Jei po indų plovimo, valymo priemonių ar naujo kremo ant rankų ar veido atsirado raudonos, niežtinčios dėmės, tai gali būti kontaktinis dermatitas.
Šis uždegimas išsivysto tada, kai oda tiesiogiai susiduria su ją dirginančia medžiaga arba alergenu. Svarbu žinoti: tai nėra infekcija, todėl nuo kito žmogaus neužsikrečiama.
Kasdienėje kalboje „egzema“ ir kontaktinis dermatitas neretai painiojami, tačiau egzema – platesnis terminas, apibūdinantis odos uždegiminių pakitimų tipą. Kontaktinis dermatitas yra konkreti būsena, susijusi su tiesioginiu kontaktu su provokuojančia medžiaga.
Dažniausiai pasireiškia paraudimu, niežuliu ir sudirgimu toje vietoje, kuri turėjo kontaktą su dirgikliu ar alergenu. Gali atsirasti smulkių mazgelių ir skysčiu užpildytų pūslelių, dažnai kartu pasireiškia patinimas.
Skirtingos formos – skirtingi pojūčiai
Alerginės formos atveju vienas varginančių simptomų dažnai būna stiprus niežulys. Odoje gali matytis uždegimas, pleiskanojančios papulės ir smulkios pūslelės, o joms trūkus – šlapiavimas.
Pakitimų spalva gali skirtis priklausomai nuo odos atspalvio: šviesesnės odos žmonėms paraudimas paprastai būna ryškus, o tamsesnės – gali matytis violetiniai, tamsiai rudi ar pilkšvi atspalviai, arba vieta tiesiog patamsėja.
Dirginimo sukeltos formos atveju į pirmą planą dažniau iškyla deginimas, perštėjimas, „parinantis“ skausmas ir ryškus diskomfortas. Kontaktavusi su stipriu dirgikliu oda gali tapti skausminga, patinti ir taip pat pasidengti pūslelėmis.
Pakitimai dažniausiai išryškėja ant plaštakų, veido ir kaklo – ten, kur kontaktas su potencialiais dirgikliais ar alergenais būna dažniausias. Vaikams bėrimas gali atrodyti mažiau būdingai ir priminti kitas odos ligas, todėl priežastį nustatyti kartais sudėtingiau.
Gydymas prasideda nuo priežasties paieškos
Gydymą paprastai verta pradėti nuo to, kas sukelia reakciją, nustatymo ir kontakto su tuo veiksniu apribojimo. Jei oda ir toliau bus veikiama dirgiklio ar alergeno, simptomai gali užsitęsti ar grįžti, net jeigu priemonės trumpam padeda.
Tiek alerginės, tiek dirginimo sukeltos formos atveju pagrindinis tikslas – nuslopinti uždegimą. Tam taikomi priešuždegiminiai vaistai, o papildomai palengvėjimą gali suteikti sutraukiantys kompresai, kurie sausina ir ramina niežulį.
Kompresus įprasta dėti kelis kartus per dieną: prie odos priglaudžiama drėgna medvilninė šluostė, ją keičiant kas 15–30 minučių.
Ką taiko užsitęsusiais atvejais
Lėtinei fazei būdinga tai, kad oda tampa šiurkšti ir sustorėjusi. Tokiu atveju dažniau prireikia intensyviai riebaluojančių emolientų, vazelino ir keratolitinių priemonių (pavyzdžiui, su šlapalu ar polidokanoliu), padedančių suminkštinti suragėjusį epidermį.
Jeigu įprastas gydymas neduoda laukiamo efekto arba yra ribojimų jį taikyti, gydytojas gali siūlyti fototerapiją – odos švitinimą UVA arba UVB spinduliais.
Daliai žmonių pašalinus provokuojančią medžiagą kontaktinis dermatitas visiškai praeina arba gerokai sumažėja – tai galioja tiek dirgikliams, tiek alergenams.
Vis dėlto prognozė prastesnė, jei uždegimas tampa lėtinis, ypač kai ilgą laiką pažeidžiamos rankos. Taip pat sunkiau gydomas profesinis kontaktinis dermatitas – stebėjimai rodo, kad po 10 metų nuo diagnozės visiškas pakitimų išnykimas nustatomas tik maždaug 25 proc. sergančiųjų.