CP v2

Tag: Akių lašai

  • Oftalmologai įspėja: įprotis trinti akis gali baigtis infekcija ir net keratokonusu

    Įprotis trinti akis rankomis dažnai atrodo nekaltas, tačiau oftalmologai įspėja, kad taip galima ne tik sustiprinti sudirginimą, bet ir padidinti rimtų komplikacijų riziką. Dažniausiai ranka prie veido tiesiasi žmonės, kuriems vargina alerginis konjunktyvitas, akių sausumas ar vokų odos uždegimas.

    Mechaninis trynimas trumpam sumažina niežėjimą, bet tuo pačiu dar labiau dirgina akies paviršių ir skatina uždegimą. Be to, stipriau trinant lengviau pažeisti rageną, ypač jei netyčia užkliudoma nagu arba į akis pateko smulkių dalelių.

    Kas gali nutikti trynant akis

    Vienas dažniausiai minimų pavojų yra ragenos nubrozdinimai, dar vadinami ragenos erozijomis. Tokie pažeidimai gali sukelti stiprų skausmą, šviesos baimę, ašarojimą ir reikalauti gydymo, neretai skiriant antibiotikų, kad būtų išvengta infekcijos.

    Trinant akis taip pat galima pernešti mikroorganizmus nuo rankų ir kasdien liečiamų paviršių, pavyzdžiui, telefono, klaviatūros ar durų rankenų. Tai didina virusinio ar bakterinio konjunktyvito tikimybę, o susirgus infekcija lengvai plinta šeimoje, darbe ar ugdymo įstaigose.

    Dar vienas dažnas išgąsdinantis vaizdas yra staiga paraudusi akies baltymo sritis dėl smulkių kraujagyslių plyšimo. Toks pakitimas paprastai praeina savaime per kelias savaites, tačiau jis signalizuoja, kad akiai buvo sukelta per didelė mechaninė apkrova.

    Didžiausia ilgalaikė rizika

    Oftalmologai pabrėžia, kad agresyvus, pasikartojantis akių trynimas siejamas su keratokonuso rizika. Tai būklė, kai ragena palaipsniui plonėja ir gali pradėti deformuotis, o regėjimas tampa vis labiau išplaukęs.

    Tokiais atvejais dažnėja astigmatizmas, prastėja regėjimo aštrumas, gali nebeužtekti įprastų akinių. Ligos progresavimui stabdyti taikomos specialios procedūros, o pažengusiais atvejais gali prireikti sudėtingesnio gydymo, įskaitant ragenos persodinimą.

    Ką daryti vietoj trynimo

    Jei niežti akis, specialistai pataria pirmiausia pasirūpinti higiena ir neliesti akių neplautomis rankomis. Esant alergijai ar sausumui, dažnai rekomenduojama rinktis tinkamus akių lašus, kurie sumažina dirginimą ir padeda „nuplauti“ dirgiklius nuo akies paviršiaus.

    Jeigu paraudimas, skausmas, pūliavimas ar regėjimo suprastėjimas nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją. Savarankiškas gydymas gali uždelsti diagnozę, o kai kuriais atvejais ankstyvas įvertinimas yra lemiamas, kad būtų išvengta komplikacijų.

  • Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Sausų akių liga vargina šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje, o jos simptomai dažnai atrodo kasdieniški: perštėjimas, deginimas, paraudimas, svetimkūnio jausmas ir svyruojantis regėjimo aštrumas. Gydytojai pabrėžia, kad tai ne tik diskomfortas, nes užsitęsęs uždegimas ir ašarų plėvelės nestabilumas gali žaloti akies paviršių.

    Nacionalinio Singapūro universiteto mokslininkai pristatė netikėtą idėją: į akies audinius laikinai perkelti augalų fotosintezės „mechaniką“. Laboratorijoje jie iš špinatų lapų išskyrė tilakoidų membranų struktūras ir jas, kaip nanodaleles, panaudojo akių lašų pavidalu.

    Kaip veikia šviesa maitinami lašai

    Tyrėjų tikslas buvo paskatinti akies ląsteles, veikiamas aplinkos šviesos, gaminti daugiau NADPH – molekulės, kuri veikia kaip ląstelinis energijos ir apsaugos „rezervas“. Ji svarbi neutralizuojant reaktyviąsias deguonies formas, kurios skatina uždegimą ir oksidacinį stresą, dažnai siejamą su sausų akių liga.

    Eksperimentuose su laboratorijoje augintomis žmogaus akies ląstelėmis ir genetiškai pakeistomis pelėmis, kurioms sukelta į sausų akių būklę panaši problema, metodas sumažino oksidacinio streso žymenis. Mokslininkai fiksavo, kad vos per maždaug 30 minučių šviesos poveikis padėjo slopinti uždegiminius procesus akies paviršiuje.

    „Pirmą kartą parodėme, kad augalų fotosintezės sistema gali būti perkelta į žinduolių audinius ir, maitinama ta pačia šviesa, kuri leidžia mums matyti, gaminti biologiškai naudingas molekules“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas Xing Kuoranas.

    Rezultatai ir palyginimas su įprastu gydymu

    Tyrėjų aprašyta technologija pavadinta LEAF ir paremta tuo, kad tilakoidai yra natūralios struktūros, augaluose atsakingos už NADPH gamybą fotosintezės metu. Špinatai pasirinkti dėl didelės chloroplastų išeigos ir palyginti paprasto išgavimo, be to, tai plačiai prieinamas augalas.

    Publikuotuose bandymuose su pelėmis lašai buvo naudojami du kartus per dieną penkias dienas. Mokslininkai teigia, kad toks gydymas veiksmingiau sumažino sausų akių požymius nei dažnai skiriamas ciklosporino preparatas „Restasis“, kuris daliai pacientų sukelia deginimą ar papildomą dirginimą.

    „Turime technologiją, kuri naudoja aplinkos šviesą, kad tiesiogiai atstatytų molekulę, kurios trūksta sergant sausų akių liga“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas David Leong Tai Wei.

    Kodėl dar anksti skelbti pergalę

    Nors rezultatai skamba ambicingai, tai vis dar ankstyvos stadijos tyrimai: saugumas ir veiksmingumas žmonėms turi būti patvirtintas klinikiniais tyrimais. Komanda nurodo, kad pasirengimas klinikiniams tyrimams jau vyksta, tačiau iki realaus gydymo praktikoje paprastai prireikia ne vienerių metų.

    Dar viena kliūtis – poveikio trukmė. Tyrėjai pastebi, kad dalelės akies ląstelėse laikui bėgant suyra ir efektyvumas po kelių valandų mažėja, todėl ateityje reikės sprendimų, kaip užtikrinti stabilesnį ir ilgesnį poveikį.

    Mokslininkai taip pat svarsto platesnį pritaikymą: jei audinys pasiekiamas matoma šviesa ir problemą lemia oksidacinis stresas, panaši strategija teoriškai galėtų būti svarstoma ir kitoms uždegiminėms būklėms. Vis dėlto artimiausias realistiškas tikslas išlieka saugus, patogus ir veiksmingas sausų akių gydymas, kuris sumažintų priklausomybę nuo nuolatinių lašų ir dirginančių preparatų.