CP v2

Tag: Akademikas Vernadskis

  • Prie stoties Akademikas Vernadskis Antarktidoje fiksuotas staigus atšilimas iki 11,1 laipsnio: kas jį sukėlė

    Prie Ukrainos mokslinės stoties Akademikas Vernadskis, esančios Galindezo saloje, užfiksuotas neįprastai staigus oro atšilimas. Meteorologiniai matavimai parodė, kad oro temperatūra spalį pakilo iki 11,1 laipsnio, o tai tapo nauju šio mėnesio rekordu per visą stebėjimų istoriją.

    Anksčiau aukščiausia spalio temperatūra šioje vietoje buvo užfiksuota 1968 metais ir siekė 7,9 laipsnio. Absoliutus vietovės maksimumas išlieka 12,7 laipsnio, pasiektas 2022 metais vasarį, tačiau mokslininkus neramina mažas skirtumas tarp vasaros rekordo ir naujo spalio rekordo.

    Šį kartą atšilimas buvo itin greitas: temperatūra nuo 1,2 laipsnio iki 11,1 laipsnio pakilo maždaug per dvi su puse valandos. Kartu su šuoliu keitėsi ir kiti rodikliai, padėję mokslininkams įvertinti reiškinio prigimtį.

    Per tą patį laiką santykinė oro drėgmė sumažėjo nuo 90 proc. iki 54 proc., o vėjas sustiprėjo nuo 1,5 iki 13,1 metro per sekundę. Taip pat fiksuotas vėjo krypties pasikeitimas, būdingas staigiems oro masių persitvarkymams.

    Ukrainos Nacionalinio Antarkties mokslo centro specialistai aiškina, kad labiausiai tikėtina tokio atšilimo priežastis yra kalnų fenas. Tai sausas ir šiltas vėjas, susiformuojantis tuomet, kai oro srautas persirita per kalnagūbrį ir leidžiasi žemyn pavėjui, sparčiai šildamas dėl suspaudimo.

    Šioje Antarktidos dalyje feno efektas siejamas su kalnuotomis Kyjivo pusiasalio viršūnėmis, esančiomis priešais Galindezo salą. Kai drėgnas oras kyla šlaitu aukštyn, jis vėsta, dalis drėgmės kondensuojasi, o išsiskirianti šiluma bei tolesnis oro nusileidimas gali sukelti staigų temperatūros šuolį ir labai sumažinti drėgnumą.

    Tokie vėjai regione nėra reti, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šį kartą jie buvo ypač intensyvūs. Prie sustiprėjimo galėjo prisidėti ir vadinamoji atmosferos upė – siaura, didelės drėgmės ir šilumos masę pernešanti oro srovė, galinti atgabenti šiltesnį orą iš žemesnių platumų į poliarinius regionus.

    „Skirtumas tarp absoliutaus maksimumo ir spalio rekordo yra tik 1,6 laipsnio, nors tai skirtingi sezonai: vasaris yra Antarktidos vasaros įkarštis, o spalis – tik pavasario pradžia. Tai kelia nerimą“, – sakė Ukrainos Nacionalinio Antarkties mokslo centro atmosferos fizikos skyriaus atstovas Denysas Pyšniakas.

    Staigūs atšilimai su feno epizodais gali spartinti vietinį sniego ir ledo tirpsmą, o tokie reiškiniai tampa svarbia tema klimato kaitos tyrimuose. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dažnesnės šilto ir drėgno oro įsiveržimo bangos į poliarinius regionus pastaraisiais metais fiksuojamos vis dažniau, todėl tokie atvejai tampa ypač reikšmingi vertinant platesnes atmosferos cirkuliacijos tendencijas.

    Per atšilimą virš kalnų taip pat buvo stebimi lęšio formos debesys, kurie neretai pasirodo esant feno sąlygoms. Jie susidaro oro srautui prarandant drėgmę, o stabilus vėjas gali išlaikyti šiuos debesis beveik nejudančius ilgesnį laiką.

  • Netoli stoties Akademikas Vernadskis užsnūdęs jūrų dramblys priminė: jų miegas vandenyje yra neįprastas

    Prie Ukrainos poliarininkų Antarktidoje, netoli Galindezo saloje veikiančios stoties Akademikas Vernadskis, krantą pasiekė jaunas jūrų dramblys ir ramiai užsnūdo visai šalia žmonių. Nacionalinis Antarkties mokslo centras pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame gyvūnas miega užsimerkęs, kartkartėmis trumpam pramerkdamas akis.

    Tyrėjų teigimu, sausumoje jūrų drambliai paprastai renkasi pakrantę ir gali miegoti maždaug 10 valandų. Tačiau vandenyje jų poilsis būna gerokai trumpesnis ir turi išskirtinį bruožą, susijusį su saugumu bei energijos taupymu.

    Stebėjimai ir ankstesni moksliniai tyrimai rodo, kad užmigę jūroje šie žinduoliai kurį laiką išsilaiko paviršiuje, o tada apsiverčia galva žemyn ir pradeda leistis gilyn. Dažnai jie grimzta spirale, tarsi įsuktų kūną į lėtą „sraigtą“, o vėliau vėl pakyla į paviršių įkvėpti oro.

    Manoma, kad toks miego būdas gali padėti sumažinti riziką susidurti su plėšrūnais, ypač su orkomis, kurios dažniau medžioja arčiau paviršiaus. Tyrėjai yra fiksavę, kad tokiais „spiraliniais“ intervalais per parą gyvūnai gali sukaupti apie 2 valandas miego, nors tikslūs skaičiai priklauso nuo rūšies, amžiaus ir sąlygų.

    Antarktidoje aptinkami pietiniai jūrų drambliai yra didesni už šiaurinius giminaičius ir laikomi didžiausiais ruoniais pasaulyje. Suaugę patinai gali užaugti iki maždaug 6 metrų ilgio ir sverti iki 5 tonų, o šiauriniai paprastai būna mažesni.

    Mokslo centro atstovai pabrėžia, kad įrašytame vaizdo įraše, tikėtina, matomas jaunas gyvūnas, kuriam dar teks gerokai paaugti. Būtent tokie „paaugliai“ prie stoties pakrantės pasirodo dažniau, kartais trumpam atsigula pailsėti prieš grįždami į vandenį.

    Pastaruoju metu Antarktidos regione mokslininkai taip pat vis dažniau kalba apie klimato kaitos ženklus, galinčius keisti gyvūnų elgseną ir sezoninius ritmus. Pavyzdžiui, šiltesni orai žiemą gali paveikti kai kurių paukščių migraciją ir maitinimosi sąlygas, o ilgainiui keisti ir visos ekosistemos pusiausvyrą.