Tag: Albanija

  • Tiranoje tęsiasi „Rožinio flamingo“ protestai: minios reikalauja sustabdyti kurortą saugomoje zonoje

    Tiranoje tęsiasi „Rožinio flamingo“ protestai: minios reikalauja sustabdyti kurortą saugomoje zonoje

    Tūkstančiai žmonių šeštadienį vėl susirinko Albanijos sostinėje Tiranoje į didžiausią pastarųjų savaičių mitingą, kuris tapo jau 35-ąja iš eilės protestų diena. Iš pradžių kaip aplinkosauginė akcija prasidėjęs judėjimas šiandien vis dažniau skamba kaip platus nepasitenkinimas valdžios sprendimais ir skaidrumu.

    Protestai kilo dėl planų pietvakarių Albanijoje, saugomoje teritorijoje prie Adriatikos, statyti prabangų turizmo kompleksą. Vietos aktyvistai teigia, kad projektas kelia grėsmę jautriai pakrančių ekosistemai ir migruojantiems paukščiams, o procedūros esą buvo stumiamos į priekį per greitai.

    Šis judėjimas viešojoje erdvėje pramintas „Rožinio flamingo“ revoliucija, nes flamingai ir kiti migruojantys paukščiai yra siejami su teritorija, kurioje planuojama plėtra. Šeštadienį daugelis demonstrantų į gatves atsinešė didžiules rožinių flamingų figūras ir plakatus su užrašais, kad Albanija nėra parduodama.

    Protestuotojai kaltina premjero Edi Ramos vyriausybę korupcija ir reikalauja atsakomybės už sprendimus, atvėrusius kelią projektui. Dalis jų tvirtina, kad pakeitimai, susiję su saugomų teritorijų reguliavimu, leido pagreitinti turizmo projektų derinimą, o tai, jų nuomone, silpnina apsaugos mechanizmus.

    „Tai, kas prasidėjo kaip rožinio flamingo judėjimas, virto plačiu visuomenės nepasitenkinimu. Skaidrumo stoka ir arogancija – gana, premjeras turi pasitraukti“, – sakė protestuotoja Alketa Ademi.

    Vakarop dalis minios patraukė prie policijos nuovados, kur, kaip skelbiama, buvo laikomi per ankstesnius susirėmimus sulaikyti protestuotojai. Pranešta apie langų daužymą, o saugumo pajėgos miniai išsklaidyti panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

    Žmogaus teisių stebėtojai savo ruožtu ragino užtikrinti proporcingą jėgos naudojimą ir skaidrų situacijos vertinimą. Jie pabrėžė, kad pavieniai smurto atvejai neturėtų tapti pretekstu perteklinėms priemonėms, ir paragino atlikti greitą bei nepriklausomą tyrimą dėl policijos veiksmų.

    Projekto apimtis viešai siejama su maždaug 4 020 000 000 eurų investicija, o plėtra planuojama teritorijose, kurios vietos bendruomenėms turi ir gamtinę, ir simbolinę reikšmę. Investuotojai siekia paversti anksčiau izoliuotą, su karine infrastruktūra sietą salą aukštos klasės turizmo kryptimi, tačiau oponentai sako, kad kaina gali būti pernelyg didelė – prarastas unikalus gamtos paveldas.

    Naujausia protestų banga, pasak aktyvistų, suaktyvėjo tada, kai pakrantėje pasirodė tvora su spygliuota viela ir technika, signalizuojanti, kad darbai gali prasidėti nepaisant visuomenės nepritarimo. Kol kas valdžia viešai laikosi pozicijos, kad projektas atneštų ekonominės naudos, tačiau gatvėse auganti įtampa rodo, kad kompromiso paieškos tik sunkėja.

  • Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanijos vyriausybė Europos Komisijai patikino, kad prie JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio siejamas prabangus turizmo projektas bus įgyvendinamas laikantis Europos aplinkosaugos teisės. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje teigė ES plėtros komisarė Marta Kos.

    Pasak jos, Briuselis sulaukė patvirtinimo, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o sprendimai dėl statybų ir infrastruktūros bus derinami su europiniais standartais. Tai ypač aktualu todėl, kad planuojama plėtra paliestų saugomą teritoriją prie Adrijos jūros.

    Projektas tapo protestų židiniu

    Maždaug 1,4 mlrd. eurų vertės planas pastarosiomis savaitėmis išprovokavo masines demonstracijas Albanijoje. Protestuotojai teigia, kad projektas gali pakenkti ekosistemoms, o sprendimai dėl žemės naudojimo esą priimami pernelyg skubotai ir su išimtimis investuotojams.

    Komisarė pabrėžė, kad teisė protestuoti yra pamatinė laisvė, kurios tikimasi laikytis tiek ES valstybėse, tiek šalyse kandidatėse. Anot jos, būtent stojimo procesas su nuolatine stebėsena suteikia papildomą garantiją, kad gamta ir aplinka bus saugomos pagal ES reikalavimus.

    Stojimo į ES kontekstas ir Briuselio signalai

    Albanija laikoma viena pažangiausių kandidačių į ES tarp Vakarų Balkanų valstybių, dažnai minima iškart po Juodkalnijos. Vis dėlto, kad stojimo derybos judėtų pirmyn, Tirana turi suderinti nacionalinę teisę su ES teisynu, įskaitant aplinkosaugos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisykles.

    Pastaruoju metu Europos Komisija viešai rodė susirūpinimą dėl projekto ir ragino Albanijos institucijas veikti nedelsiant, kad nebūtų pakenkta stojimo perspektyvai. Tirana į šiuos pareiškimus reagavo jautriai, nes, jos vertinimu, poveikio aplinkai vertinimas dar vyksta ir iš anksto daryti išvadų nereikėtų.

    Investicijos ir teisės viršenybė

    Diskusijas kaitina ir ankstesni Europos Komisijos signalai dėl teisinės bazės pokyčių: buvo atkreiptas dėmesys į 2025 metų vasarį pakeistą įstatymą, kuriame numatytos specialios išimtys didelėms investicijoms, viršijančioms 50 mln. eurų. Tokios nuostatos, pasak kritikų, gali sudaryti prielaidas nevienodam taisyklių taikymui.

    Projektas siejamas su investicijų bendrove „Affinity Partners“, kuri, kaip skelbta viešojoje erdvėje, turi sąsajų su J. Kushneriu. Albanijos institucijos investuotojams suteikė išskirtines galimybes, todėl Briuselis siekia aiškaus atsakymo, ar procedūros bus skaidrios ir suderinamos su ES aplinkosaugos bei viešojo valdymo standartais.

    „Gavome Albanijos vyriausybės patikinimą, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir bus laikomasi Europos aplinkosaugos standartų“, – sakė Marta Kos.

    „Mums svarbiausia ne tai, iš kur ateina investicijos, o ar jos vykdomos pagal ES teisę“, – sakė Marta Kos.

  • Kodėl Albanijoje protestuojama dėl Sazano salos: 1,4 mlrd. eurų kurortas ir „Kushner Island“ vardas

    Kodėl Albanijoje protestuojama dėl Sazano salos: 1,4 mlrd. eurų kurortas ir „Kushner Island“ vardas

    Tūkstančiai žmonių Albanijoje pastarosiomis dienomis išėjo į protestus dėl planuojamų prabangaus turizmo projektų, siejamų su Jaredo Kushnerio investicijomis ir Ivankos Trump pavarde. Demonstracijos vyko sostinėje Tiranoje bei Vjosos–Nartos lagūnos teritorijoje Adrijos pakrantėje, kuri laikoma jautria ir saugotina ekosistema.

    Aktyvistai teigia, kad planuojamos statybos gali pakeisti pakrantės kraštovaizdį ir kelti grėsmę biologinei įvairovei, o sprendimų priėmimo procesui esą trūksta skaidrumo. Albanijos valdžia pabrėžia ekonominę naudą, darbo vietas ir didesnį tarptautinių turistų srautą, projektą pristatydama kaip aukštos klasės, su gamtos apsauga suderinamą kryptį.

    Ką reiškia „Kushner Island“?

    „Kushner Island“ nėra oficialus pavadinimas, o kritiškai nusiteikusių protestuotojų ir kampanijų kūrėjų prigijusi pravardė Sazano salai. Taip norima pabrėžti, kad sala, ilgai buvusi uždara ir militarizuota, dabar siejama su didelio masto privačia investicija, kuri, oponentų vertinimu, gali iš esmės pakeisti jos paskirtį.

    Sazano sala yra didžiausia Albanijos sala, jos plotas siekia apie 5,7 kvadratinio kilometro. Ji žinoma dėl atšiauresnės pakrantės, apleistų tunelių ir Šaltojo karo laikų įtvirtinimų, kurie iki šiol primena ilgą karinę teritorijos istoriją.

    Sala su karine praeitimi

    Strategiškai svarbi sala skirtingais laikotarpiais atsidurdavo didesnių regiono galių interesų lauke. Pirmajame XX amžiaus ketvirtyje ją buvo okupavusi Italija, o vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, sala sugrįžo Albanijai ir komunistiniu laikotarpiu tapo viena slapčiausių šalies karinių vietų.

    Dėl savo geografinės padėties sala yra svarbi Adrijos ir Jonijos jūrų sandūroje, netoli Vlorės miesto. Ilgą laiką visuomenei ji buvo menkai prieinama, o šiandien jos ateitis tapo viešų politinių ir aplinkosauginių diskusijų objektu.

    Kas planuojama ir kodėl tai kelia įtampą?

    Jaredas Kushneris projektą remia per investicijų bendrovę „Affinity Partners“. Skelbiama, kad planuojamo kurorto vertė siekia apie 1,4 mlrd. eurų, o vizijoje minimi viešbučiai, vilos, apartamentai, prieplauka ir kita aukštos klasės infrastruktūra, orientuota į turtingus tarptautinius lankytojus.

    Aplinkosaugininkai ir vietos iniciatyvos pabrėžia, kad tokio masto statybos pajūryje ir greta saugomų teritorijų gali turėti ilgalaikį poveikį buveinėms. Tuo pat metu valdžia akcentuoja, kad Albanijos rivjera yra viena sparčiausiai augančių Viduržemio turizmo krypčių, o didelės investicijos, jos teigimu, gali paskatinti viso regiono ekonominį atsigavimą.

    „Albanija nėra parduodama“, – skandavo dalis protestuotojų, reikalaudami stabdyti projektą ir peržiūrėti jo poveikį aplinkai.

    Kodėl protestuose matomi flamingai?

    Ryškiai rožinis flamingas tapo protestų simboliu, ypač diskusijose dėl Vjosos–Nartos lagūnos ir aplinkinių šlapynių, kuriose fiksuojamos svarbios migruojančių paukščių buveinės. Aktyvistai sako, kad šis simbolis padeda aiškiai ir vizualiai priminti, jog pakrantės projektai gali paliesti ne tik ekonomiką, bet ir retas, jautrias ekosistemas.

    Pastaraisiais metais flamingų buvimas Albanijos šlapynėse viešojoje erdvėje dažnai siejamas su platesnėmis gamtosaugos diskusijomis ir pakrančių urbanizacijos tempais. Dėl to flamingas protestuose virto ne tik konkretaus projekto kritikos, bet ir bendresnio raginimo saugoti pakrantės gamtą ženklu.

  • Mažiau žinomi Europos pakrančių kampeliai: nuo Kuršių nerijos iki Ksamilio be turistų minių

    Europoje netrūksta populiarių kurortų, tačiau naujausi kelionių gidai vis dažniau siūlo žvilgsnį į mažiau žinomas pakrančių kryptis, kuriose dar išlikęs vietos autentiškumas. Tokios vietos vilioja ramesniu poilsiu, gamtos įvairove ir dažnai palankesnėmis kainomis nei žinomiausiuose Viduržemio jūros taškuose.

    Viename naujausių „Rough Guides“ leidinių apie labiausiai neįvertintas Europos vietas išskiriami regionai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka ne tik paplūdimiai, bet ir kultūra, gastronomija bei vietiniai vyno keliai. Keliautojų dėmesys kreipiamas į mažiau girdėtus kultūrinius centrus ir pakrantes, kurias masinis turizmas dar neperformavo.

    Pastaraisiais metais visoje Europoje ryškėja vadinamojo „lėtesnio keliavimo“ tendencija, kai prioritetu tampa ne kuo daugiau objektų per trumpą laiką, o kokybiškas buvimas vietoje. Prie to prisideda ir klimato realybė: karščio bangos vasarą dažnai skatina rinktis vėsesnes ar labiau vėdinamas pakrantes, salas ir miškų supamus regionus.

    Kartu auga ir „antrojo pasirinkimo“ krypčių populiarumas, kai keliautojai sąmoningai vengia garsiausių miestų ar kurortų, ieškodami mažesnio žmonių srauto. Tai ypač juntama pakrantėse, kur ankstyvas apgyvendinimo rezervavimas, parkavimo ribojimai ar paplūdimių prieigos mokesčiai tampa kasdienybe labiausiai apkrautose vietose.

    Tarp išskiriamų krypčių minimos Alandų salos Suomijoje, kur archipelagas apima apie 6 700 salų, o atmosfera labiau primena lėtą gamtos poilsį nei tipinį kurortą. Čia populiarios dviračių išvykos, vandens pramogos, žygiai, o žiemą – ir ilgesni čiuožimo maršrutai.

    Ispanijoje dėmesio sulaukia Cabo de Gata-Níjar gamtos parkas Almerijoje – saugoma teritorija su vulkaniniais peizažais, paslėptomis įlankomis ir laukine pakrante, kuri skiriasi nuo labiau užstatytų pietų Ispanijos kurortų. Portugalijoje išskiriama Komporta, kurią supa pušynai, kopos ir ryžių laukai, o griežtesnė statybų kontrolė padėjo išlaikyti ramesnį regiono charakterį.

    Į sąrašą patenka ir Kuršių nerija Lietuvoje – siaura sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, garsėjanti didžiulėmis kopomis, miškais ir išskirtiniu kraštovaizdžiu. Keliautojai čia dažnai renkasi Parnidžio kopą, pasivaikščiojimus pajūriu, gintaro paieškas bei Nidą, kur gamtos patirtys dera su vietos kultūra ir žvejiška tradicija.

    Vokietijoje minimas Fischland-Darß-Zingst pusiasalis Baltijos jūroje, žinomas plačiais paplūdimiais, pelkėtomis teritorijomis ir paukščių stebėjimu. Rudenį ir pavasarį čia fiksuojami įspūdingi migruojančių gervių būriai, o kai kurios gyvenvietės iki šiol saugo menininkų kolonijų palikimą.

    Ieškantiems Viduržemio jūros vaizdų siūlomas Ksamilis Albanijoje, kuris pastaruoju metu vis dažniau vadinamas viena įdomiausių ramesnio poilsio alternatyvų. Netoliese esantis Butrinto nacionalinis parkas ir UNESCO pasaulio paveldo vietovė Butrintas suteikia galimybę vienoje kelionėje derinti paplūdimius, žygius ir istorinius objektus.

    Prancūzijoje išskiriamas Lège-Cap-Ferret Atlanto pakrantėje, kuriame dera žvejų kaimeliai, pušynai ir ilgi smėlio paplūdimiai, populiarūs tiek tarp banglentininkų, tiek tarp ramesnio poilsio ieškančių keliautojų. Kroatijoje rekomenduojama Lošinio sala, o Graikijoje – Peliono pusiasalis, kur masinio turizmo mažiau dėl kalnuoto reljefo ir sudėtingesnio susisiekimo, tačiau atsiveria autentiškos gyvenvietės ir senieji pėsčiųjų takai.

    Renkantis mažiau žinomas vietas verta įvertinti sezoniškumą: kai kuriose salose ar atokesniuose regionuose paslaugų pasirinkimas stipriai priklauso nuo metų laiko. Taip pat svarbu pasitikrinti saugomų teritorijų taisykles, automobilių eismo ribojimus ir parkavimo sąlygas, nes dalyje pakrančių vis dažniau taikomos priemonės gamtai ir infrastruktūrai apsaugoti.

    Vis dėlto būtent tokios kryptys daugeliui tampa atradimu: mažiau triukšmo, daugiau vietos paplūdimiuose ir didesnė tikimybė pamatyti tikrą regiono ritmą. Kelionių leidėjai ir turizmo analitikai sutaria, kad „neįvertintos“ vietos sparčiai tampa nauju standartu tiems, kurie Europoje ieško ne atviruko, o patirties.

  • Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Kas vyksta Tiranoje

    Albanijos sostinėje Tiranoje trečią dieną iš eilės tęsiasi protestai prieš didelį pakrantės turizmo projektą, siejamą su Jaredo Kushnerio ir Ivankos Trump interesais. Demonstrantai teigia, kad planuojamos statybos kelia riziką saugomoms teritorijoms ir skaidriam sprendimų priėmimui.

    Į gatves išėję žmonės kritikuoja ir premjerą Edi Ramą, kurio vadovaujama vyriausybė projektą pristato kaip svarbų šalies ekonomikai. Protestuose matomi simboliai, primenantys vietos biologinę įvairovę, ypač migruojančius paukščius.

    Kurortas gamtos rezervate

    Projektas apima dvi dalis: plėtrą Nartos lagūnos apylinkėse ir mažesnį kurortą negyvenamoje Sazano saloje. Nartos lagūna laikoma laukinės gamtos teritorija, o aplinkosaugininkai pabrėžia jos reikšmę migruojančių paukščių maršrutams Adrijos pakrantėje.

    Planuojama statyti viešbučius, apartamentus, vilas ir prieplauką, o tai, kritikų vertinimu, gali pakeisti pakrantės ekosistemą ir riboti visuomenės prieigą. Pastarosiomis savaitėmis teritorijoje pasirodė sunkioji technika, pradėti parengiamieji darbai, įrengtos aptvarų atkarpos.

    „Saugomos buveinės gali būti negrįžtamai sunaikintos, jei darbai bus tęsiami dabartiniu tempu“, – sako vienos vietos aplinkosaugos iniciatyvos atstovai.

    Investicijos, tyrimai ir politinis fonas

    Vyriausybė teigia, kad projektas padėtų Albanijai įsitvirtinti aukštesnės klasės turizmo rinkoje ir sustiprintų ekonominį augimą. Premjeras Edi Rama viešai pabrėžė, kad tai esą viena didžiausių investicinių iniciatyvų, galinti siekti apie 4 milijardus eurų.

    Tuo pat metu Albanijos antikorupcinė institucija patvirtino pradėjusi su projektu susijusį tyrimą, tačiau detalių kol kas nepateikia. Taip pat skelbiama apie ginčus dėl žemės nuosavybės ir privatizavimo aplinkybių, o tokie teisiniai konfliktai regione nėra reti.

    „Nėra jokios galimybės, kad ši investicija bus sustabdyta, kol aš esu čia“, – sakė Edi Rama.

    Įtampą dar labiau padidino viešojoje erdvėje pasirodę vaizdai, kuriuose matyti, kaip protesto vietoje aktyvistas tempiamas privataus saugumo darbuotojo. Kritikai tai vadina signalų rinkiniu, rodytu, kad interesų konfliktai ir saugumo priemonių naudojimas tampa politinės kovos dalimi.

    Ši situacija lyginama su anksčiau regione aptarinėtais ambicingais nekilnojamojo turto projektais, kuriuos stabdė teisiniai procesai ir politiniai skandalai. Albanijos atveju sprendimas dėl projekto tęstinumo gali tapti testu, kiek šalies institucijos pajėgios suderinti investicijų pritraukimą, aplinkosaugą ir skaidrumą.

  • Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijoje, Banja hidroelektrinės tvenkinyje, pradėtas plūduriuojančios saulės elektrinės projektas vos po kelių dienų nuo montavimo darbų pabaigos patyrė avariją. Vandens paviršiuje įrengtos konstrukcijos dalys buvo išlaužytos ir išsisklaidė po tvenkinį, nors pirminių požymių apie sprogimą ar elektros gedimą nefiksuota.

    Projektas buvo sumanytas kaip sprendimas, galintis papildyti esamą hidroenergijos infrastruktūrą ir išnaudoti rezervuaro plotą, neužimant žemės ūkio paskirties ar miškų teritorijų. Be to, plūduriuojantys moduliai teoriškai gali dirbti efektyviau karščio metu, nes vanduo padeda mažinti modulių įkaitimą.

    Kodėl saulės modulius vėsina vanduo?

    Saulės moduliai, ypač per karščius, praranda dalį našumo, nes kylant temperatūrai mažėja jų elektrinis efektyvumas. Dėl to plūduriuojančios sistemos dažnai pristatomos kaip galinčios užtikrinti stabilesnę generaciją vasarą, kai saulės daugiausia, bet kartu ir karščiausia.

    Tokie projektai pasaulyje plečiasi dėl kelių priežasčių: rezervuarai dažnai yra arti elektros tinklų ir pastočių, o vandens paviršiuje įrengti moduliai gali mažinti vandens garavimą. Vis dėlto šalia privalumų atsiranda ir specifinės rizikos, kurių antžeminėse elektrinėse paprastai nėra.

    Kas, tikėtina, sugriovė konstrukciją?

    Po pirminių apžiūrų dėmesys nukrypo ne į įrangą, o į meteorologines sąlygas. Vertinant orų duomenis ir liudininkų pasakojimus, padaryta išvada, kad per tvenkinį galėjo perslinkti lokalus, trumpas, bet labai stiprus besisukantis vėjo reiškinys, primenantis nedidelį viesulą ar vandens viesulą.

    Tokie reiškiniai pavojingi, nes sukuria netolygias, staigias apkrovas: viena platformos dalis patiria gūsių spaudimą, o įtempimai per sujungtus pontonus išplinta per visą sistemą. Tuomet tvirtinimo lynai ar inkaravimo taškai gali būti apkrauti nevienodai, konstrukcija ima suktis, o atskiri segmentai gali atsiskirti.

    Ką šis incidentas reiškia plūduriuojančiai saulės energetikai?

    Banja atvejis atkreipė dėmesį į tai, kad plūduriuojančioms saulės elektrinėms reikia kitokio projektavimo atsparumo nei ant žemės montuojamoms sistemoms. Vandens paviršiuje įrengtos platformos nuolat juda dėl bangavimo ir vandens lygio svyravimų, todėl ekstremalus šoninis vėjas ar sūkurinės srovės gali sukelti sudėtingą, sunkiau prognozuojamą dinamiką.

    Augant tokių projektų skaičiui Europoje ir kitur, didėja ir poreikis kaupti realių incidentų duomenis bei griežtinti skaičiavimus, susijusius su ekstremaliomis vėjo apkrovomis. Ekspertai pabrėžia, kad trumpalaikiai, lokalūs reiškiniai gali būti ne mažiau pavojingi už ilgas audras, nes operatoriai ir apsaugos sistemos nespėja sureaguoti.

    Kol tęsiami tyrimai ir vertinamas patirtos žalos mastas, Albanijos projektas tapo priminimu, kad vanduo gali būti ne tik natūralus modulių vėsintuvas, bet ir terpė, kurioje ekstremalios oro sąlygos sukuria netikėtai didelę riziką pačiai konstrukcijai.

  • Trumpesnės kelionės Europoje įgauna pagreitį: „Airbnb“ atskleidė šios vasaros kryptis

    Trumpesnės kelionės Europoje įgauna pagreitį: „Airbnb“ atskleidė šios vasaros kryptis

    Trumpesnės kelionės – sąmoningas pasirinkimas

    Europoje šią vasarą ryškėja aiški kryptis: keliautojai vis dažniau renkasi trumpus maršrutus arba atostogas savo šalyje. Tokį poslinkį fiksuoja „Airbnb“, siejanti tendenciją su brangstančių kelionių rizikomis ir didesniu jautrumu kainai planuojant vasarą.

    Platformos duomenys rodo, kad dalyje Europos šalių reikšminga dalis žmonių planuoja vadinamąsias atostogas namuose. Tarp minimų rinkų yra Prancūzija, Vokietija, Švedija, Portugalija ir Nyderlandai.

    Švedijoje matomas dar konkretesnis pokytis: vidutinis atstumas iki užsakytos nakvynės, palyginti su 2023 metais, sumažėjo 26 proc. ir dabar nesiekia 500 kilometrų. Tai reiškia, kad net keliaujant vis dažniau pasirenkamos artimesnės vietos, kurias galima pasiekti greičiau.

    Kartu auga ir kelionių planavimo pragmatiškumas: dalis keliautojų siekia išskaidyti išlaidas, todėl dažniau vykstama didesnėmis grupėmis. „Airbnb“ nurodo, kad Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje padaugėjo keturių ar daugiau žmonių užsakymų.

    Kaime ir gamtoje – didesnis poreikis

    Dar viena tendencija – didėjantis susidomėjimas kaimo, pajūrio ir kalnų vietovėmis. „Airbnb“ skaičiuoja, kad Vokietijoje ir Prancūzijoje daugiau nei pusė vasaros užsakymų tenka būtent tokioms kryptims, o tai signalizuoja apie norą derinti poilsį su gamta ir mažesniais žmonių srautais.

    Tokie pasirinkimai dažnai siejami ir su lankstesniu atostogų planavimu, kai svarbiau tampa erdvė, privatumas ir galimybė keliauti keliais automobiliais ar traukiniais. Tai ypač aktualu šeimoms ir draugų kompanijoms, kurios dalijasi apgyvendinimo kaštais.

    „Airbnb“ analizė paremta užsakymais, atliktais nuo sausio iki kovo mėnesio, lyginant vasaros laikotarpius nuo birželio iki rugsėjo skirtingais metais. Tokia metodika leidžia įvertinti ankstyvo planavimo įpročius ir išryškinti, kur kryptys auga sparčiausiai.

    Nors duomenys atspindi „Airbnb“ platformos elgseną, jie dažnai atliepia platesnį turizmo rinkos pulsą: trumpesnės kelionės tampa būdu keliauti dažniau, bet su mažesne finansine ir logistine rizika.

    Populiariausios kryptys: nuo Dolomitų iki Albanijos pakrantės

    Tarp sparčiausiai populiarėjančių vietovių Italijoje išskiriamas Trentino–Pietų Tirolis, kur keliautojus traukia Dolomitų žygių takai ir ežerai. Šis regionas dažnai pasirenkamas tiems, kurie nori aktyvių atostogų ir lengvai pasiekiamos gamtos.

    Didžiosios Britanijos keliautojų dėmesio sulaukia ir Veneto kalnai, o Prancūzijoje auga kelionių į Normandiją skaičius. Ypač akcentuojamas potraukis ramesnėms, mažesnėms vietovėms, kur atostogos siejamos su regioniniu turizmu.

    Vokietijos keliautojai, „Airbnb“ teigimu, dažniau renkasi Švedijos regionus ir miestus, tarp kurių minimi Veksjė, Kalmaras, Kristianstadas ir Jonšiopingas. Tuo metu Albanijoje ryškėja pakrantės miestas Vliorė, kurio populiarumas nuo 2023 metų beveik padvigubėjo.

    Į tendencijų sąrašą patenka ir Madeira, kurią aktyviau renkasi Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos keliautojai. Tai rodo, kad net ir planuojant keliones į užsienį vis dažniau ieškoma aiškaus vertės ir patogumo santykio.

  • Geriausi Albanijos paplūdimiai vasarai: 8 vietos nuo ramių įlankų iki gyvų kurortų

    Albanijos paplūdimiai vėl vilioja

    Albanija pastaraisiais metais įsitvirtino kaip vienas patraukliausių vasaros pasirinkimų Balkanuose: čia dera skaidri Jonijos jūra, ilgi Adrijos pakrantės ruožai ir dažnai palankesnės kainos nei dalyje kaimyninių kurortų. Keliautojus traukia ir tai, kad vienoje šalyje galima rasti tiek gyvus, paslaugomis apstatytus kurortus, tiek atokesnes įlankas.

    Kelionių leidėjai ir apžvalgininkai, vertindami pakrantes pagal skirtingus kelionių poreikius, dažniausiai išskiria pietus prie Jonijos jūros, vadinamus Albanijos Rivjera. Ši pakrantė garsėja ryškiomis turkio spalvos įlankomis ir uolėtesniu reljefu, o šiauriau, prie Adrijos, daugiau ilgesnių, lygesnių smėlio paplūdimių.

    Kada vykti ir ką žinoti

    Daugiausia poilsiautojų Albanijos paplūdimiuose būna nuo birželio iki rugsėjo, kai vanduo šilčiausias, o paslaugų pasiūla didžiausia. Norint išvengti didžiausių srautų, dažnai pasirenkama kelionė gegužę arba rugsėjo pradžioje, kai dar šilta, bet ramesnė atmosfera.

    Planuojant maršrutą verta įsivertinti susisiekimą: dalis įlankų pasiekiamos tik pėsčiomis, takais nuo pagrindinių kelių, arba atplaukus laivu. Dėl to patogiausia iš anksto nuspręsti, ar kelionės prioritetas yra infrastruktūra ir lengvas privažiavimas, ar privatumas bei gamta.

    8 paplūdimiai, kuriuos verta įtraukti

    Ksamili dažnai renkasi tie, kurie nori ramios, šiltos ir skaidrios jūros bei lengvo poilsio prie kurorto. Ši vieta ypač vertinama dėl žydrai turkio vandens ir galimybės išsirinkti skirtingas poilsio zonas, tačiau piko metu čia gali būti ankšta.

    Borš paplūdimys išsiskiria ilgu ruožu, todėl net sezono metu čia paprasčiau rasti daugiau erdvės. Tai patogus pasirinkimas, jei norisi ilgesnių pasivaikščiojimų pakrante ir mažiau susispaudusios atmosferos.

    Džipė (Gjipe) vilioja ieškančius atokesnio poilsio: uolėta pakrantė, įlankos pojūtis ir daugiau gamtos nei kurortinio šurmulio. Čia verta pasiruošti, kad dalį kelio gali tekti įveikti pėsčiomis, todėl patogūs batai ir vanduo kuprinėje pravers.

    Drimadės (Drymades) kai kam asocijuojasi ne tik su maudynėmis, bet ir su vasaros renginiais bei muzika, todėl tai geras variantas norintiems pajusti aktyvesnį pajūrio ritmą. Sezono metu pravartu nakvynę ir transportą planuoti iš anksto, nes paklausa išauga.

    Spilė (Spille) dažnai minima kaip patogus paplūdimys netoli Tiranos, kai norisi greitesnio išvykimo prie jūros. Tai praktiškas sprendimas trumpesniam savaitgalio poilsiui, kai svarbiausia lengvas pasiekiamumas.

    Rodono kyšulys (Cape of Rodon) tinka tiems, kurie paplūdimio dieną nori suderinti su istorijos ir kraštovaizdžio patirtimi. Šioje vietoje daug įspūdžio suteikia pati pakrantės forma, vėjo pojūtis ir mažiau kurortinė aplinka.

    Velipoja (Velipojë) laikoma vienu geriausių pasirinkimų šiaurinėje šalies dalyje, ypač jei norisi platesnių smėlio ruožų. Ši kryptis patraukli keliautojams, kurie planuoja derinti paplūdimį su maršrutu po šiaurės regionus.

    Divjakė (Divjakë) įdomi ne vien maudynėms: netoliese esantis gamtos teritorijų tinklas vertinamas paukščių stebėjimui ir ramesniam poilsiui. Tai vieta, kur paplūdimio dieną galima praturtinti gamtos pažinimu.

    Renkantis, kur apsistoti, verta pagalvoti apie kelionės tikslą: vieniems svarbiausia turkio vanduo ir patogumai, kitiems ramybė, o tretiems galimybė per kelias dienas pamatyti skirtingas pakrantes. Albanijos pranašumas tas, kad šiuos norus dažnai galima suderinti vienoje kelionėje.

  • Albanijos ir Bosnijos įmonės pasirašė 20 metų JAV SGD sutartis: tiekimas startuos 2030-aisiais

    Albanijos ir Bosnijos įmonės pasirašė 20 metų JAV SGD sutartis: tiekimas startuos 2030-aisiais

    Search

    HomeOil & GasAlbanian gas and Bosnian aluminium companies sign 20-year agreements for US LNG

    Albanian gas and Bosnian aluminium companies sign 20-year agreements for US LNG

    Albgaz, Albania’s state-owned gas company, signed a long-term commercial agreement for US LNG with Aktor LNG USA, a subsidiary of Greek energy company Aktor. Aktor LNG USA will supply 1 billion cubic meters of LNG per year starting in 2030, for 20 years. Estimated revenues for the entire duration of the agreement reach 6 billion euros.

    Additionally, Aktor LNG USA signed a Memorandum of Understanding (MoU) with the Ministry of Infrastructure and Energy of Albania to conduct studies on the development, construction, and operation of an integrated energy hub, which will include a gas-fired power plant with approximately 380 MW capacity. The US government supports the project.

    The Greek company also signed a 20-year agreement with Bosnia and Herzegovina’s aluminium producer Aluminij Industries, a subsidiary of Israel’s M.T. Abraham Group, for the supply of 0.5 billion cubic meters of gas per year starting in 2030. Total estimated revenues over the duration of the agreement reach 3 billion euros.

    In addition, Aktor LNG USA is cooperating with the M.T. Abraham Group on the development, construction and operation of a natural gas-fired power plant to be installed at the Aluminij smelting facility in Mostar.