Prancūzų inžinierius Alexis Le Dezas sugalvojo, kaip panaudotas statybines pirštines paversti žaliava namų sienų šiltinimui. Jo kuriama technologija „ISOGANTS“ siekia mažinti milijonų sintetinių pirštinių atliekas, kurios dažnai sudeginamos arba ilgainiui suyra į mikroplastiką.
Apie šį projektą rašo portalas antena3.ro. Idėja gimė pastebėjus, kiek vienoje statybvietėje sunaudojama pirštinių ir kaip greitai jos tampa šiukšlėmis, nors dažnai būna panaudotos tik kelis kartus.
Inžinierius savo skaičiavimus pradėjo nuo realaus pavyzdžio: senelių namų statybose Breste (Bretanėje) aštuonių žmonių brigadai įmonė nupirko daugiau nei 2 000 porų pirštinių už maždaug 4 500 eurų. Išplečiant tokį vartojimą į daugybę statybviečių Europoje, atliekų mastas tampa milžiniškas.
Didelė dalis tokių pirštinių gaminamos iš sintetinių medžiagų, pavyzdžiui, didelio tankio polietileno, kevlaro ar poliamidų. Dėl šios sudėties jos yra patvarios naudojant, tačiau atliekų tvarkymo požiūriu – sudėtingos, ypač jei patenka į aplinką ir virsta mikroplastiku.
Kaip gimė „ISOGANTS“ idėja
Proveržis, pasak aprašymo, įvyko atsitiktinai: vaikščiodamas po turgų A. Le Dezas pamatė meistrą, aštrinantį peilius didelio greičio abrazyviniais diskais. Tada jis suprato, kad tokią medžiagą nebūtina pjaustyti ašmenimis – ją galima „išardyti“ abrazyvu, kuris išpina pluoštą.
Inžinierius įsigijo naudotą stacionarų šlifavimo įrenginį ir jį modifikavo. Kietas gumos ir tekstilės mišinys, perdirbtas tokiu būdu, virto minkšta, puria ir tolygia mase, primenančia vilną – savo struktūra panašia į pluoštinę šilumos izoliaciją.
Ko dar trūksta iki komercinio sprendimo
Projekto sumanymas apima ir surinkimo infrastruktūrą: specialius surinkimo taškus būtų galima įrengti, pavyzdžiui, statybvietėse esančiuose biurų konteineriuose arba mobiliųjų brigadų automobiliuose. Taip pirštinės būtų surenkamos ten, kur jos ir sunaudojamos.
Pirmieji bandymai su sumažintais modeliais parodė daug žadančius šilumos laidumo ir šiluminės inercijos rodiklius. Skelbiama prognozė, kad tokia izoliacija galėtų padėti apsaugoti sienas ir nuo žiemos šalčių, ir nuo vasaros karščio net iki penkiasdešimties metų.
Vis dėlto, kad iš pirštinių pagaminta medžiaga taptų realia komercine alternatyva įprastoms šiltinimo plokštėms, reikės sertifikavimo. Tai apimtų standartizuotus bandymus dėl šiluminės varžos, garso izoliacijos, ilgaamžiškumo ir ypač svarbaus gyvenamiesiems pastatams parametro – atsparumo ugniai.
Be to, teks sukurti patikimą tiekimo grandinę – nuo surinkimo iki apdorojimo ir galutinio produkto pritaikymo statybose. Tik tuomet sprendimas galėtų tapti plačiau naudojamas, o ne likti perspektyvia laboratorine ar bandomąja idėja.