Trys didžiausi Europos bankai – „Deutsche Bank“, „Banco Santander“ ir UBS – paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus, nors vadovai įspėja apie didėjančią geopolitinę riziką. Rinkų svyravimai, siejami su konflikto Irane poveikiu, trumpuoju laikotarpiu sustiprino prekybos pajamas, tačiau kartu išaugino neapibrėžtumą dėl infliacijos ir palūkanų normų.
Bankų vadovai pabrėžia, kad įtampos Artimuosiuose Rytuose atgarsiai persiduoda energijos kainoms, vartotojų pasitikėjimui ir finansavimo sąlygoms. Dėl tokių sukrėtimų paprastai laimi investicinės bankininkystės ir prekybos padaliniai, bet ilgainiui didėja kredito rizika, jei brangesnė energija ir lėtesnis augimas ima slėgti namų ūkius bei įmones.
„Deutsche Bank“: rekordinis ketvirtis
Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pranešė uždirbęs 2,2 mlrd. eurų grynojo pelno, tai yra 8 proc. daugiau nei prieš metus. Ikimokestinis pelnas augo iki 3 mlrd. eurų, o pajamos padidėjo iki 8,7 mlrd. eurų.
Privatios bankininkystės padalinio ikimokestinis pelnas šoktelėjo 39 proc. iki 681 mln. eurų. Bankas taip pat nurodė, kad valdomas turtas išaugo iki 1,8 trln. eurų, o grynieji įplaukų srautai per privačios bankininkystės ir turto valdymo verslus siekė 22 mlrd. eurų.
Vis dėlto didėjo ir atsargumas: atidėjiniai galimiems kredito nuostoliams pakilo 10 proc. iki 519 mln. eurų. Bankas nurodė išlaikantis metinį pajamų tikslą, siejamą su maždaug 33 mlrd. eurų, ir tęsia 1 mlrd. eurų akcijų supirkimo programą.
„Santander“ pelną kilstelėjo vienkartinis sandoris
Ispanijos bankas „Banco Santander“ paskelbė, kad priskirtinasis pelnas išaugo 60 proc. iki 5,5 mlrd. eurų. Didelę šuolio dalį sudarė 1,9 mlrd. eurų vienkartinis pelnas iš „Santander Bank Polska“ pardavimo.
Pašalinus šį efektą, „Santander“ teigė, kad bazinis pelnas augo apie 12 proc. iki 3,6 mlrd. eurų. Banko pajamos didėjo iki 15,1 mlrd. eurų, jas rėmė grynosios palūkanų pajamos ir 6 proc. augusios komisinių pajamos, o sąnaudos sumažėjo 3 proc.
Bankas skelbia tęsiantis akcininkų grąžinimo politiką ir vykdantis 5 mlrd. eurų akcijų supirkimą, taip pat yra įvardijęs mažiausiai 10 mlrd. eurų supirkimų tikslą 2025–2026 metų laikotarpiu. Kartu „Openbank“ padalinio pelnas sumenko, nes dalis rezultatų buvo paveikta atidėjinių, susijusių su galimais skundais dėl automobilių finansavimo.
UBS: pelnas augo 80 proc.
Šveicarijos bankas UBS pranešė, kad grynosios pajamos per pirmąjį ketvirtį padidėjo 80 proc. iki maždaug 2,8 mlrd. eurų. Augimą labiausiai rėmė turto valdymas ir prekybos veikla, o pajamos siekė apie 14,7 mlrd. eurų.
UBS taip pat patvirtino akcijų supirkimo programą, kurios vertė siekia apie 2,8 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad konflikto Irane ekonominis poveikis, jo vertinimu, būtų valdomas, jei įtampa neužsitęstų, tačiau būtent trukmė laikoma pagrindiniu rizikos veiksniu.
Naftos ir automobilių sektoriai siunčia skirtingus signalus
Šalia bankų rezultatų išsiskyrė ir energijos sektorius: Prancūzijos „TotalEnergies“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 51 proc. iki maždaug 5,0 mlrd. eurų. Bendrovė tai siejo su palankesnėmis naftos ir dujų kainomis bei įtempta pasiūlos ir paklausos situacija pasaulinėse rinkose, taip pat numatė akcijų supirkimą ir didino dividendus.
Tuo metu Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ fiksavo priešingą kryptį: veiklos pelnas krito 17 proc. iki 1,9 mlrd. eurų, o pajamos sumažėjo iki 31,6 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė patirianti spaudimą dėl kritusių pardavimų Kinijoje ir išaugusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitika bei perėjimo prie elektromobilių kaštais.
Analitikai pažymi, kad ši rezultatų banga išryškina dvilypę situaciją Europoje: finansų sektoriui trumpuoju laikotarpiu padeda rinkų svyravimai ir palūkanų maržos, tačiau ilgainiui svarbiausia taps kredito kokybė. Jei energijos kainos išliks aukštos, o augimas lėtės, bankai gali susidurti su didesniais nemokių klientų srautais, todėl investuotojai atidžiai stebi atidėjinių dinamiką ir centrinių bankų signalus.
