JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialaus vizito Airijoje metu pareiškė, kad norėtų matyti suvienytą Airiją. Dubline susitikęs su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, jis sakė, jog toks scenarijus būtų „puikus“, tačiau pripažino, kad Jungtinė Karalystė šiuo klausimu turėtų savo poziciją.
Trumpas taip įsitraukė į temą, kuri Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje laikoma itin jautria, o tarptautinėje diplomatijoje dažnai vengiamas tiesioginių komentarų. Šiaurės Airijos statusas yra glaudžiai susijęs su istoriniu konfliktu ir taikos susitarimais, todėl išoriniai pareiškimai paprastai vertinami labai atsargiai.
„Nenoriu sukelti problemų, bet norėčiau matyti suvienijimą. Manau, kad tai galiausiai įvyks“, – sakė Donaldas Trumpas.
Šiaurės Airijos klausimas dešimtmečiais skaldė visuomenę į dvi stovyklas: nacionalistus, kurie siekia susijungimo su Airijos Respublika, ir unionistus, norinčius likti Jungtinės Karalystės sudėtyje. Šis susiskaldymas tapo viena pagrindinių vadinamųjų Neramumų (The Troubles) priežasčių – konflikto, per kurį žuvo apie 3 600 žmonių.
1998 metais pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas iš esmės sustabdė plataus masto smurtą ir nustatė politinę sistemą, paremtą bendru valdymu bei bendruomenių pusiausvyra. Susitarimas taip pat numato galimybę surengti balsavimą dėl suvienijimo, jei atsirastų pakankamai pagrindo manyti, kad dauguma rinkėjų tam pritartų.
Kas spręstų dėl referendumo?
Pagal taikos susitarimų logiką, esminis kriterijus yra visuomenės dauguma Šiaurės Airijoje, o ne užsienio lyderių nuomonė. Praktikoje sprendimas dėl referendumo laiko ir pagrįstumo siejamas su politiniais signalais ir rinkimų rezultatais, tačiau jis išlieka politiškai labai sudėtingas.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham šią savaitę aiškiai pasakė, kad naujas referendumas nebūtų rengiamas, jei nėra akivaizdaus daugumos poreikio. Tokia pozicija atspindi Londono argumentą, jog balsavimas dėl suvienijimo turi remtis aiškiai matomu visuomenės palaikymu, o ne trumpalaikėmis politinėmis nuotaikomis.
„Nematau, kad šiuo metu būtų daugumos parama naujam referendumui, ir kol tai nepasikeis, jo nebus“, – sakė Andy Burnham.
Trumpas kritikavo Europos sąjungininkus
Tą pačią dieną Donaldas Trumpas bendroje spaudos konferencijoje su Micheálu Martinu aštriai pasisakė apie Europos valstybes. Jis kritikavo Europos politiką prekybos, energetikos ir migracijos srityse, teigdamas, kad žemynas esą patiria visuomenės nuosmukį.
JAV prezidentas taip pat apibūdino santykius su Europos sąjungininkais kaip nuviliančius, akcentuodamas nesutarimus dėl JAV veiksmų Irano karo kontekste ir su tuo susijusios įtampos dėl strategiškai svarbių jūrinių maršrutų. Kartu jis pabrėžė, kad Vašingtonas ir toliau palaiko darbinį bendradarbiavimą su Europos partneriais.
Vizitas ir prezidento interesų konfliktų klausimas
Vizitas Airijoje sutapo ir su Trumpo dalyvavimu renginiuose jo valdomame golfo klube, kur vyko aukšto lygio turnyras. Kritikai tokias keliones vertina kaip atvejį, kai oficialios pareigos persipina su asmeniniais verslo interesais, ypač kai prezidentas reguliariai lankosi jam priklausančiuose objektuose.
Per kelionę Dubline Trumpas taip pat susitiko su Airijos prezidente Catherine Connolly ir dalyvavo renginiuose su JAV ir Airijos verslo bendruomene. Airijos prezidentės vaidmuo šalyje daugiausia yra reprezentacinis, tačiau jos politinės pažiūros ir ankstesnė kritika JAV politikai Artimuosiuose Rytuose suteikė susitikimui papildomo politinio atspalvio.