Aktinidija, dar vadinama mini kiviu, per sezoną auga itin sparčiai, todėl vien pavasarinio genėjimo dažnai nepakanka. Vasaros pabaigoje atliktas korekcinis genėjimas padeda geriau apšviesti kekes, spartina nokimą ir kartu ruošia krūmą kitų metų derliui.
Sodininkystės specialistai pabrėžia, kad genėjimas turi du aiškius tikslus: suvaldyti vešėjimą ir užtikrinti, kad vaisiai gautų kuo daugiau šviesos. Kai lapija per tanki, uogos bręsta lėčiau, o kitam sezonui formuojami žiediniai pumpurai būna silpnesni.
Vasarą aktinidija dera ant to metų prieauglio, todėl svarbu nekirpti aklai. Vaisius nešančius ūglius rekomenduojama trumpinti virš paskutinės vaisių kekės, paliekant dar kelis lapus, kurie maitina uogas ir padeda sukaupti cukrų.
„Trumpinant ūglius būtina palikti lapus virš paskutinės kekės, nes jie tiesiogiai prisideda prie vaisių maitinimo ir nokimo“, – sako sodininkystės konsultantai.
Kartu verta pašalinti pažeistus, sergančius ar stipriai susisukusius ūglius, kurie tik tankina lają. Tačiau ne viską, kas atrodo nereikalinga, reikia išpjauti: trumpi, šiemet augimą anksti baigę nevaisingi ūgliai dažnai tampa baze kitų metų derlingiausioms šakelėms.
Auginant svarbu žinoti, kad aktinidija dažniausiai yra dvinamė: būna vyriški ir moteriški augalai. Vyriški krūmai vaisių neužmezga, jų genėjimas labiau skirtas formai palaikyti ir gausesniam žydėjimui, o moteriškuose prioritetas teikiamas vaisius nešančių ūglių trumpinimui.
Po vasarinio genėjimo keičiasi ir tręšimo logika. Vasaros pabaigoje nerekomenduojama naudoti azoto gausių trąšų, nes jos skatina naujų žalių ūglių augimą, o šie gali nespėti sumedėti iki šalčių ir padidinti apšalimo riziką.
Vietoj to dažniau pasirenkamos subalansuotos kompleksinės trąšos arba kompostas, kuris gerina dirvos struktūrą ir palaipsniui papildo maisto medžiagas. Tikslią normą geriausia taikyti pagal dirvos būklę, o jei įmanoma, remtis dirvožemio tyrimu, kad būtų išvengta pertręšimo.
Ne mažiau svarbus ir laistymas: aktinidijos šaknys dažnai būna gana paviršinės, todėl dirva neturėtų perdžiūti, ypač karščių metu. Drėgmės trūkumas gali lemti, kad nokstantys vaisiai greičiau suminkštės ir pradės kristi, todėl pastovi, tolygi drėgmė yra vienas pagrindinių gero derliaus veiksnių.
Prižiūrint aktinidiją verta įvertinti ir pastarųjų metų klimato tendencijas: vis dažnesnės karščio bangos ir ilgesni sausrų periodai reiškia, kad šešėlis nuo per tankios lapijos ir vandens stygius gali sutapti. Tokiais atvejais laiku atliktas vasarinis genėjimas kartu su reguliariu laistymu tampa praktiškai būtina priemone, jei norite kokybiškai sunokusio derliaus.
