CP v2

Tag: Akvakultūra

  • Ši pamiršta prabangos žuvis grįžta į virtuves: kodėl eršketą verta rinktis dažniau?

    Eršketas šimtmečius buvo laikomas prabangos simboliu: jo mėsa puošdavo didikų stalus, o iš ikrų gaminami juodieji ikrai iki šiol siejami su išskirtinumu. Kadaise eršketai natūraliai gyveno upėse ir pakrančių vandenyse, tačiau dėl perteklinės žvejybos, buveinių nykimo ir užtvankų jų populiacijos smarkiai sumenko.

    Šiandien prekyboje dažniausiai sutinkamas eršketas atkeliavęs iš kontroliuojamų akvakultūros ūkių. Tai svarbu ir pirkėjui, nes legali kilmė mažina spaudimą laukinėms populiacijoms, o žuvies kokybė paprastai būna stabilesnė.

    Eršketo mėsa vertinama dėl tvirtos tekstūros, švelnaus, šiek tiek salstelėjusio skonio ir palyginti nedidelio smulkių ašakų kiekio. Dėl to jis patogus ruošti šeimos pietums ir gali patikti net tiems, kurie nemėgsta intensyvaus žuvies kvapo.

    Maistine prasme eršketas yra baltymų šaltinis, padedantis palaikyti raumenų masę ir ilgiau jausti sotumą. Žuvyje taip pat aptinkamos omega-3 riebalų rūgštys, kurios siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos bei smegenų funkcijų palaikymu.

    Erškete yra ir reikšmingų mikroelementų, tarp jų seleno, fosforo, kalio bei magnio, taip pat vitaminų, ypač vitamino B12 ir vitamino D. Šie junginiai svarbūs nervų sistemos veiklai, kaulų būklei ir normaliai kraujodarai, todėl žuvis gali būti gera alternatyva sunkesniems mėsos patiekalams.

    Kaip atpažinti kokybišką eršketą?

    Renkantis šviežią žuvį verta atkreipti dėmesį į kvapą, kuris turėtų būti švelnus, be aitraus prieskonio, o paviršius neturi būti gleivėtas. Jeigu perkate filė, ji turėtų būti vientisa, elastinga, be patamsėjusių dėmių ir pernelyg išskydusio skysčio pakuotėje.

    Praktinis patarimas kasdienai yra rinktis aiškiai nurodytos kilmės produktą ir laikytis šaltos grandinės: parvežus namo žuvį kuo greičiau dėkite į šaldytuvą. Termiškai apdorotą eršketą geriausia suvartoti tą pačią arba kitą dieną, kad skonis ir tekstūra išliktų geriausi.

    Paprasti būdai paruošti namuose

    Eršketas tinka kepti orkaitėje, trumpai kepti keptuvėje, grilinti, rūkyti ar ruošti garuose. Kad mėsa neišsausėtų, svarbiausia jos neperkepti: eršketas geriausiai atsiskleidžia, kai išlieka sultingas ir tik ką pasiekęs reikiamą iškepimą.

    Skoniui dažniausiai pakanka kelių ingredientų: citrinos, sviesto, česnako, juodųjų pipirų, krapų ar petražolių. Prie eršketo dera orkaitėje keptos daržovės, ryžiai ar bulvės, o norint lengvesnio varianto, užtenka salotų ir šlakelio citrinos sulčių.

    Rūkytas eršketas gali tapti patogiu pasirinkimu užkandžiams: jis tinka sumuštiniams, salotoms ar užtepėlėms. Tokiu atveju verta atsižvelgti į druskos kiekį ir porcijų dydį, ypač jei mityboje ribojate sūrumą.

  • Kormoranai vėl taikiklyje: 10 ES šalių, tarp jų Lietuva, siekia leisti platesnę medžioklę

    Kormoranai vėl taikiklyje: 10 ES šalių, tarp jų Lietuva, siekia leisti platesnę medžioklę

    Dešimt Europos Sąjungos valstybių, tarp jų Lietuva, ragina Europos Komisiją peržiūrėti didžiojo kormorano apsaugos statusą ir sudaryti sąlygas platesniam šio paukščio gaudymui ar medžioklei. Šalys siekia, kad kormoranas būtų įtrauktas į medžiojamų rūšių sąrašą pagal ES Paukščių direktyvą.

    Į Europos Komisijos aplinkos ir žuvininkystės komisarus kreiptasi bendru laišku, kurį pasirašė 16 žemės ūkio ir aplinkos ministrų iš Estijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Kroatijos, Lenkijos, Čekijos ir Rumunijos. Valstybės prašo ne tik teisinių pakeitimų, bet ir koordinuotų visos ES populiacijos valdymo tikslų.

    Kodėl kormoranų tema vėl įkaito?

    Šių šalių argumentas paprastas: kormoranai, kurie yra žuvimis mintantys vandens paukščiai, esą daro reikšmingą spaudimą vidaus vandenų žuvų ištekliams ir akvakultūros ūkiams. Pabrėžiama, kad vienas paukštis per parą gali suėsti maždaug 0,5 kilogramo žuvies, todėl didesnėse kolonijose poveikis gali būti juntamas greitai.

    Ministrai taip pat kelia platesnius klausimus dėl ekosistemų pusiausvyros ir maisto tiekimo grandinių, ypač regionuose, kur žvejyba ir įžuvinimas yra svarbi vietos ekonomikos dalis. Pasak jų, dabartinės priemonės ne visada leidžia operatyviai reaguoti, kai žala pasireiškia konkrečiose vietovėse.

    Nuo išnykimo ribos iki gausios populiacijos

    Kormoranų istorija Europoje per kelis dešimtmečius apsivertė: XX amžiaus septintajame dešimtmetyje rūšis buvo smarkiai sumenkusi dėl medžioklės ir pesticidų, tačiau vėliau buvo atkurta taikant apsaugos priemones. Per maždaug 50 metų populiacija, kaip skelbiama viešuose vertinimuose, išaugo nuo maždaug 50 000 iki 1 500 000–2 000 000 paukščių visoje Europoje.

    Toks augimas dabar tampa politinių ginčų priežastimi: vienoje pusėje akcentuojama sėkminga gamtosauginė politika, kitoje pabrėžiama, kad pasikeitus sąlygoms reikalingas aktyvesnis populiacijos valdymas. Dalies valstybių pozicija stiprėja ir todėl, kad ES pastaraisiais metais jau ėmėsi diskusijų dėl kai kurių plėšrūnų apsaugos režimo švelninimo.

    Ką sako Europos Komisija ir mokslininkai?

    Europos Komisija iki šiol laikosi pozicijos, kad esamas teisinis reguliavimas suteikia pakankamai lankstumo nacionalinėms institucijoms spręsti kormoranų daromos žalos atvejus. Komisija pabrėžia, kad pirmiausia turėtų būti taikomos neletalinės priemonės, o veiksmus derėtų pagrįsti duomenimis ir proporcingumo principu.

    Aplinkosaugos organizacijos savo ruožtu įspėja, kad masinis kormoranų naikinimas nebūtinai išspręs žuvų išteklių mažėjimo problemą. Tyrėjai kai kuriose studijose nurodo, kad komercinė žvejyba gali daryti didesnį bendrą poveikį žuvų ištekliams nei ruoniai ir kormoranai kartu, todėl vien tik paukščių kontrolė gali būti per siauras sprendimas.

    Kokie sprendimai gali būti svarstomi toliau?

    Valstybių kreipimasis sutampa su Europos Komisijos vykdoma ES gamtos teisės aktų peržiūra ir viešomis konsultacijomis, kurių metu vertinama, ar dabartinės taisyklės veikia efektyviai. Būtent šiame kontekste šalys tikisi palankesnių teisinių pokyčių, kurie leistų greičiau reaguoti į vietines problemas ir supaprastintų leidimų tvarką.

    Praktikoje diskusija greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti kelis tikslus: apsaugoti gamtą ir užtikrinti biologinę įvairovę, kartu realiai mažinant žalą žuvininkystei ir akvakultūrai. Sprendimams teks remtis ne tik politiniu spaudimu, bet ir aiškiais regioniniais duomenimis, kurie atskirtų kormoranų poveikį nuo kitų veiksnių, tokių kaip pergaudymas, buveinių kaita ar vandens kokybės problemos.

  • Danijos „Decameal“ pritraukė sėklos investiciją: invaziniai krabai virsta pašarų baltymais

    Danijos „Decameal“ pritraukė sėklos investiciją: invaziniai krabai virsta pašarų baltymais

    Kas yra „Decameal“ ir ką kuria

    Danijoje, Grindstedo mieste, veikianti maisto technologijų bendrovė „Decameal“ pritraukė sėklos (Seed) investiciją ir tęsia darbą, kuriuo invaziniai pakrančių krabai paverčiami tvariais baltymų ir lipidų ingredientais pašarų pramonei. Investicijos suma neskelbiama, tačiau bendrovė pabrėžia, kad lėšos bus nukreiptos į technologijos mastelio didinimą ir komercinę plėtrą.

    Finansavime dalyvavo fondai Delphinus Venture Capital ir „Rockstart“, taip pat strateginis bendrainvestuotojas „Aller Aqua“. Šis derinys rodo, kad projektas vertinamas ne tik kaip technologinė naujovė, bet ir kaip potencialiai pritaikomas realiose pašarų tiekimo grandinėse.

    Invaziniai krabai kaip žaliava

    Bendrovės teigimu, europinis pakrančių krabas per pastaruosius kelis dešimtmečius išplito šiaurės Europos pakrantėse ir daro žalą ekosistemoms: naikina moliuskus, žuvų ikrus ir jūrinę augmeniją. Tokie pokyčiai didina spaudimą ieškoti sprendimų, kurie vienu metu mažintų ekologinę žalą ir sukurtų ekonominę vertę.

    Tuo pačiu pašarų sektorius patiria augantį spaudimą mažinti priklausomybę nuo tradicinių baltymų šaltinių, ypač žuvų miltų ir sojų. „Decameal“ siūlomas modelis remiasi vietinių pakrančių žvejybų žaliava ir jos perdirbimu, taip kuriant alternatyvą, kurią galima integruoti į paukštininkystės, akvakultūros ir augintinių maisto grandines.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis diegiamas

    „Decameal“ vysto patentavimo stadijoje esančią išgavimo technologiją, kuria iš krabų išgaunami baltymai ir riebalai, o galutiniai produktai gali būti naudojami kaip baltymų miltai ar baltymų koncentratas. Įmonė taip pat nurodo, kad iš krabų kiautų vystoma chitino ir chitozano išgavimo kryptis, orientuota į didesnės vertės rinkas.

    Bendrovė šiuo metu vykdo bandomąją gamybą Grindstede, kur vyksta baltymų išgavimas ir gamyba, o biuro bei laboratorinė veikla vystoma Agro Food Park teritorijoje Orhuse. Tokia struktūra leidžia derinti gamybinius bandymus su tyrimais ir produktų pritaikymu pagal pramonės poreikius.

    „Krabų švaistymas yra pasaulinė problema, ir būtent tai paverčia ją realia verslo galimybe. Jei Danijoje įrodysime modelį, galėsime jį pritaikyti visame pasaulyje“, – sakė „Decameal“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Leanderis Hessneris.

    „Decameal“ įkurta 2022 metais, ją pradėjo Happylanas Natkunarajahas ir Leanderis Hessneris, o per pirmąjį finansavimo etapą prie komandos kaip bendraįkūrėjas prisijungė Mikkelis Kongsfeltas. Įmonė akcentuoja, kad komandoje aiškiai pasiskirstytos atsakomybės: nuo gamybos metodų kūrimo ir testavimo iki intelektinės nuosavybės, teisinių klausimų bei investuotojų ryšių.

    Anksčiau bendrovė taip pat buvo gavusi „Innofounder“ stipendiją iš Danijos Inovacijų fondo, leidusią įkūrėjams pilnu etatu vystyti projektą. Šiame etape sėklos investicija turėtų paspartinti perėjimą nuo pilotinės gamybos prie stabilaus komercinio tiekimo, kuris pašarų pramonėje dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Delphinus Venture Capital atstovas Maxas Grünwaldas akcentavo sprendimo logiką ir pritaikomumą: invazinė rūšis, kuri ilgus metus laikyta pakrančių problema, gali tapti žaliava vertingiems produktams. Tokie projektai vis dažniau vertinami kaip praktinis tvarumo modelis, kai ekologinė kontrolė, vietinis tiekimas ir pramoninė paklausa sujungiami į vieną grandinę.