavimus įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Šie klausimai Baltijos šalims svarbūs ne tik dėl susisiekimo, bet ir dėl regiono konkurencingumo bei karinio mobilumo.

    Saugumas ir Rusijos šešėlis

    Rinkimų foną Latvijoje stipriai veikė saugumo situacija regione, įskaitant įtampas prie rytinės sienos ir platesnį Rusijos karo Ukrainoje kontekstą. Latvijos politiniame diskurse tai išlieka vienu pagrindinių kriterijų vertinant partijų patikimumą ir jų užsienio politikos liniją.

    Analitikų vertinimu, A. Kulbergso pergalė reiškia tęstinę proeuropietišką ir aiškiai prorietietišką kryptį: NATO laikomas kertiniu saugumo ramsčiu, o parama Ukrainai neturėtų silpnėti. Kartu laukiama, kad premjeras stiprins vidaus darbotvarkę, nes turėdamas tokį mandatų skaičių prisiima didesnę atsakomybę už realius rezultatus.

    Rusakalbių elektorato skilimas

    Vienas ryškiausių rinkimų signalų buvo prorusiškų ir į rusakalbius orientuotų politinių jėgų susiskaldymas. Dalis rinkėjų pasirinko LPV, kiti balsavo už SV/AJ, o keli ankstesni šio segmento projektai liko už parlamento borto.

    Toks rezultatas rodo, kad etninė ir kalbinė takoskyra Latvijoje tebėra reikšminga, tačiau ji vis dažniau persipina su socialinėmis ir ekonominėmis temomis. Dėl to rinkėjų lojalumą vis sunkiau išlaikyti vien remiantis tapatybės politika, ypač kai saugumo klausimai tampa dominuojantys.

    Po rinkimų aiškėja, kad rusakalbių politinė reprezentacija parlamente bus labiau fragmentuota ir turės mažiau įtakos formuojant valdančiąją daugumą. Tai sustiprina A. Kulbergso pozicijas ir leidžia jam formuoti koaliciją be jėgų, kurios Latvijoje dažniau vertinamos kaip palankios Kremliui.

  • Latvijos „airBaltic“ kreipėsi dėl apsaugos nuo kreditorių: aviaciją spaudžia brangstantys degalai

    Latvijos Vyriausybė pranešė, kad nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ Jungtinėse Valstijose inicijavo „Chapter 11“ procedūrą. Tai leidžia laikinai apsisaugoti nuo kreditorių ir per nustatytą laiką parengti restruktūrizavimo planą.

    Pagal „Chapter 11“ tvarką bendrovė turi apie 120 dienų pasiūlyti naujo finansavimo pritraukimo, įsipareigojimų pertvarkymo arba dalies turto pardavimo sprendimus. Tokia schema dažniausiai taikoma siekiant tęsti veiklą ir išvengti staigaus bankroto.

    Kas pastūmėjo į krizę?

    Pagrindine finansinių sunkumų priežastimi įvardijamos aukštos aviacinio kuro kainos ir ribotos galimybės jas greitai suvaldyti. Kuro sąnaudos paprastai sudaro vieną didžiausių oro linijų išlaidų dalių, todėl staigūs šuoliai greitai paveikia pinigų srautus.

    Ši situacija išryškino ir platesnę Europos aviacijos problemą: ne visos bendrovės turi pakankamai ilgalaikių kuro kainų fiksavimo sutarčių, o konkurencija dėl keleivių riboja galimybes staigiai kelti bilietų kainas. Dėl to spaudimas likvidumui ypač stiprus vidutinio dydžio vežėjams.

    Investuotojų paieškos ir galimas finansavimas

    Skelbiama, kad vyksta derybos su potencialiais investuotojais, o procesą koordinuoja aviacijos konsultacijų bendrovė „Seabury Solutions“. Tikslas – suderinti finansinį gelbėjimo paketą ir sumažinti skolų naštą.

    Preliminariame gelbėjimo plane minimas investuotojų konsorciumas, kuris bendrovei galėtų skirti apie 380 mln. eurų finansavimą. Tokie susitarimai paprastai siejami su sąlygomis dėl veiklos efektyvinimo, maršrutų peržiūros ir kaštų mažinimo.

    Valstybės vaidmuo ir maršrutų pokyčiai

    Dar šių metų balandį bendrovė susidūrė su einamųjų mokėjimų problemomis, todėl Latvijos valstybė, būdama pagrindinė akcininkė, suteikė apie 30 mln. eurų paskolą. Tai leido laikinai stabilizuoti situaciją, tačiau nepašalino struktūrinių kaštų spaudimo.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovė buvo pasitraukusi iš dalies rinkų, įskaitant reguliarius skrydžius maršrutu Ryga–Varšuva. Tokie sprendimai dažniausiai rodo bandymą sutelkti pajėgumus pelningesniuose maršrutuose ir mažinti nuostolius, kai konkurencija tampa per brangi.

  • Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Po įtampos Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimo ir išaugusio neapibrėžtumo dėl naftos tiekimo Europoje pabrango aviacinis kuras. Oro linijoms tai vienas jautriausių kaštų, todėl staigūs kainų šuoliai greitai atsispindi finansiniuose rezultatuose ir bilietų kainodaroje.

    Didžiausią riziką kelia galimi sutrikimai Persijos įlankos maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis. Rinkoms užtenka vien grėsmės signalų, kad išaugtų „rizikos premija“ ir brangtų tiek nafta, tiek jos produktai, įskaitant reaktyvinius degalus.

    Įspėjimai dėl bankrotų

    „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary viešai perspėjo, kad jei aukštos naftos kainos užsitęstų, rudenį dalis Europos oro bendrovių gali nebeatlaikyti spaudimo. Jo vertinimu, pažeidžiamiausios gali būti tos bendrovės, kurių finansinė „pagalvė“ mažesnė, o apsidraudimas nuo kainų svyravimų ribotas.

    „Jei naftos kainos išliks šiame lygyje, spalį ar lapkritį dvi ar trys Europos oro linijos gali bankrutuoti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Po tokių pareiškimų „Wizz Air“ atmetė viešojoje erdvėje pasirodžiusias prognozes apie galimą nemokumą ir tikino, kad bendrovės finansinė padėtis yra stabili. Aviacijos rinkoje tokie pareiškimai vertinami ir kaip konkurencinės kovos dalis, kai vieša retorika daro įtaką investuotojų lūkesčiams.

    Du scenarijai Europos aviacijai

    Aviacijos ekspertai situaciją dažniausiai skirsto į du bazinius scenarijus. Optimistinis numato, kad tiekimo grandinės greitai stabilizuotųsi, o rinkoje įtampa atslūgtų per kelias savaites, tada iki vasaros piko kainų spaudimas galėtų sumažėti.

    Pesimistinis scenarijus siejamas su užsitęsusiais trikdžiais ir tolesne eskalacija, kai degalų pasiūla mažėtų, o kainos išliktų aukštos. Tokiu atveju oro linijos būtų priverstos agresyviau kelti bilietų kainas, mažinti skrydžių apimtis arba ieškoti papildomo finansavimo.

    Praktikoje daug lemia tai, kiek vežėjai yra apsidraudę nuo kuro kainų šuolių. Stambios bendrovės dažniau turi ilgesnio laikotarpio apsidraudimo sandorių ir didesnį likvidumo rezervą, o mažesni vežėjai ar dalis užsakomųjų skrydžių rinkos dalyvių paprastai yra jautresni staigiems kaštų pokyčiams.

    Rizika persimeta ir į oro uostus

    Jei brangus kuras ir neapibrėžtumas užsitęstų, poveikį pajustų ne tik oro linijos. Mažėjant skrydžių skaičiui, kristų oro uostų pajamos, silpnėtų antžeminių paslaugų tiekėjų ir oro navigacijos sektoriaus finansiniai srautai.

    Didieji oro uostai, turintys didesnius srautus ir platesnę pajamų struktūrą, dažniausiai atsparesni, tačiau regioniniai oro uostai gali būti labiau pažeidžiami. Dėl to rinkoje kalbama apie galimą „sniego gniūžtės“ efektą, kai vieno segmento problemos greitai persiduoda visai aviacijos ekosistemai.

    Artimiausiais mėnesiais pagrindiniai indikatoriai bus naftos ir aviacinio kuro kainų dinamika, tiekimo maršrutų saugumo vertinimai bei oro linijų sprendimai dėl maršrutų ir pajėgumų. Kuo ilgiau išliks neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad daliai rinkos dalyvių prireiks papildomo finansinio užnugario.

  • „Ryanair“ vadovas perspėja: brangstant naftai šią žiemą Europoje gali bankrutuoti 2–3 oro bendrovės

    „Ryanair“ vadovas perspėja: brangstant naftai šią žiemą Europoje gali bankrutuoti 2–3 oro bendrovės

    Didžiausios Europoje oro linijų grupės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary perspėjo, kad išaugus naftos kainoms šią žiemą žemyne gali neišsilaikyti dvi ar trys oro bendrovės. Jo teigimu, didžiausią riziką patiria vežėjai, kurių sąnaudas labiausiai spaudžia reaktyvinių degalų brangimas ir ribotos galimybės apsidrausti nuo kainų šuolių.

    Interviu Italijos dienraščiui Il Sole 24 Ore M. O’Leary sakė, kad vien per balandį dėl su karo rizikomis siejamų energijos kainų pokyčių „Ryanair“ papildomai patyrė apie 43 000 000 eurų degalų sąnaudų. Jo vertinimu, jei kainos išliks aukštos, kritinis laikotarpis daliai rinkos žaidėjų gali ateiti spalio ar lapkričio mėnesiais.

    „Jei nafta išliks tokiame lygyje, spalio ar lapkričio mėnesiais dvi ar trys Europos oro bendrovės gali bankrutuoti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    M. O’Leary kaip galimai pažeidžiamas įvardijo „Wizz Air“ ir „airBaltic“, taip pat atvirai pripažino, kad konkurentų pasitraukimas būtų palankus jo bendrovei dėl mažesnės konkurencijos. Vis dėlto tokie pareiškimai aviacijos rinkoje neretai vertinami ir kaip spaudimo priemonė, ypač kai vežėjai varžosi dėl keleivių srautų ir oro uostų mokesčių sąlygų.

    „Wizz Air“ atmetė šiuos teiginius ir pareiškė, kad bendrovės finansinė padėtis esą yra stabili. Bendrovė pabrėžė, kad turi reikšmingą likvidumą, lėktuvų finansavimą planuoja į priekį ir yra viena geriau nuo degalų kainų svyravimų apsidraudusių oro linijų sektoriuje.

    „Tai yra aiškiai stabili veikla“, – teigiama „Wizz Air“ atstovo komentare.

    Kas labiausiai kelia riziką oro linijoms?

    Degalai daugeliui oro bendrovių sudaro vieną didžiausių kintamųjų kaštų dalių, todėl staigūs naftos kainų šuoliai tiesiogiai mažina pelningumą. Rizika ypač išauga tada, kai kainos kyla greitai, o dalis vežėjų neturi pakankamai apsidraudimo sandorių arba jų apsidraudimo laikotarpis baigiasi prieš pat žiemos sezoną, kai paklausa Europoje paprastai būna silpnesnė.

    Dar vienas veiksnys yra finansavimo kaina ir lėktuvų nuomos sąlygos. Aukštesnės palūkanos ir griežtesni lizingo reikalavimai reiškia, kad mažesnį grynųjų rezervą turintiems vežėjams sunkiau išlaikyti parką ir vykdyti plėtrą, o bet koks pajamų smukimas gali greitai virsti likvidumo problema.

    Latvija suteikė paskolą „airBaltic“

    „airBaltic“ atsidūrė dėmesio centre ir dėl sprendimų Latvijoje: šį mėnesį šalies parlamentas pritarė 30 000 000 eurų trumpalaikei paskolai, skirtai sušvelninti neigiamą konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį bendrovės finansinei padėčiai. Nurodoma, kad paskola turi būti grąžinta iki rugpjūčio 31 dienos.

    „airBaltic“ yra Latvijos nacionalinis vežėjas, kurio kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, o mažumos dalį turi „Lufthansa Group“. Bendrovės pagrindinė bazė yra Rygoje, taip pat ji vysto veiklą Taline, Vilniuje ir Tamperėje, vykdydama daugiausia trumpųjų nuotolių skrydžius Europoje.

    Ką tai gali reikšti keleiviams?

    Jei dalis vežėjų būtų priversti mažinti apimtis ar pasitraukti, keleiviai dažniausiai pirmiausia tai pajunta per sumažintą maršrutų pasirinkimą ir retesnius skrydžius, ypač regioniniuose oro uostuose. Ilgesniu laikotarpiu mažesnė konkurencija kai kuriose kryptyse gali didinti bilietų kainas, nors kainodarą stipriai veikia ir sezoniškumas bei degalų rinkos dinamika.

    Kita vertus, aviacijos rinka Europoje yra linkusi persitvarkyti: maršrutus dažnai perima kiti vežėjai, o oro uostai, siekdami atstatyti pasiūlą, taiko paskatas naujiems skrydžiams. Todėl bankroto scenarijus nebūtinai reiškia ilgalaikį susisiekimo sutrikimą, bet trumpuoju laikotarpiu gali sukelti daugiau neapibrėžtumo dėl tvarkaraščių ir kainų.