CP v2

Tag: Alexanderis Stubbas

  • Skandinaviškas skilimas dėl skambučio Putinui: Danija ir Švedija kritikuoja Suomiją bei Norvegiją

    Skandinaviškas skilimas dėl skambučio Putinui: Danija ir Švedija kritikuoja Suomiją bei Norvegiją

    Netikėtas skambutis sukėlė įtampą

    Šiaurės šalių vienybė dėl Rusijos karo Ukrainoje šįkart susvyravo, kai Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre surengė netikėtą, maždaug 90 minučių trukusį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iniciatyva išprovokavo atvirą Danijos ir Švedijos lyderių kritiką.

    Suomija ir Norvegija teigė, kad pokalbio tikslas buvo paraginti Kremlių stabdyti plataus masto invaziją ir grįžti prie prasmingų derybų. Vis dėlto kaimynai suabejojo, ar tokie kontaktai nėra diplomatiškai rizikingi ir ar jie neardo bendros Europos pozicijos.

    Suomija ir Norvegija: reikia kalbėtis tiesiogiai

    Po skambučio Helsinkis ir Oslas akcentavo, kad bendravimas vyko nacionaliniu, o ne visos Europos vardu. Taip buvo siekta iš anksto atsiriboti nuo interpretacijų, jog tai galėtų reikšti platesnį politikos posūkį ar bandymą kalbėti už sąjungininkus.

    „Pokalbis buvo atviras ir dalykiškas“, – sakė Alexanderis Stubbas.

    Suomijos prezidentas pabrėžė, kad karo baigtis turės tiesioginį poveikį Europos saugumui, o stabdymui, jo žodžiais, reikia ir tiesioginio dialogo. Jonas Gahras Støre savo ruožtu teigė, kad buvo akcentuota deeskalacijos svarba.

    Abu lyderiai po kontakto su Putinu taip pat susisiekė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai turėjo parodyti, kad skambutis nėra alternatyva paramai Kyjivui ir kad Ukraina išlieka pagrindinė adresatė kalbant apie taikos sąlygas.

    Danija ir Švedija: nekoordintuota ir rizikinga

    Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen reagavo griežčiausiai ir viešai sukritikavo iniciatyvą kaip nekoordintuotą. Jos vertinimu, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kasdienės hibridinės atakos prieš Europą nerodo pasirengimo sąžiningai diplomatijai.

    „Esu labai skeptiška dėl šios savarankiškos Norvegijos ir Suomijos iniciatyvos. Ji nebuvo suderinta nė su vienu iš mūsų“, – sakė Mette Frederiksen.

    Danijos vadovė kėlė klausimą, ko realiai galima tikėtis iš tokio formato, kai Maskva viešai išlaiko maksimalistinius tikslus. Ji taip pat priminė ankstesnius pavienius bandymus ieškoti kontaktų su Kremliumi, kurie Europoje buvo vertinti kaip skaldantys bendrą poziciją.

    Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas kalbėjo atsargiau, tačiau taip pat perspėjo apie riziką, kai derybos ar kontaktai gali būti suprasti kaip skirtingi signalai iš Europos. Jis sakė turintis menkų lūkesčių dėl tokio tiesioginio pokalbio efekto, nors pripažino, kad bet koks formatas, kuris realiai artintų taiką Ukrainos sąlygomis, būtų teigiamas.

    Įtampa išryškėjo ypač jautriu momentu, kai Europos valstybės siekia išlaikyti nuoseklią sankcijų politiką ir ilgalaikį paramos Ukrainai planavimą. Tokiose situacijose net ir simboliniai žingsniai gali būti interpretuojami kaip bandymas ieškoti atskiro kelio.

    Kodėl šis ginčas svarbus?

    Skilimas pastebimas todėl, kad Danija, Švedija, Suomija ir Norvegija pastaraisiais metais dažniausiai laikėsi labai panašios linijos Rusijos atžvilgiu. Jos yra tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje ir nuosekliai pasisako už griežtesnes priemones Maskvai.

    Šių šalių lyderiai tą pačią dieną buvo susirinkę Helsinkyje į Šiaurės Tarybos lyderių lygio susitikimą, tad nesutarimas tapo viešas ir tiesioginis. Tai sustiprino signalą, kad net artimiausi sąjungininkai gali skirtingai vertinti, kur baigiasi pragmatiška diplomatija ir kur prasideda pavojus bendram frontui.

    Suomija ir Norvegija, atsakydamos į kritiką, pabrėžė, kad kontaktas su Rusija gali papildyti žinutes, kurias Maskvai siunčia kiti tarptautiniai veikėjai, ypač kai skiriasi požiūriai į karo užbaigimo kelią. Vis dėlto Danija ir Švedija aiškiai leido suprasti: bet kokios iniciatyvos turi būti maksimaliai derinamos, kad Rusija negalėtų jų išnaudoti Europos vienybei silpninti.

  • Suomijoje – įtariami įsilaužimai į parlamentarų namus: prezidentas įspėja dėl atakos prieš demokratiją

    Suomijoje – įtariami įsilaužimai į parlamentarų namus: prezidentas įspėja dėl atakos prieš demokratiją

    Policija tiria virtinę įtarimų

    Suomijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl įtariamų įsilaužimų ir bandymų patekti į kelių šalies parlamentarų namus. Apie tai pranešta po žiniasklaidos publikacijų, o tyrimą koordinuoti pavesta Helsinkio policijai.

    Teigiama, kad atvejai nėra pavieniai: parlamentui buvo pateikta informacija apie reikšmingą skaičių incidentų. Politikams rekomenduota išlikti budriems, fiksuoti įtartinus požymius ir prireikus kreiptis į policiją.

    Atvejai galėjo tęstis apie metus

    Suomijos parlamento pirmininkas Jussi Halla-aho patvirtino, kad institucijos žino apie bandymus įsibrauti į kelių politikų būstus. Pasak jo, tikslus įtariamų atvejų skaičius viešai neatskleidžiamas, tačiau jų mastas vertinamas kaip reikšmingas.

    Politikai nurodė, kad dalis incidentų galėjo vykti ilgesnį laiką, o pirmasis atvejis, kaip įtariama, galėjo nutikti maždaug prieš metus. Tai reiškia, kad pareigūnams teks vertinti ne vieną epizodą, o galimą pasikartojančių veiksmų modelį.

    Motyvas kol kas neaiškus

    Parlamento saugumo grupės vadovybėje dirbanti pavaduotoja Paula Risikko sakė apie įtarimus informuota praėjusią savaitę. Helsinkio policija patvirtino pradėjusi pirminį patikrinimą, tačiau pabrėžė, kad tyrimas yra ankstyvoje stadijoje.

    Kol kas viešai neįvardijami nei galimi įtariamųjų motyvai, nei galimas veikėjų ratas. Tokiose situacijose pareigūnai paprastai vertina kelias versijas: nuo oportunistinių vagysčių iki tikslingo spaudimo ar grasinimo politikams, taip pat galimo informacijos rinkimo.

    „Jeigu tai pasitvirtins, išpuolis prieš parlamento narį yra išpuolis prieš demokratiją“, – sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.

    Prezidento žodžiais, tokie veiksmai neturėtų būti toleruojami jokia forma. Suomijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad politikų saugumas laikomas valstybės institucijų stabilumo dalimi, todėl net ir pavieniai incidentai vertinami ypač jautriai.

    Vietos žiniasklaida skelbė žinanti bent apie kelis konkrečius įsibrovimo atvejus, tačiau oficialios institucijos kol kas nepateikia detalių. Tikimasi, kad daugiau informacijos paaiškės policijai patikrinus incidentų aplinkybes ir galimus tarpusavio ryšius.

  • 22 valstybės ragina DI palikti žmogaus kontrolėje: siūloma kurti pasaulinę priežiūros instituciją

    22 valstybės ragina DI palikti žmogaus kontrolėje: siūloma kurti pasaulinę priežiūros instituciją

    22 valstybės Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos savaitės paraštėse priėmė deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad dirbtinis intelektas turi likti žmogaus krypties, priežiūros ir kontrolės rėmuose. Dokumente DI įvardijamas kaip galintis gerinti gyvenimą ir stiprinti ekonomiką, tačiau kartu perspėjama dėl sparčiai tobulėjančių pažangiausių modelių keliamų saugumo rizikų.

    Iniciatyva pristatyta tuo metu, kai pasaulio dėmesys krypsta į JAV ir Kinijos lyderių susitikimą Vašingtone. Nei JAV, nei Kinija prie deklaracijos neprisijungė, tačiau jos rengėjai tikisi, kad tekstas sukurs politinį impulsą ir paskatins platesnį sutarimą dėl tarptautinių apsaugos taisyklių.

    Vienas pagrindinių iniciatyvos veidų, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, teigė, kad abiem didžiausioms DI ekosistemoms būtų naudingi aiškūs saugikliai.

    „Mūsų žinutė paprasta: reikia žmogaus įsikišimo, todėl žmonės turi likti atsakingi“, – sakė Alexanderis Stubbas.

    Deklaracijoje siūloma stiprinti bendrus standartus ir skaidrumą, įskaitant rimtų saugumo incidentų pranešimų dalijimąsi tarp valstybių. Taip pat raginama įpareigoti DI bendroves turėti aiškius saugos protokolus, atlikti privalomus testus prieš diegimą ir sudaryti sąlygas nepriklausomam vertinimui, suteikiant vertintojams pakankamą prieigą rizikoms įvertinti.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vadinamiesiems pažangiausiems DI modeliams, kurių gebėjimai gali būti pritaikyti tiek teisėtiems, tiek žalingiems tikslams. Pastarųjų mėnesių diskusijas papildė ir realūs incidentai skaitmeninėje erdvėje, kai DI agentų automatizavimas kėlė papildomų rizikų kibernetiniam saugumui.

    Nors deklaracija nekviečia stabdyti ar pristabdyti DI plėtros, jos autoriai akcentuoja rizikų valdymą ir aiškesnę atsakomybės architektūrą. Tai atitinka vis dažniau tarptautinėse diskusijose skambančią kryptį: technologijų raidos nestabdyti, bet užtikrinti, kad sauga, atsekamumas ir atskaitomybė būtų įdiegti dar prieš sprendimams pasiekiant masinį naudojimą.

    Vienas ambicingiausių siūlymų yra tarptautinės institucijos sukūrimas, kuri prižiūrėtų DI saugą panašiai, kaip atskirose srityse veikia specializuotos tarptautinės agentūros. Deklaracijos rengėjai mini variantą tokį mechanizmą kurti Jungtinių Tautų sistemoje, tačiau palieka atvirą formatą, kad iniciatyva būtų priimtinesnė platesniam valstybių ratui.

    Prie deklaracijos prisijungė dalis Europos valstybių, tačiau tarp didžiųjų žaidėjų Europoje paramos žemėlapis nevienodas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas iniciatyvą palaiko, o Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos parašų kol kas nėra, kaip nėra ir Jungtinės Karalystės, nors raginama, kad klausimą aktyviau keltų ir G7 bei G20.

    Argumentuodami būtinybę didinti priežiūrą, iniciatoriai įvardija tris grėsmių kryptis: biologinių grėsmių stiprinimą, automatizuotas kibernetines atakas ir mirtinų autonominių ginklų riziką. Tuo pat metu jie pabrėžia, kad teisingai valdant DI, potenciali nauda gali būti didžiulė, nuo medicinos proveržių iki produktyvumo augimo ir efektyvesnių viešųjų paslaugų.