CP v2

Tag: Airbus A220

  • LOT pasiekė beveik finišą: į Lenkiją atskrido 11-asis iš 13 užsakytų Boeing 737 MAX 8

    Į Lenkiją atskrido dar vienas „Polskie Linie Lotnicze LOT“ užsakytas Boeing 737 MAX 8 lėktuvas. Tai jau 11-asis iš 13 šio tipo orlaivių, kuriuos bendrovė yra užsakiusi savo trumpų ir vidutinių nuotolių maršrutams, pranešė vežėjo atstovas spaudai.

    Pasak LOT, likę du Boeing 737 MAX 8 turėtų būti pristatyti iki vasaros sezono pabaigos. Pirmąjį iš šių 13 naujų lėktuvų bendrovė gavo 2025 metų gruodį, o pristatymų tempas rodo, kad vežėjas nuosekliai atnaujina parką ir didina pajėgumus.

    737 MAX 8 yra vienas populiariausių vieno korpuso keleivinių lėktuvų pasaulyje, dažniausiai naudojamas regioniniams ir Europos masto skrydžiams. Tokios klasės orlaiviai vežėjams svarbūs dėl lankstaus maršrutų planavimo ir efektyvesnių skrydžio sąnaudų, ypač kai svyruoja paklausa.

    Lygiagrečiai LOT laukia ir kito didelio parko atnaujinimo etapo, susijusio su „Airbus“ A220 lėktuvais. 2025 metais vežėjas pasirašė sutartis dėl 40 A220 pristatymo, o kartu numatė galimybę papildomai įsigyti dar 44 orlaivius, tad iš viso parkas galėtų pasipildyti iki 84 A220.

    Šiuo metu LOT flotę sudaro daugiau nei 90 orlaivių. Bendrovė pabrėžia, kad naujų lėktuvų įvedimas leidžia stiprinti maršrutų tinklą, gerinti punktualumą ir mažinti techninių prastovų riziką, kuri ypač jautri piko sezonu.

    LOT yra viena seniausių pasaulyje veikiančių oro linijų, įkurta 1929 metais. 2025 metais vežėjas pervežė 11,7 mln. keleivių, tai yra 9,4 proc. daugiau nei 2024 metais, kai keleivių skaičius siekė 10,7 mln.

    Pagrindinis LOT akcininkas yra Lenkijos valstybė, valdanti 69,3 proc. akcijų. Likę 30,7 proc. priklauso „Polska Grupa Lotnicza“, kuri taip pat yra visiškai valdoma valstybės.

  • „PLL LOT“ 2025 metais: rekordinis keleivių skaičius, bet pelnas krito beveik perpus, auga skolos našta

    Lenkijos nacionalinis oro vežėjas „PLL LOT“ paskelbė 2025 metų finansinę ataskaitą: keleivių srautas pasiekė istorines aukštumas, tačiau pelningumas smuko. Bendrovė nurodo, kad rezultatams įtaką darė geopolitika, maršrutų apribojimai ir augančios sąnaudos.

    2025 metais „PLL LOT“ aptarnavo 11,7 mln. keleivių, tai yra 9,4 proc. daugiau nei metais anksčiau ir geriausias rodiklis bendrovės istorijoje. Vis dėlto grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 81 mln. eurų, kai 2024 metais siekė apie 161 mln. eurų.

    Skaičiai: pajamos laikėsi, pelnas krito

    „PLL LOT“ 2025 metais gavo apie 2,4 mlrd. eurų pajamų, o veiklos pelnas (EBIT) sudarė apie 99 mln. eurų. Palyginimui, 2024 metais pajamos buvo apie 2,3 mlrd. eurų, tačiau EBIT siekė apie 189 mln. eurų.

    Tokia dinamika rodo, kad augantis keleivių skaičius nebūtinai virsta proporcingu pelnu, kai didėja sąnaudos. Aviacijoje tam ypač jautrūs veiksniai yra degalų kainos, navigacijos ir oro uostų mokesčiai bei darbo užmokestis.

    Kas spaudė vežėjų rezultatus

    Bendrovė pabrėžia platesnį regiono kontekstą: karas Ukrainoje ir uždaryta Rusijos oro erdvė ilgina skrydžių į Aziją maršrutus ir silpnina Europos vežėjų konkurencingumą. Tuo pat metu dalis Azijos oro linijų išlaiko kaštų pranašumą dėl trumpesnių trasų.

    Prie spaudimo prisideda tiekimo grandinių trikdžiai, išliekantis degalų svyravimas ir augančios personalo išlaidos. Pastaraisiais metais daugelyje rinkų oro linijos konkuruoja dėl pilotų, technikų ir aptarnavimo darbuotojų, o tai kelia atlygius.

    Investicijos į parką ir perėjimas prie Airbus A220

    „PLL LOT“ toliau modernizuoja parką ir plečia pajėgumus: iki šių metų pabaigos bendrovė planuoja turėti apie 95 orlaivius. 2025 metų pabaigoje ir 2026 metų pradžioje ji priėmė 8 „Boeing 737-8 MAX“, o dar 5 tokio tipo lėktuvų pristatymo tikimasi iki 2026 metų pabaigos.

    Ilgųjų nuotolių parke 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį numatoma papildomai įvesti 2 naudotus „Boeing 787-8“. Tuo pačiu dėl pasibaigiančių nuomos sutarčių dalis regioninių „Embraer“ orlaivių bus grąžinta 2025–2026 metais.

    Strategiškai svarbiausia kryptis yra perėjimas prie „Airbus A220“ platformos: po didelio parko konkurso numatytos iki 84 šio tipo lėktuvų pristatymo apimtys. Bendrovė akcentuoja, kad tai nėra vien naujas lėktuvas, o organizacijos transformacija nuo techninės priežiūros ir IT iki personalo rengimo bei klientų patirties.

    „Perėjimas prie Airbus A220 apima beveik kiekvieną veiklos sritį: nuo skrydžių operacijų ir technikos iki IT, personalo ir klientų aptarnavimo“, – sakė „PLL LOT“ vadovybė.

    Ataskaitoje taip pat matyti, kad bendrovė didžiąją parko dalį valdo nuomos pagrindu, o nuosavų orlaivių dalis išlieka nedidelė. Toks modelis suteikia lankstumo, bet daro įmonę jautresnę finansavimo sąlygų ir palūkanų pokyčiams.

    Skolos rodikliai ir pandeminė paskola

    2025 metų pabaigoje bendras „PLL LOT“ įsiskolinimo rodiklis siekė 74,7 proc., kai 2024 metų pabaigoje buvo 80,5 proc. Einamojo likvidumo rodiklis sumažėjo nuo 2 iki 1,8, o tai signalizuoja mažesnę trumpalaikę finansinę „pagalvę“.

    Bendrovė nurodo, kad finansinius rodiklius veikė tolesnės investicijos ir įmokos už naują parką, taip pat paskolos grąžinimas. Iki 2026 metų pabaigos turi būti galutinai užbaigtas pandemijos laikotarpiu suteiktos pagalbos elementų grąžinimas, o likusi negrąžinta suma yra apie 105 mln. eurų.

    „Pasirinktų finansinių rodiklių pokyčiams reikšmingą įtaką turėjo paskolos grąžinimas ir tęsiamos investicijos, įskaitant avansinius mokėjimus už naują regioninį parką“, – sakė „PLL LOT“ vadovybė.

    Ataskaitoje taip pat pateikiami duomenys apie vadovybės atlygį: 2025 metais „PLL LOT“ valdyba iš viso uždirbo apie 0,92 mln. eurų, tai yra daugiau nei 10 proc. daugiau nei metais anksčiau. Bendrovė pabrėžia, kad, plečiant parką ir maršrutų tinklą, personalo išlaikymas ir pritraukimas tampa vienu svarbiausių veiklos stabilumo veiksnių.

  • BGK įspėja apie rizikas LOT: Artimųjų Rytų konfliktas kelia kuro kainas ir riboja plėtrą

    Banko Gospodarstwa Krajowego (BGK) analitikai po 2026 metų pirmojo ketvirčio vertinimo įspėja, kad Artimųjų Rytų įtampa didina riziką aviacijos sektoriui. Nors keleivių rinka Lenkijoje auga, geopolitiniai sukrėtimai gali greitai pakeisti tiek oro linijų finansus, tiek bilietų kainas.

    Po karinių veiksmų regione dalis skrydžių maršrutų buvo ribojami, o vežėjai priversti koreguoti tvarkaraščius. Toks neapibrėžtumas aviacijoje dažniausiai reiškia dvi kryptis: ilgesnius aplinkkelius, didesnes sąnaudas ir jautresnes kainas galutiniam keleiviui.

    Kuro šuolis ir neaiški apsauga

    BGK atkreipia dėmesį, kad konflikto paaštrėjimas sutapo su staigesniu aviacinių degalų brangimu. Tekste minimas pikas, kai aviacinio kuro kaina šoktelėjo 137 proc. iki 187 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 172 eurų už barelį, priklausomai nuo tuo metu taikyto valiutos kurso.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie šuoliai ypač skausmingi tradiciniams vežėjams, nes kuras sudaro reikšmingą veiklos sąnaudų dalį. LOT nurodo taikantis kainų rizikos valdymą, tačiau išorinėms institucijoms sudėtinga įvertinti realų poveikį, kai nėra viešai skelbiamų ketvirtinių ataskaitų.

    „LOT atstovai nurodo, kad taikomas kainų rizikos draudimas, tačiau nežinome, kokia dalis tiekimų yra apsaugota ir kokiu lygiu, todėl sunku įvertinti jautrumą kuro kainų kilimui“, – sakė BGK analitikas Hubertas Pylińskis.

    Po įvykių regione LOT laikinai stabdė skrydžius į dalį Artimųjų Rytų krypčių. BGK vertinimu, pats regiono maršrutų portfelis yra palyginti nedidelis, todėl tiesioginis smūgis pajamoms gali būti ribotas, tačiau netiesioginis poveikis atsiranda per visos Europos aviacijos maršrutų perplanavimą.

    Maršrutų aplinkkeliai ir Azijos iššūkiai

    Karo Ukrainoje kontekstas jau anksčiau pakeitė Europos vežėjų skrydžių geografiją: skrydžiai virš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos daugeliu atvejų nevykdomi, o tradiciniai trumpiausi keliai į Aziją tapo neprieinami. Tai ilgina keliones, didina degalų sąnaudas ir mažina dalies krypčių ekonominį patrauklumą.

    BGK akcentuoja, kad atskirtis nuo trumpiausių maršrutų virš Sibiro yra vienas veiksnių, apsunkinusių kai kurių skrydžių į Kiniją rentabilumą. Dėl to LOT buvo sustabdęs reisus į Pekiną, o skrydžiai į Japoniją ir Pietų Korėją pailgėjo, didindami eksploatacinius kaštus.

    Prie geopolitikos prisideda ir pajėgumų klausimas: LOT plėtrą į Aziją riboja tolimojo nuotolio orlaivių trūkumas bei infrastruktūrinės kliūtys. Analitikai taip pat mini ribotą Varšuvos Chopino oro uosto pralaidumą ir dvišalių susitarimų nustatomas skrydžių kvotas kai kuriomis kryptimis.

    Flotas, slotai ir konkurencija regionuose

    Artimiausiu metu LOT planuoja stiprinti tolimojo nuotolio pajėgumus: 2026 metų lapkritį bendrovė turėtų perimti du naudotus „Boeing“ 787 „Dreamliner“ iš „Thai Airways“, o tolimojo nuotolio parkas išaugtų iki 17 orlaivių. Didesnė „Dreamliner“ flotilė suteiktų daugiau lankstumo tiek atveriant naujas kryptis, tiek didinant dažnį esamuose transatlantiniuose maršrutuose.

    Nuo 2027 metų LOT taip pat planuoja pradėti gauti „Airbus“ A220 dviejų versijų lėktuvus, kurie turėtų pakeisti dalį „Embraer“ parko ir tapti regioninės flotilės ašimi. Toks atnaujinimas svarbus ne tik kaštams, bet ir maršrutų tinklo stabilumui, ypač kai išlieka kuro kainų ir geopolitikos neapibrėžtumas.

    Dar vienas veiksnys yra dvišaliai skrydžių susitarimai, ribojantys operacijų skaičių į kai kurias šalis, pavyzdžiui, Pietų Korėją ar Indiją. Kartu analitikai mato potencialą Pietryčių Azijoje, kur Europos Sąjungos „atviro dangaus“ susitarimai gali palengvinti plėtrą, o LOT jau yra paskelbęs apie naujus skrydžius į Bankoką.

    LOT plečia skrydžius ir iš regioninių Lenkijos oro uostų, siekdamas mažiau priklausyti nuo Varšuvos mazgo. Tačiau tokiose kryptyse vežėjas dažnai konkuruoja su pigių skrydžių bendrovėmis, tokiomis kaip „Ryanair“ ir „Wizz Air“, todėl kainų spaudimas gali mažinti maržas.

    Finansinių rezultatų kontekste LOT už 2025 metus dar nebuvo paskelbęs ataskaitos, tačiau ankstesniais metais bendrovė fiksavo pelną: 2024 metais nurodytas beveik 700 mln. zlotų grynasis pelnas, tai yra apie 163 mln. eurų, o 2023 metų pabaigoje buvo viršyta 1 mlrd. zlotų riba, tai yra apie 233 mln. eurų. Vis dėlto vadovybė ir analitikai pabrėžia, kad pasaulinės turbulencijos gali pastebimai paveikti metinį rezultatą.

    „Tai tikrai bus teigiamas rezultatas. Stebime rinką, matome, kas vyksta su kitų tradicinių oro linijų finansais, ir su LOT nebus blogai“, – sakė infrastruktūros viceministras Maciej Lasek.

  • Nauji „LOT“ A220 vis arčiau: „Airbus“ žada pirmuosius lėktuvus jau kitais metais

    „Airbus“ teigia, kad Lenkijos oro linijų LOT užsakytų A220 lėktuvų gamyba vyksta pagal planą, o pirmieji orlaiviai į vežėjo parką turėtų būti perduoti kitais metais. Apie tai interviu žiniasklaidai kalbėjo „Airbus“ prezidentas Europai Johanas Pelissier.

    Pasak jo, svarbiausias darbas dabar vyksta ne tik gamyklose. Kartu su vežėju rengiama visa infrastruktūra ir procesai, kad nauji lėktuvai nuo pirmos dienos galėtų skraidyti reguliariais reisais be ilgų prastovų.

    Kas daroma iki pirmo skrydžio?

    „Airbus“ akcentuoja, kad sėkmingam A220 įvedimui į LOT eksploataciją būtinos kelios lygiagrečios kryptys: atsarginių dalių prieinamumas, techninė priežiūra ir personalo parengimas. Į tai įeina ne tik pilotų ir keleivių įgulos, bet ir technikų mokymai.

    „Turime pasirūpinti, kad nuo pirmos dienos būtų užtikrintos atsarginės dalys, servisas ir apmokymai pilotams, įguloms bei technikams“, – sakė Johanas Pelissier.

    Anot „Airbus“, A220 salono konfigūracija jau suderinta, o galutiniai sprendimai užbaigiami glaudžiai bendradarbiaujant su LOT. Tai svarbi proceso dalis, nes nuo pasirinktos komplektacijos priklauso ir orlaivių pristatymo grafikas, ir vėlesnė eksploatacijos ekonomika.

    Ką reiškia 40 A220 užsakymas?

    LOT užsakymas apima 40 A220 orlaivių ir „Airbus“ jį įvardija kaip vieną reikšmingiausių pastarųjų metų sandorių regione. Tokie kontraktai paprastai vertinami ne vien kaip vienkartinis pirkimas, bet ir kaip ilgalaikis įsipareigojimas dėl aptarnavimo, atsarginių dalių, modernizacijų ir mokymų.

    „Airbus“ taip pat pabrėžia tiekimo grandinės svarbą Lenkijoje: bendrovė skaičiuoja dirbanti su daugiau nei 50 tiekėjų, kurie tiekia įvairius komponentus skirtingoms orlaivių šeimoms. Tai padeda mažinti rizikas, kai rinką veikia tiekimo vėlavimai ar gamybos pajėgumų trūkumai.

    Gamybos tempai ir geopolitinės rizikos

    Kalbėdamas apie platesnį kontekstą, „Airbus“ atstovas tikino, kad pristatymai klientams vyksta pagal planą, o šiemet bendrovė siekia pristatyti apie 870 lėktuvų. Palyginimui, praėjusiais metais „Airbus“ pristatė 793 komercinius orlaivius.

    Vertindamas įtampą Artimuosiuose Rytuose, Johanas Pelissier akcentavo darbuotojų saugumą regiono šalyse, tačiau kol kas nemato ženklų, kad tai tiesiogiai trikdytų pristatymų grafiką. Vis dėlto jis pripažino, kad geopolitika ir aviacinių degalų kainų svyravimai daro spaudimą oro linijoms, o tai gali atsiliepti skrydžių planavimui.

    „Airbus“ atveju dalis komponentų keliauja tarp skirtingų Europos gamybos vietų, todėl logistikos kaštams reikšmę turi ir degalų brangimas, ir transporto pajėgumai. Bendrovė tikina situaciją stebinti, tačiau didesnių korekcijų gamybos planuose šiuo metu neskelbia.

    Kol kas pagrindinė žinutė LOT klientams ir rinkai išlieka aiški: A220 pristatymai artėja, o didžiausias tikslas yra užtikrinti sklandų jų startą maršrutų tinkle nuo pat pirmųjų dienų.