Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) buvęs astronautas 2019 metų rugpjūčio 2 dieną užfiksavo įspūdingą kadrą: virš tankaus žemų debesų sluoksnio Kurilų salose „išnyra“ beveik idealaus kūgio formos ugnikalnis.
Nuotraukoje matomas Alaid ugnikalnis Atlasovo saloje, netoli Rusijos Kamčiatkos pusiasalio. Apie šį vaizdą ir jo detales rašo „Live Science“.
Atlasovo sala iš esmės sudaryta iš vieno masyvaus ugnikalnio, garsėjančio taisyklinga forma. Alaid virš jūros lygio pakyla iki 2 285 metrų, todėl tai aukščiausia Kurilų salų viršukalnė.
Nors nuotraukos darymo metu ugnikalnis nesiveržė, jis laikomas labai aktyviu: per pastaruosius 50 metų Alaid išsiveržė mažiausiai devynis kartus, o ankstesni išsiveržimai paliko ryškių pėdsakų salos reljefe.
Kas matyti astronauto nuotraukoje
Kadras iš kosmoso fiksuoja situaciją, kai maždaug pusė Atlasovo salos kyla virš gilaus, sūkuriuojančių debesų „kilimo“. Viršūnę dengia debesys, todėl pati kraterio sritis įžiūrima ne visuomet.
Žemiau šlaituose pastebimos sniego pripildytos griovos ir vagos, išraižytos ankstesnių lavos srautų. Taip pat minimi vadinamieji parazitiniai kūgiai – mažesnės angos, pro kurias praeityje veržėsi lava.
Vienoje ugnikalnio šlaito dalyje aplinka ilgą laiką buvo beveik be augmenijos – tai siejama su 1972 metų išsiveržimu, kai karšti pelenai „nušlavė“ kraštovaizdį. Tyrime, publikuotame 2009 metais, buvo fiksuota atsigavimo ženklų, tačiau pabrėžta, kad visiškas sugrįžimas į ankstesnę būklę gali užtrukti šimtmečius.
Išsiveržimai: nuo 1981 iki 2022 metų
Duomenys rodo, kad vienas įspūdingiausių Alaid aktyvumo epizodų įvyko 1981 metų balandį: į atmosferą buvo išmestas iki maždaug 2 000 kilometrų ilgio dūmų ir pelenų debesis.
Naujausias išsiveržimas minimas 2022 metų rugsėjo–lapkričio laikotarpiu. Tuomet ugnikalnio šlaitu žemyn tekėjo lavos srautas, o dūmai ir pelenai buvo pastebėti iš kosmoso.
Po vandeniu slypi didesnis ugnikalnis
Įdomu tai, kad Alaid laikomas tik virš vandens iškilusia gerokai didesnio povandeninio ugnikalnio viršūne. Likusi salos dalis per ilgą laiką „užaugo“ kietėjant lavos srautams, pasiekusiems jūros lygį.
Taip pat keliama prielaida, kad prieš milijonus metų šis didesnis ugnikalnis galėjo būti susijęs su Kamčiatkos pusiasaliu sausumos tiltu, kuris vėliau atsidūrė po vandeniu.