Tag: Aleksandras Vučičius

  • Serbijos rinkimai ir Kremliaus įtaka Balkanuose: ar studentų judėjimas gali pakeisti žaidimo taisykles?

    Serbijoje artėjant pirmalaikiams parlamento rinkimams, politinė kova įgauna platesnę reikšmę visam regionui. Šalyje, kuri metų metus balansuoja tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, rinkimų baigtis gali nulemti, kiek tvirtos išliks Kremliaus pozicijos Vakarų Balkanuose.

    Šių rinkimų foną sustiprino 2024 metais kilę studentų protestai po tragiškos statybų nelaimės Novi Sade. Protestai iš gatvių persikėlė į politinį lauką ir virto organizuotu pilietiniu projektu, siekiančiu mesti iššūkį daugiau nei dešimtmetį valdžiusiai prezidento Aleksandro Vučičiaus stovyklai.

    Studentų sąrašas be lyderio

    Ryškiausia kampanijos naujovė yra vadinamasis Studentų sąrašas, kuriam būdingas decentralizuotas modelis ir vengimas vieno ryškaus lyderio figūros. Kandidatai parinkti iš akademinės bendruomenės, pabrėžiant, kad iki šiol jie nebuvo aktyvūs partinėje politikoje.

    Toks formatas Serbijos politikoje neįprastas, nes tradiciškai rinkimų kampanijos remiasi charizmatiškais vadovais ir jų asmeniniais prekių ženklais. Studentų judėjimas bando kurti alternatyvą, kur pagrindinis akcentas tenka skaidrumui, atsakomybei ir atviram atstovavimui.

    Valdančioji jėga į rinkimus eina turėdama ryškų institucinį pranašumą, įskaitant įtaką administraciniams resursams ir informacinei erdvei. Vakarų analitikų vertinimu, su valdančiąja partija siejami šimtai tūkstančių žmonių, o tai rodo plačiai išvystytus klientelistinius ryšius.

    Kodėl Maskvai svarbi Serbija?

    Serbija išlieka išskirtinė tuo, kad yra kandidatė į Europos Sąjungą, tačiau iki šiol neįvedė sankcijų Rusijai. Tai Maskvai suteikia patogų politinį ir simbolinį atramos tašką Europoje, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Kremlius ieško partnerių, galinčių silpninti Vakarų vienybę.

    Belgrado laikysena taip pat dažnai sutampa su Rusijos interesais saugumo srityje, įskaitant skeptiškesnį požiūrį į NATO vaidmens stiprinimą regione. Tokia pozicija leidžia Rusijai išlaikyti kanalus į Vakarų Balkanus, kur įtampų židiniai periodiškai atsinaujina.

    „Serbija Maskvai yra vienas svarbiausių politinių langų į Vakarų Balkanus, todėl rinkimų baigtis bus vertinama kaip strateginis signalas“, – teigia regiono politiką analizuojantys ekspertai.

    Rizikos Vakarų Balkanams

    Jei valdžia Belgrade pasikeistų, Maskva galėtų netekti svarbaus sąjungininko, o tai paveiktų jos galimybes daryti įtaką regioninėms krizėms. Vakarų Balkanuose jautriausios temos išlieka Kosovo statusas ir vidaus įtampos Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur bet koks destabilizavimas gali atitraukti Europos dėmesį nuo Ukrainos.

    Regiono istorija primena, kad geopolitinė konkurencija čia neretai persikelia į informacines ir slaptas operacijas. 2016 metais Juodkalnijoje fiksuotas bandymas destabilizuoti politinę situaciją dar prieš parlamento rinkimus, o tyrimuose viešai minėtos prorusiškų tinklų sąsajos tapo įspėjimu visam regionui.

    Serbijos rinkimai todėl tampa ne vien vidaus politikos testu, bet ir indikatoriumi, kokiu greičiu bei kryptimi judės visa Vakarų Balkanų integracija į Europą. Studentų judėjimo sėkmė arba nesėkmė parodys, ar visuomeninis spaudimas gali pramušti ilgai veikusią valdžios sistemą.

  • NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    Sandoris, kuris gali neįvykti

    Serbijos naftos bendrovės NIS perėmimas, kuris pastaraisiais mėnesiais atrodė kaip realiausias scenarijus, ėmė strigti. Rinkos dalyviai ir analitikai teigia, kad Vengrijos energetikos grupė „MOL“ vis dar laikoma labiausiai tikėtinu pirkėju, tačiau Belgradas ir rusų akcininkai šiuo metu neberodo tokio paties noro užbaigti pardavimą.

    Situacijos lūžiu įvardijami politiniai signalai po Viktoro Orbano, laikomo Maskvos ir Belgrado sąjungininku, pralaimėjimo. Po šių įvykių, vertinant viešus pareiškimus ir derybų toną, požiūris į NIS kontrolės perdavimą vengrų koncernui tapo atsargesnis.

    Serbija: vyksta intensyvios derybos

    Serbijos energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović pranešė, kad vyksta intensyvios derybos tiek tarp rusų daugumos akcininko ir „MOL“, tiek tarp Serbijos ir „MOL“. Tai rodo, kad Belgradas siekia išlaikyti įtaką sprendimui, kuris yra strategiškai svarbus šalies degalų rinkai ir energetiniam saugumui.

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, „MOL“ buvo pasirašiusi įpareigojančio pobūdžio susitarimą su rusų pusės bendrovėmis dėl jų turimų akcijų įsigijimo. Kartu „MOL“ derėjosi su JAE energetikos grupe dėl mažumos paketo, o galutinis terminas naujai nuosavybės struktūrai įtvirtinti buvo siejamas su gegužės 22 diena.

    Sankcijų spaudimas ir nuosavybės klausimas

    NIS atsidūrė JAV sankcijų sąraše 2025 metais, aiškinant, kad taip siekiama riboti lėšų srautus, kurie gali prisidėti prie karo prieš Ukrainą finansavimo. JAV pozicija aiški: rusų kontroliuojami subjektai turėtų pasitraukti iš bendrovės, o nuosavybės pakeitimas vertinamas kaip vienas iš galimų kelių sumažinti sankcijų riziką.

    NIS nuo 2008 metų kontrolę iš esmės išlaikė su „Gazprom“ susijusios struktūros, o Serbijos valstybė turi reikšmingą, tačiau mažumos, paketą. Pastaraisiais metais akcininkų struktūra buvo koreguojama, tačiau bendrovė ir toliau buvo siejama su rusiško kapitalo dominavimu, o tai komplikuoja jos veiklą tarptautinių apribojimų sąlygomis.

    Viešai skelbta, kad vėlesniu laikotarpiu dalis akcijų buvo perleista kitai su „Gazprom“ susijusiai valdymo grandžiai, todėl formalūs savininkai kito, bet kontrolės klausimas liko politiškai jautrus. Dėl to rinkoje stiprėja nuomonė, kad be aiškaus rusiškos dalies pasitraukimo ilgalaikis NIS stabilumas ir finansavimas iš išorės gali būti apsunkinti.

    Analitikų vertinimu, alternatyvų, kurios ilgainiui išspręstų NIS sankcijų ir kapitalo kilmės dilemą, nėra daug. Būtent todėl „MOL“ scenarijus vis dar laikomas logiškiausiu, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo Belgrado politinės valios, rusų akcininkų pasirinkimų ir to, kiek spaudimo išlaikys sankcijų režimas.