CP v2

Tag: Albicija

  • Šie medžiai vazone atrodo kaip iš sodo: kaimynai nepatikės, kad jie auga terasoje

    Šie medžiai vazone atrodo kaip iš sodo: kaimynai nepatikės, kad jie auga terasoje

    Balkonai ir terasos vis dažniau planuojami kaip jauki namų erdvės tąsa, kurioje dera ne tik sezoninės gėlės, bet ir ilgaamžiai augalai. Viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų – dekoratyviniai medžiai dideliuose vazonuose, kurie kuria struktūrą, pavėsį ir iškart suteikia erdvei brandesnį, „sodo“ įspūdį.

    Vis dėlto medžių auginimas konteineryje turi savo taisykles: reikia talpaus vazono, stabilaus drenažo ir reguliaraus laistymo, nes substratas džiūsta greičiau nei gruntas. Svarbu pasirinkti ir vietą – daugumai dekoratyvinių medžių labiausiai tinka saulėta, nuo stipraus vėjo apsaugota terasa.

    Maumedis keičiasi per sezonus

    Europinis maumedis dažnai siejamas su dideliais parkais, tačiau skiepytos, kompaktiškos veislės puikiai tinka vazonams. Ypač dekoratyviai atrodo svyrančios formos, kurių šakos sukuria elegantišką, natūralią kaskadą ir vizualiai „suminkština“ terasos linijas.

    Maumedis išsiskiria tuo, kad rudenį spygliai pagelsta, o vėliau nukrinta, todėl augalas atrodo vis kitaip skirtingais metų laikais. Kad išlaikytų tankią lają ir gerą spalvą, jam reikia daug šviesos, o pavėsyje dekoratyvumas greitai mažėja.

    Japoninis styrakas žydi varpeliais

    Ieškantiems retesnio akcento verta atkreipti dėmesį į japoninį styraką, kurio žemaūgės veislės tinka dideliems vazonams. Žydėjimo metu šakelės pasipuošia smulkiais baltais žiedais, vizualiai primenančiais varpelius, todėl medis terasoje tampa ryškiu sezono akcentu.

    Paprastai gausiausiai žydi pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, o vėliau išlieka dekoratyvus dėl lapijos. Rudenį lapai dažnai nusidažo geltonais ir oranžiniais tonais, todėl tas pats vazonas terasoje sukuria vis kitą nuotaiką.

    Albicija kuria pietietišką nuotaiką

    Albicija, dar vadinama šilkmedžiu, vertinama dėl plunksniškų, lengvų lapų, kurie sutemus ir lietingu oru susiskleidžia. Vazonuose ji ypač efektinga, kai siekiama šiltesnio, pietietiško stiliaus – tokio, kuris terasą paverčia atostogų erdve.

    Vasarą albicija pražysta puriais rausvai balkšvais žiedynais, kurie vilioja apdulkintojus ir dažnai maloniai kvepia. Kad augalas sėkmingai augtų, jam reikia šilumos, saulės ir užuovėjos, o vazoną žiemai būtina saugoti nuo įšalo arba perkelti į šviesią, vėsią patalpą.

    Renkantis bet kurį medį terasai verta įvertinti ir praktinius dalykus: vazono svorį, kad būtų stabilus vėjuotu oru, bei laistymo režimą karščio metu. Tinkamai parinktas augalas ir teisinga priežiūra leidžia turėti ne tik gėlyną, bet ir tikrą mažą sodą net miesto balkone.

  • Šis egzotinis šilko medis stebina žiedais: vakare atrodo, lyg švytėtų, bet yra svarbi sąlyga

    Šis egzotinis šilko medis stebina žiedais: vakare atrodo, lyg švytėtų, bet yra svarbi sąlyga

    Daržininkai vis dažniau ieško augalų, kurie ne tik puošia kiemą, bet ir turi išskirtinių savybių. Vienas įspūdingiausių pasirinkimų – albicija šilkinė (Albizia julibrissin), dar vadinama šilko medžiu, išsiskirianti pūkuotais žiedais ir paparčius primenančiais lapais. Šiltą vakarą ji gali sudaryti įspūdį, kad žiedai švelniai švyti, tačiau tai labiau optinis efektas nei tikras švytėjimas.

    Albicija kilusi iš Azijos, kur natūraliai paplitusi nuo Irano iki Kinijos, Korėjos ir Japonijos, o Europoje vertinama kaip dekoratyvinis medis. Dėl greito augimo ir egzotiškos išvaizdos ji tapo populiari ir šiltesniuose regionuose, tačiau vėsesnio klimato zonose ją reikia auginti apgalvotai. Lietuvoje tai nėra tipinis sodo medis, bet tinkamai prižiūrimas gali sėkmingai augti kaip terasos ar balkono augalas.

    Didžiausia albicijos puošmena – šilkiniai, lyg smulkūs šepetėliai atrodantys žiedai, dažniausiai rožinių ir balkšvų atspalvių. Įprastai ji žydi vasarą ir ankstyvą rudenį, o žydėjimo metu skleidžia malonų, salstelėjusį aromatą, kuris vakare dažnai jaučiamas stipriau. Būtent tuomet ir atsiranda pasakojimai apie tariamą švytėjimą, nes šviesūs žiedai gerai atspindi leidžiamos saulės ar mėnulio šviesą.

    Ne mažiau įdomūs ir lapai: jie smulkūs, plunksniški, jautrūs aplinkos pokyčiams. Vakarais, taip pat per lietų, lapeliai gali susiskleisti, o ryte vėl atsiverti. Toks judėjimas yra natūrali augalo reakcija, susijusi su drėgmės ir šviesos pokyčiais, todėl albicija kartais vadinama miegančiu medeliu.

    Kad augalas atrodytų įspūdingai, svarbiausia sąlyga – kuo daugiau saulės ir šilumos. Albicijai tinka šviesi, nuo vėjo apsaugota vieta ir laidus, neužmirkstantis substratas, o laistymas turi būti saikingas. Perteklinė drėgmė ir nuolat šlapios šaknys dažnai tampa pagrindine silpimo priežastimi.

    Lietuvos sąlygomis dažniausiai rekomenduojama auginti albiciją vazone, kad atvėsus orams ją būtų galima perkelti į šviesią, vėsią patalpą. Toks sprendimas ypač svarbus dėl šalnų rizikos, kuri jaunus augalus gali pažeisti per vieną naktį. Žiemojant patalpoje, augalas paprastai ilsisi, todėl laistyti reikia minimaliai, o pavasarį – palaipsniui grąžinti į saulę, kad nepatirtų streso.