Serbijoje iškilusio „Studentų sąrašo“ tarptautiniu veidu tapo kardiologas ir universiteto profesorius Ilija Srdanovičius. Pastarosiomis dienomis jis sulaukia skambučių iš Europos lyderių, tačiau kol kas neaišku, ar jis pats taps būsimos Serbijos valdžios vadovu.
Apie tai rašo „Euronews“, apžvelgdamas, kaip per palyginti trumpą laiką anksčiau plačiau nežinotas Novi Sado universiteto dėstytojas atsidūrė pačiame politinių permainų epicentre. I. Srdanovičius tapo pagrindiniu judėjimo kontaktu tiek Briuselyje, tiek Europos sostinėse.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė kalbėjęs su I. Srdanovičiumi, kurį įvardijo „Studentų sąrašo“ Serbijoje vadovu. Anot E. Macrono, pokalbyje jis pakartojo Prancūzijos draugystę Serbijai ir paramą jos europiniam keliui.
I. Srdanovičiaus vaidmuo išryškėjo po spalio 25 dieną vykusių rinkimų, kuriuose „Studentų sąrašas“ nugalėjo Aleksandro Vučičiaus Serbijos pažangos partiją (SNS), valdžiusią 14 metų. Judėjimas laimėjo 140 mandatų iš 250 ir, pagal paskelbtus rezultatus, gali formuoti Vyriausybę vienas.
Kaip iškilo I. Srdanovičius
56 metų kardiologas tapo viena ryškiausių figūrų po studentų protestų, kilusių dėl Novi Sado geležinkelio stoties nelaimės. Per ją 2024 metų lapkričio 1 dieną žuvo 16 žmonių.
I. Srdanovičius gimė Novi Sade, augo Vrbase. Nuo 1997 metų jis dirba Vojvodinos širdies ir kraujagyslių ligų institute Sremska Kamenicoje ir dėsto Novi Sado universiteto Medicinos fakultete.
Nelaimė tapo masinių protestų katalizatoriumi: ji imta sieti su viešųjų institucijų korupcija ir valdžios koncentracija per SNS valdymo laikotarpį. I. Srdanovičius tapo atviru A. Vučičiaus kritiku, ypač dėl, kaip teigiama, smurtinio protestų slopinimo ir kišimosi į akademinę autonomiją.
2025 metų rugsėjį serbų dienraščiui „Nova“ jis sakė, kad tie, kurie nemato visuomenėje kylančios „nesustabdomos bangos“, esą „neverti laiko, kuriame gyvena“. Ši citata vėliau dažnai kartota, apibūdinant judėjimo retoriką.
Signalai Briuseliui: ES kursas ir jautrios temos
Užsienio politikos klausimais I. Srdanovičius viešai patvirtino judėjimo siekį stoti į Europos Sąjungą ir akcentavo kovą su korupcija, teismų nepriklausomybę bei žiniasklaidos laisvę. Interviu „Radio Free Europe“, publikuotame spalio 27 dieną, jis teigė, kad „išlieka įsipareigojęs Europos integracijai“.
Vis dėlto pats „Studentų sąrašas“ susiformavo iš nevienalytės protesto koalicijos – joje esama ir radikalesnių kairiųjų, ir konservatyvesnių veikėjų. Judėjimą labiau vienijo ne ideologija, o reikalavimas keisti šalies kursą vidaus politikoje ir pasipriešinimas SNS valdymui.
Tekste pabrėžiama, kad rinkimų kampanijoje daugiausia kalbėta apie vidaus klausimus, o Serbijos tarptautinė orientacija liko antrame plane. Nors I. Srdanovičius jau pareiškė, kad geresni santykiai su kaimynais bus prioritetas, kai kuriomis kryptimis pokyčiai gali būti riboti.
Vienas svarbiausių klausimų Briuseliui – Serbijos nesuderinamumas su ES sankcijomis Rusijai. Straipsnyje primenama, kad dalis serbų visuomenės vis dar prisimena, kaip Vakarų sankcijos Slobodano Miloševičiaus režimui paveikė gyventojus.
Kosovo tema taip pat išlieka jautri: Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama „Euronews“ sakė manantis, kad „Studentų sąrašas“ nenusiteikęs svarstyti pripažinimo, o „muzika Belgrade nepasikeis“. I. Srdanovičius yra sakęs, kad dialogas su Priština turi tęstis, tačiau paliko atvirą galimybę peržiūrėti iki šiol pasiektus susitarimus.
Ar jis taps premjeru?
I. Srdanovičius nėra vienintelis ryškus „Studentų sąrašo“ veidas, o pats judėjimas dar nėra iki galo susitaręs dėl lyderystės struktūros ir būsimos Vyriausybės sudėties. Sprendimus dėl to priims išrinkti judėjimo atstovai.
Tekste nurodoma, kad jis nebuvo keturių asmenų delegacijoje, kuri pirmadienį Briuselyje susitiko su už plėtrą atsakinga Europos Komisijos nare Marta Kos. Susitikimas iš anksto nebuvo anonsuotas, o Europos Komisija atsisakė įvardyti dalyvius.
Toks atsargumas siejamas su tuo, kad delegacijos nariai dar nėra parlamento nariai, o senoji, A. Vučičiaus vadovauta politinė struktūra formaliai vis dar lieka valdžioje. Respublikos rinkimų komisija galutinius rezultatus paskelbė tik ketvirtadienį, nuo to momento pradėjo tiksi terminai parlamento sušaukimui ir Vyriausybės formavimui.
Pastaruosius dvejus metus studentų judėjimas veikė kolegialiai – be aiškaus vieno lyderio ir sąmoningai vengiant kovą suasmeninti. Todėl I. Srdanovičiaus iškilimas nėra savaime suprantamas: Belgrado savaitraštis „Vreme“ rašė, kad pirmasis sąrašo numeris iš pradžių galėjo atitekti Belgrado universiteto rektoriui Vladanui Djokičiui, tačiau judėjimo plenumas jo kandidatūros galiausiai atsisakė.
Tarp kitų galimų pretendentų į svarbiausius postus minimi buvęs Serbijos nacionalinio banko vadovas Dejan Šoškić ir universiteto profesorius Radomiras Saičić. Tuo metu I. Srdanovičius „Radio Free Europe“ interviu sakė, kad sutiktų būti nominuotas premjeru, tačiau pabrėžė, jog judėjimas neturi vieno lyderio, o kandidatai bus renkami kolektyviai.
Ar jam pavyks įtikinti iš apačios susiformavusį judėjimą, kad būtent jis turėtų vadovauti šaliai, kol kas lieka atviras klausimas. Šiuo metu jis – labiausiai tarptautiniu mastu atpažįstamas „Studentų sąrašo“ veidas.