Derybos įstrigo, Atėnai kelia sąlygą
Jungtinės Karalystės ir Graikijos diskusijos dėl Partenono skulptūrų grąžinimo pastaruoju metu, kaip pranešama, pasiekė aklavietę. Graikijos pusė viešai reiškia nusivylimą, o aiškaus plano, kada ir kokiu formatu derybos būtų tęsiamos, kol kas nematyti.
Šiame kontekste Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis paragino grįžti prie derybų stalo. Jis pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra ne laikina schema, o nuolatinis skulptūrų suvienijimas Atėnuose.
Kuo skiriasi Partenonas ir „Bajė gobelenas“
K. Mitsotakis viešai atmetė idėją, kad Partenono skulptūrų klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal analogiją su „Bajė gobeleno“ laikino skolinimo susitarimu. Graikijos argumentas paprastas: gobelenas yra vientisas kūrinys, kuris laikinai keliauja ir grįžta į kilmės šalį.
Partenono skulptūros, pasak Atėnų, yra vieno architektūrinio paminklo dalys, išsklaidytos tarp Londono ir Atėnų. Todėl ginčas, Graikijos vertinimu, yra ne tik apie eksponatų buvimo vietą, bet ir apie paminklo fizinio bei meninio vientisumo atkūrimą.
Kodėl ginčas sukasi apie nuosavybę
Esminė kliūtis derybose yra nuosavybės pripažinimas. „British Museum“ laikosi pozicijos, kad pagal galiojančią teisinę sistemą muziejus gali svarstyti skulptūrų paskolinimą, tačiau negali jų galutinai perduoti.
Graikija tokį formatą atmeta, nes paskolos sutartys paprastai reiškia, kad skolininkas iš esmės pripažįsta skolintojo nuosavybę. Atėnai tvirtina negalintys sutikti su formule, kuri Partenono skulptūras paverstų „skolinamu“ objektu, nors jos, Graikijos požiūriu, yra neatskiriama jų pačių kultūros paveldo dalis.
UNESCO vaidmuo ir Osmanų dokumentų klausimas
Partenono skulptūrų grąžinimo tema ne kartą kelta UNESCO formatu, kur tarpvyriausybinis mechanizmas ragina šalis palaikyti dialogą. Tai suteikia ginčui tarptautinę dimensiją, nors galutinis sprendimas vis tiek priklauso nuo politinės valios ir teisinio kelio, kuriuo sutiktų eiti Londonas ir Atėnai.
Didelė dalis istorinio ginčo susijusi su tuo, ar skulptūrų išvežimas iš Akropolio XIX amžiaus pradžioje turėjo teisėtą pagrindą. Jungtinės Karalystės institucijos ir muziejus teigia, kad tuometinis leidimas buvo gautas iš Osmanų valdžios, o Graikija šį pagrįstumą ginčija, pabrėždama, kad teisėtumo įrodymų interpretacijos išlieka prieštaringos.
Kodėl šis klausimas vėl aštrėja
Pastaraisiais metais daugelis didžiųjų muziejų susiduria su augančiu spaudimu dėl kilmės, konteksto ir istorinių įsigijimų skaidrumo. Partenono skulptūrų byla dažnai įvardijama kaip išskirtinė, nes kalbama ne apie pavienius artefaktus, o apie vieno paminklo dalis, kurių prasmė ryškiausiai atsiskleidžia būnant greta originalaus Partenono.
Graikijos vyriausybė pabrėžia, kad Akropolio muziejus buvo kurtas taip, jog skulptūros galėtų būti eksponuojamos kartu ir išlaikyti vizualinį ryšį su paminklu. Tuo pačiu Atėnai signalizuoja, kad suvienijimas galėtų tapti platesnio kultūrinio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste pradžia, o ne precedentu masiškai „ištuštinti“ muziejus.
„Mes negalime skolintis savo pačių paminklo dalių“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.
Artimiausiu metu sprendimą lems tai, ar pavyks rasti formulę, kuri leistų judėti į priekį nepriverčiant Graikijos pripažinti „British Museum“ nuosavybės. Kol kas Atėnai aiškiai kartoja: derybos įmanomos, tačiau jų tikslas turi būti nuolatinis Partenono skulptūrų suvienijimas.
