CP v2

Tag: Akcijų biržos

  • Kevinas O’Leary vėl perka kriptovaliutas: lūžio tašku vadina biržų sprendimą dėl blokčeino

    Kevinas O’Leary vėl perka kriptovaliutas: lūžio tašku vadina biržų sprendimą dėl blokčeino

    Investuotojas ir „O’Leary Ventures“ vadovas Kevinas O’Leary teigia vėl didinantis savo investicijas į kriptovaliutas ir ruošiantis kitam rinkos ciklui. Jis kalbėjo Niujorke vykusiame „Avalanche Summit“, kur akcentavo, kad didžiausia intriga dabar slypi ne kainose, o infrastruktūros pasirinkimuose.

    Anot O’Leary, artimiausias etapas kriptoturto rinkoje bus susijęs su tuo, kuri blokčeino platforma sulauks plataus pramonės pritaikymo ir kokiame sektoriuje tai įvyks greičiausiai. Jis pabrėžė, kad bendraudamas su skirtingų sričių įmonių vadovais girdi labai nevienodus planus, o tai rodo, kad rinka dar nėra susitarusi dėl vieno standarto.

    Kas, jo manymu, pakeistų žaidimą?

    O’Leary svarbiausiu signalu įvardija pirmos didelės akcijų biržos sprendimą įsitraukti į blokčeino naudojimą. Jo teigimu, toks žingsnis būtų lūžio momentas, nes visa platesnė finansų ekosistema imtų orientuotis į grandinę, kuri atitiktų biržos keliamus reikalavimus dėl saugumo, atitikties ir veiklos patikimumo.

    „Pirmoji didelė birža, pasirinkusi blokčeiną, taps momentu, kurį prisimins visa rinka“, – sakė Kevinas O’Leary.

    Finansų rinkose biržų sprendimai dažnai veikia kaip standartų nustatymas: jei platforma turi aptarnauti didelius srautus, atitikti priežiūros institucijų lūkesčius ir turėti aiškią rizikų kontrolę, technologiniai kriterijai tampa griežtesni. Dėl to kriptosektoriuje daug dėmesio skiriama ne tik grandinės greičiui ar mokesčiams, bet ir auditui, tapatybės bei rizikos valdymo procesams.

    Reguliavimas ir mokesčiai

    O’Leary taip pat komentavo JAV teisėkūros procesus po nesėkmės Senate, kai preliminarus balsavimas dėl „Clarity Act“ nebuvo sėkmingas. Jo vertinimu, skaitmeninio turto reguliavimas į darbotvarkę grįš, nes politikai jau formuoja mokesčių politiką šiai turto klasei.

    „Jei kuriate šio turto mokesčių politiką, norėsite daugiau reguliavimo, o ne mažiau“, – sakė Kevinas O’Leary.

    Jis neatmeta, kad iki JAV vidurio kadencijos rinkimų šis teisėkūros paketas gali ir nepasistūmėti, tačiau pati kryptis, jo manymu, aiški: mokesčiai ir atitikties taisyklės ilgainiui turėtų tapti labiau apibrėžtos. Rinkos dalyviams tai reikštų didesnį nuspėjamumą, bet kartu ir aukštesnę veiklos kainą bei griežtesnius reikalavimus platformoms.

    Bitkoinas portfeliuose ir DI investicijos

    Kalbėdamas apie bitkoiną, O’Leary teigė matantis jo vietą institucinių investuotojų portfeliuose kaip alternatyvaus turto dalį. Jis lygino bitkoino potencialią poziciją su auksu, kuris institucijoms dažnai tarnauja kaip diversifikavimo priemonė, kai siekiama mažinti priklausomybę nuo tradicinių rinkų svyravimų.

    Be kriptoturto, investuotojas užsiminė ir apie savo kryptį DI srityje. Jo teigimu, didžiausią dėmesį jis skiria ne DI modeliams, o energijos infrastruktūrai, kuri reikalinga dideliems skaičiavimo pajėgumams užtikrinti, įskaitant projektus Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

  • Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Idėja grįžta į darbotvarkę

    Šiaurės Europos verslo ir investuotojų grupė vėl kelia klausimą, ar Švedija, Danija, Norvegija ir Suomija galėtų sujungti nacionalines vertybinių popierių biržas į vieną regioninę rinką. Tikslas – padidinti likvidumą, pritraukti daugiau listinguojamų įmonių ir sustiprinti regiono konkurencingumą pasauliniu mastu.

    Diskusijas koordinuoja Šiaurės šalių pramonės aljansas Nordic Compass, teigiantis, kad šiuo metu nagrinėjamos skirtingos alternatyvos, įskaitant biržų konsolidaciją ir reguliavimo taisyklių suderinimą. Aljansas pabrėžia, kad darbas yra ankstyvoje, tiriamojoje stadijoje.

    Kodėl tai svarbu kapitalui

    Nordic Compass kapitalo rinkų krypties vadovas Christianas Clausenas, vadovaujantis ir „BlackRock“ veiklai Šiaurės šalyse, sako, kad siekiama gerinti kapitalo pritraukimo galimybes visame įmonių augimo cikle. Tai apima kelią nuo startuolių ir rizikos kapitalo iki augimo, mastelio didinimo ir pirminių viešų siūlymų.

    „Analizuojame įvairias iniciatyvas, įskaitant su likvidumu susijusius klausimus. Kol kas tai tyrinėjimo etapas, o dėl konkrečių sprendimų nesame susitarę“, – sakė Christianas Clausenas.

    Šiaurės šalių pensijų fondai ir valstybiniai investuotojai valdo apie 3 430 000 000 000 eurų ir kasmet sulaukia maždaug 150 000 000 000 eurų įplaukų. Šis kapitalas paskirstytas per kelias atskiras rinkas, todėl sujungimas galėtų sumažinti fragmentaciją ir pagerinti prekybos gylį.

    Nuo ko priklausytų realus sujungimas

    Net jei politinis ir verslo sutarimas būtų pasiektas, sujungimui reikėtų kelių nepriklausomų rinkos infrastruktūros dalyvių bendradarbiavimo. Daugumą regiono biržų valdo „Nasdaq“, Oslo birža priklauso „Euronext“, o atsiskaitymų ir vertybinių popierių infrastruktūroje svarbų vaidmenį atlieka „Euroclear“.

    „Euronext“ teigė palaikanti iniciatyvas, kurios didintų Šiaurės šalių kapitalo rinkų konkurencingumą, ir nurodė, kad per Oslo biržą bei susijusias veiklas regione jau turi stiprią poziciją. Bendrovė akcentuoja, kad gilesnis likvidumas, bendra technologinė bazė ir suderintos taisyklės paprastai palengvina kapitalo judėjimą per sienas.

    Aljanso pirmieji siūlymai turėtų paaiškėti lapkričio 4 ir 5 dienomis Geteborge vyksiančiame susitikime, kuriame, kaip tikimasi, bus pristatyti ir kapitalo rinkų krypties rezultatai. Tuomet paaiškės, ar idėja peraugs iš analizės į konkretų planą.

  • Nafta šoka dėl aklavietės su Iranu, o rinkos atsitiesė: JAV iždas meta netikėtą ėjimą

    Nafta šoka dėl aklavietės su Iranu, o rinkos atsitiesė: JAV iždas meta netikėtą ėjimą

    Naftos kainos ketvirtadienį kilo ir laikėsi netoli aukščiausių lygių per kelias savaites, investuotojams vertinant užsitęsusią Jungtinių Valstijų ir Irano aklavietę. Įtampa Artimuosiuose Rytuose palaiko tiekimo rizikos priedą, net ir nepasireiškiant naujai eskalacijai.

    „Brent“ etaloninės naftos kaina apie 14.00 valandą Vidurio Europos laiku kilo 0,3 proc. iki maždaug 80 eurų už barelį. JAV etaloninė nafta brango 0,2 proc. iki maždaug 74 eurų už barelį.

    Nuo rugpjūčio pradžios „Brent“ nuosekliai brango, kai rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus dėl tranzito per Hormūzo sąsiaurį. Tai vienas svarbiausių pasaulio naftos ir naftos produktų gabenimo kelių, todėl net rizikos vertinimo pokytis gali kelti kainas.

    Biržos atsitiesė po išpardavimo

    Pasaulio akcijų rinkos ketvirtadienį kilo ir kompensavo dalį ankstesnės dienos nuosmukio, kai ypač smuko su dirbtinis intelektas susijusios bendrovės. Nuotaikas pagerino JAV iždo pranešimas, kad nuo rugsėjo didins ilgalaikių valstybės obligacijų supirkimo operacijų apimtis.

    Skelbiama, kad vienos operacijos apimtis siektų mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, o tai yra bent dvigubai daugiau nei iki šiol. Rinkos tai interpretavo kaip žingsnį mažinant spaudimą skolos rinkai, kur pastaraisiais mėnesiais pajamingumai buvo pasiekę daugiametes aukštumas.

    Pietų Korėjoje „Kospi“ indeksas šoktelėjo 6,1 proc. iki 6 858,91 punkto, atsitiesdamas po 5,8 proc. kritimo trečiadienį. „Samsung Electronics“ brango 9,7 proc., o „SK Hynix“ akcijos šoktelėjo 14,1 proc., bendrovei pranešus apie akcijų supirkimą.

    Pajamingumai traukėsi nuo viršūnių

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas smuktelėjo iki maždaug 4,64 proc., palyginti su 4,71 proc. antradienį. 30 metų obligacijų pajamingumas nukrito iki maždaug 5,18 proc. nuo 5,28 proc., atsitraukdamas nuo aukščiausio lygio nuo 2007 metų.

    Per pastaruosius mėnesius pajamingumai kilo dėl infliacijos rizikų ir didėjančios valstybės skolos, o geopolitinė įtampa papildomai veikė energetikos kainas bei lūkesčius. Japonijoje 10 metų obligacijų pajamingumas taip pat traukėsi iki maždaug 2,83 proc., po to kai buvo priartėjęs prie trijų dešimtmečių aukštumų.

    Volstryte trečiadienį „S&P 500“ indeksas pakilo 0,2 proc. ir nutraukė trijų dienų kritimą, o „Dow Jones“ ir „Nasdaq“ taip pat pridėjo po 0,2 proc. Valiutų rinkoje JAV doleris brango iki 158,60 jenos, o euras nežymiai silpo iki 1,1676 JAV dolerio.