Susisiekimo ministerijoje tęsiamos derybos dėl Šiaulių tarptautinio oro uosto ateities, į kurias įtraukti ir verslo bei Lietuvos kariuomenės atstovai. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Vilniuje siekia aiškaus valstybės sprendimo, ar oro uoste ir toliau bus užtikrinama civilinė veikla.
Diskusijų ašis – tarptautinio statuso išsaugojimas ir ilgalaikės veiklos garantijos, be kurių verslas nenori prisiimti naujų įsipareigojimų. Šiaulių oro uostas tarptautinio oro uosto statusą gavo 1994 metais Vyriausybės sprendimu, todėl dabar laukiama tokio paties lygmens politinio patvirtinimo dėl krypties ateityje.
Įmonių grupė „GetJet Group“ yra inicijavusi paraišką stambaus investicinio projekto statusui Šiauliuose gauti. Toks statusas paprastai siejamas su strategine reikšme valstybei ir ne mažesnėmis nei 20 mln. eurų investicijomis, o bendrovė viešai skelbė planuojanti apie 35 mln. eurų investicijas į antrojo angaro statybas.
Pasak savivaldybės, statybos leidimas papildomam pastatui jau gautas, o investicijos paruoštos, tačiau būtinas aiškumas dėl oro uosto teisinio režimo. Verslui svarbu žinoti, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso ir kad civilinė veikla nebus sustabdyta dėl karinių poreikių.
„Investicijos jau yra padarytos. Pirmuoju etapu verslas jau investavo daugiau kaip 30 mln. eurų ir yra pasirengęs šiuos veiksmus kartoti. Svarbu suvokti, kad visa sukurta infrastruktūra šaliai būtų naudinga ir karinio konflikto atveju“, – sakė Artūras Visockas.
„GetJet Group“ priklausančios bendrovės „Airhub Aviation“ atstovai anksčiau skelbė, kad į nuo 2023 metų veikiantį lėktuvų priežiūros ir remonto angarą Šiauliuose jau investuota daugiau kaip 30 mln. eurų. Ten dirba apie 200 specialistų, o plėtrai numatoma dar mažiausiai 100 darbuotojų, kartu keliant kvalifikuotos darbo jėgos poreikį regione.
Savivaldybė akcentuoja ir platesnę ekonominę grandinę: oro uosto teritorijoje įsikūrusių įmonių veikla generuoja užsakymus logistikos, remonto, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriams. Taip pat skelbiama, kad „GetJet Group“ yra įsigijusi du viešbučius darbuotojų apgyvendinimui, o dalis paslaugų perkama iš vietos verslų.
Šiaulių oro uosto ateities klausimas tiesiogiai susijęs ir su infrastruktūra keleiviams. Šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė siekia naudoti savo reikmėms, todėl realiu scenarijumi laikoma naujo civilinio keleivių terminalo statyba.
Savivaldybė pabrėžia, kad civilinė ir karinė veikla gali būti derinamos, taikant dvigubos paskirties modelį. Tokia praktika paplitusi dalyje Europos oro uostų, kur greta karinių funkcijų veikia civilinės paslaugos, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės, infrastruktūros atskyrimas ir ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.
Tikimasi, kad rugpjūčio 26 dieną numatytas Susisiekimo ministerijos, kitų ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Šiaulių miesto savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas priartins sprendimą. Nuo jo priklausys ne tik planuojamos investicijos ir naujos darbo vietos, bet ir tai, ar Šiauliai išlaikys tarptautinio oro uosto funkcijas kartu su karine paskirtimi.