Tag: Al dente

  • 4 virtuvės šefai vienbalsiai išrinko geriausius makaronus parduotuvėje: kodėl jie renkasi „De Cecco“

    Renkantis makaronus parduotuvėje, dažnam kyla klausimas, ar brangesnė pakuotė iš tiesų reiškia geresnį rezultatą lėkštėje. Keturi virtuvės šefai, kurių buvo paklausta apie geriausią parduotuvėje perkamų makaronų prekės ženklą, pasirinko tą patį variantą – „De Cecco“.

    Kaip rašo „EatingWell“, šefai akcentuoja ne tik skonį, bet ir tai, kaip makaronai „elgiasi“ su padažu: ar išlaiko formą, ar neperverda, ar padažas gražiai prilimpa prie paviršiaus.

    Viena iš dažniausiai minimų priežasčių – bronzinėmis formomis (bronze cut) gaminami makaronai. Tokia technologija suteikia paviršiui šiurkštumo, todėl padažas ne nuslysta, o geriau „prikimba“ prie makaronų.

    Taip pat pabrėžiama, kad „De Cecco“ gaminami iš 100 proc. kietųjų kviečių manų kruopų (durum wheat semolina) ir džiovinami lėčiau bei žemesnėje temperatūroje – tai, šefų teigimu, padeda išsaugoti kviečių skonį ir užtikrina tvirtesnę, al dente tekstūrą.

    Kuo išsiskiria „De Cecco“

    Šefas Ashish Alfred teigė, kad kai makaronų negamina pats, perka būtent „De Cecco“, nes šie makaronai yra nuoseklios kokybės ir „kiekvieną kartą išverda taip, kaip reikia“.

    Anot jo, bronzinių formų naudojimas lemia lengvai šiurkštų paviršių – tai svarbu ne tik dėl padažo, bet ir dėl to, kad makaronai mažiau linkę virsti koše, kaip kartais nutinka su pigesniais variantais.

    Šefė ir vienos kavinės bendrasavininkė Toni Elkhouri pabrėžė, kad šie makaronai patikimai išlaiko al dente tekstūrą, o naudojamos manų kruopos suteikia sodresnį, „riešutinį“ skonį net ir pašildžius patiekalą.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant makaronus

    Šefai pataria žiūrėti ne vien į prekės ženklą. Ant pakuotės verta ieškoti užrašų, rodančių gamybos būdą: kad makaronai gaminti bronzinėmis formomis (bronze cut) ir džiovinti lėtai arba žemoje temperatūroje.

    Jungtinėje Karalystėje dirbantis šefas James Callery atkreipė dėmesį ir į vizualų ženklą: tinkami makaronai dažniau atrodo šiek tiek matiniai, tekstūruoti, o ne blizgūs ir visiškai glotnūs – pastaruoju atveju padažas gali tiesiog nubėgti.

    Jis taip pat pabrėžė 100 proc. kietųjų kviečių manų kruopų svarbą, nes tai suteikia ryškesnį „kvietišką“ skonį.

    Kaip parinkti formą prie padažo

    Dietistė ir šefė Laura Pensiero pateikė paprastą logiką: lengviems pomidorų ar bazilikų padažams ji renkasi spagečius, sotesniems mėsos padažams – penne rigate, o su žalumynais ar pupelėmis gerai dera orecchiette.

    A. Alfred pridūrė, kad spagečiai tinka tokiems patiekalams kaip carbonara ar cacio e pepe, kur norisi, kad „spindėtų“ patys makaronai, o tirštesniems ragù ar bolonijos tipo padažams jis dažniau renkasi rigatoni – dėl griovelių, prie kurių padažas geriau prilimpa.

    Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad kokybiški parduotuviniai makaronai nebūtinai turi būti labai brangūs, o gero rezultato kartais užtenka pasirinkus tinkamą tekstūrą ir žaliavą.

  • Italės nonnos triukas: taisyklė 1-10-100 ir makaronai visada al dente – nebebus lipnūs

    Makaronai atrodo paprastas patiekalas, tačiau būtent čia dažnai pasitaiko klaidų: per mažai vandens, per menkai pasūdyta, netiksliai parinktas virimo laikas. Rezultatas pažįstamas daugeliui: per minkšti, prėski arba sulipę makaronai, kurie prastai „draugauja“ su padažu.

    Italų virtuvėje plačiai taikoma vadinamoji 1-10-100 taisyklė padeda to išvengti be sudėtingų gudrybių. Esmė paprasta: 1 litras vandens, 10 gramų druskos ir 100 gramų sausų makaronų.

    Kas yra 1-10-100?

    Didelis vandens kiekis užtikrina, kad įdėjus makaronus temperatūra staigiai nenukris ir virimas vyks tolygiai. Kai vandens per mažai, makaronai verda netolygiai, greičiau išskiria krakmolą į mažą tūrį ir lengviau sulimpa.

    Ne mažiau svarbi ir druska. Italai pabrėžia, kad būtent verdant vandenyje makaronai įgauna dalį skonio, todėl simbolinis žiupsnelis dažnai nepadeda. Tinkamai pasūdytas vanduo prisideda ir prie malonesnės, tvirtesnės tekstūros.

    Al dente lemia detalės

    Norint išvirti al dente, svarbu pasirinkti pakankamai didelį puodą, ypač verdant didesnę porciją. Ankštoje erdvėje makaronai greičiau limpa vieni prie kitų, o vanduo prasčiau cirkuliuoja.

    Druską geriausia berti tik tada, kai vanduo intensyviai verda, o jai ištirpus iškart dėti makaronus. Pirmą minutę ypač svarbu pamaišyti, kad makaronai nepriliptų prie dugno ir nesusiklijuotų tarpusavyje, ypač jei verdate spagečius ar tagliatelle.

    Dažnas mitas yra aliejaus pylimas į puodą, esą tai neleidžia sulipti. Praktikoje aliejus mažai padeda, o dar blogiau, vėliau gali trukdyti padažui prilipti prie makaronų paviršiaus.

    Virimo laiką ant pakuotės verta laikyti orientyru, o ne absoliučia taisykle. Geriausia pradėti tikrinti 1–2 minutėmis anksčiau: idealūs al dente makaronai būna minkšti išorėje, bet kandant dar jaučiamas lengvas pasipriešinimas.

    Nepamirškite vandens nuo makaronų

    Italų virtuvėje vanduo, kuriame virė makaronai, laikomas vertingu ingredientu, nes jame lieka krakmolo. Būtent krakmolas padeda padažui „prilipti“ prie makaronų ir suteikia jam vientisumo bei švelniai kreminę konsistenciją.

    Prieš nupilant vandenį verta pasilikti maždaug vieną stiklinę ir kelis šaukštus įmaišyti į padažą, kai makaronus su juo maišote keptuvėje ar puode. Toks paprastas žingsnis dažnai pakeičia patiekalo rezultatą labiau nei papildomi prieskoniai.

    Jei makaronus patieksite karštus su padažu, jų nevertėtų perplauti po šaltu vandeniu. Taip nuplaunamas krakmolas, kuris yra svarbus, kad padažas tolygiai apgaubtų makaronus, o ne nuslystų nuo jų.