Kapavietės, esančios po medžiais, dažnai kenčia nuo sudėtingiausių nešvarumų: ant akmens nusėda sakai, lapų sultys, atsiranda paukščių išmatų žymių. Čia ypač svarbi greita reakcija, nes dalis teršalų įsigeria į porėtą paviršių ir vėliau palieka sunkiai pašalinamas dėmes.
Didžiausia rizika ta, kad netinkamai parinktos priemonės gali ne išvalyti, o sugadinti paviršių: nuimti blizgesį, išryškinti įbrėžimus ar pakeisti atspalvį. Dėl to prieš pradedant verta įvertinti, ar tai granitas, marmuras, smiltainis, ar lietas akmuo, nes jų jautrumas chemijai ir trinčiai skiriasi.
Sakai: šiluma ir kantrybė
Sakai yra vienas sunkiausiai pašalinamų nešvarumų, ypač jei kapavietė stovi po spygliuočiais. Laikui bėgant sakai kietėja, prilimpa prie poliruoto paviršiaus ir gali įsigerti į mikroįtrūkimus.
Saugiausias būdas pradėti yra švelniai pašildyti sakus šiltu vandeniu arba šiltesniu oro srautu, kad jie suminkštėtų. Tuomet sakus galima labai atsargiai nuimti plastikine ar medine mentele, o likučius nuvalyti minkšta šluoste ir šiltu vandeniu su lašu švelnaus ploviklio.
Jei plokštė granito ir nešvarumai įsisenėję, kartais naudojami stipresni tirpikliai, pavyzdžiui, acetonas ar izopropilo alkoholis. Prieš tai būtina išbandyti mažai matomoje vietoje, o po valymo paviršių kruopščiai nuplauti švariu vandeniu ir, jei įmanoma, atnaujinti impregnaciją.
Paukščių išmatos: jokio šveitimo sausai
Paukščių išmatos gali būti rūgščios, todėl ilgiau paliktos ant akmens ne tik palieka dėmes, bet ir gali pažeisti apdailą. Dažna klaida yra bandymas jas nuvalyti sausai, ypač jei ant paviršiaus yra smėlio ar kietų dalelių.
Saugiau pirmiausia sudrėkinti dėmę: priglausti šlapią mikropluošto šluostę, palaukti, kol nešvarumai suminkštės, ir tik tada švelniai nuvalyti. Jei reikia, galima naudoti indų ploviklį arba specialią priemonę, tačiau ji turi būti tinkama konkrečiam akmeniui.
Lapų dėmės ir chemijos spąstai
Rudenį ar po audrų ant kapavietės ilgiau gulintys lapai palieka gelsvas ar rusvas dėmes, nes į akmenį įsigeria jų sultys. Šviežiems nešvarumams dažniausiai pakanka švelnaus ploviklio ir minkštos kempinės, vengiant šiurkščių abrazyvų.
Jei dėmės senos ir įsigėrusios, kartais prireikia specialių valomųjų pastų ar vadinamųjų okliuzinių uždėjimų, kurie ištraukia nešvarumus iš porų. Tokiais atvejais saugiausia rinktis priemones, skirtas būtent natūraliam akmeniui, o esant abejonių kreiptis į akmens meistrą.
Netinkamai parinkta chemija gali kainuoti brangiai, nes paviršiaus atnaujinimas dažnai reiškia poliravimą ar kitus akmens restauravimo darbus. Bendra taisyklė paprasta: kuo labiau poliruota plokštė, tuo švelnesnės turi būti priemonės, o bet kokį tirpiklį ar aktyvesnę chemiją verta išbandyti nepastebimoje vietoje.