Tag: Alexus Grynkewich

  • Lenkijos saugumo ekspertas perspėja dėl Rusijos: šią žiemą gali laukti svarbiausias konfrontacijos etapas

    Buvęs Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera įspėja, kad artėjanti žiema gali tapti esminiu laikotarpiu konfrontacijoje su Rusija. Jo vertinimu, Maskva gali didinti spaudimą Europos valstybėms, pirmiausia pasitelkdama hibridines priemones.

    Kalbėdamas radijui jis priminė anksčiau išsakytą diagnozę, jog Lenkija turi maždaug trejus metus pasirengti galimam paaštrėjimui. Dabar, anot jo, iki šio laikotarpio pabaigos liko nedaug laiko, todėl ženklų, rodančių artimesnę įtampą, daugėja.

    Ko galima tikėtis šią žiemą?

    J. Siewiera tvirtina, kad Rusijos spaudimas gali reikštis ne vien informacinėmis operacijomis ar kibernetinėmis atakomis. Jo teigimu, galima ir hibridinės eskalacijos banga, apimanti platesnį priemonių spektrą, įskaitant taikymąsi į kritinę infrastruktūrą bei civilinius objektus.

    Tokio pobūdžio scenarijai Vakarų sostinėse aptariami jau kelerius metus, ypač augant incidentų skaičiui Baltijos jūroje ir didėjant sabotažo rizikai. Europos institucijos ir NATO šalys pastaraisiais metais akcentuoja energetikos, ryšių ir transporto infrastruktūros atsparumą kaip vieną svarbiausių saugumo prioritetų.

    NATO signalai iš Varšuvos

    Buvęs pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį į NATO karinę komunikaciją ir JAV vaidmenį. Pasak jo, tai, kad NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewich Varšuvoje pristatė Aljanso pergalės koncepciją, rodo, kad Vašingtonas grėsmes regione vertina rimtai.

    J. Siewiera pabrėžė ir procedūrinį aspektą: jo teigimu, NATO viduje buvo sutarta dėl išankstinių sprendimų mechanizmų, kurie leistų greičiau reaguoti į veiksmus, vykstančius žemiau atviro karo slenksčio. Tokie modeliai siejami su poreikiu sutrumpinti politinių sprendimų priėmimo laiką krizės metu.

    Šaukimas į kariuomenę: problema ne noras tarnauti

    Komentuodamas diskusijas dėl galimo šaukimo grąžinimo, J. Siewiera teigė, kad svarbiausia kliūtis šiuo metu nėra motyvacijos trūkumas. Anot jo, Lenkijoje susiduriama su tuo, kad mokymo ir logistinės galimybės ne visada spėja paskui augantį norinčiųjų tarnauti skaičių.

    Jo vertinimu, kol nepadidintos parengimo apimtys, racionaliau laikytis dabar veikiančio modelio. J. Siewiera teigė, kad šis kelias jau davė rezultatų, o aktyviosios tarnybos karių skaičius, pasak jo, pasiekė 210 000.

  • NATO generolas pristatė naują pergalės planą: gynyba nuo pirmos minutės ir smūgiai į Rusijos gilumą

    Varšuvoje vykusiame Warsaw Security Forum NATO pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexus Grynkewich pirmą kartą viešai pristatė vadinamąją NATO pergalės teoriją. Jos esmė – ne laukti, kol agresorius užims dalį teritorijos, o nuo pirmos akimirkos blokuoti puolimą, jį susilpninti ir prireikus palaužti priešo pajėgas operaciniame lygmenyje.

    Šią kryptį palankiai įvertino ir Lenkijos kariuomenės vadovybės atstovai, pabrėžę aiškų signalą apie sąjungininkų ryžtą. Kartu akcentuota, kad dabar kiekviena NATO valstybė turi realistiškai įsivertinti, kokius pajėgumus gali suteikti tokiam planui įgyvendinti, nes ambicijos be resursų gynybos nepadarys patikima.

    Gynyba be teritorijos „atlaisvinimo“

    Analitikų vertinimu, NATO vis labiau tolsta nuo anksčiau vyravusios logikos, kai krizės atveju būtų siekiama vėliau išvaduoti užimtą teritoriją. Po Rusijos karo Ukrainoje patirčių ir okupuotose vietovėse fiksuotų nusikaltimų, Baltijos šalims ir Lenkijai politiškai bei kariniu požiūriu tampa sunkiai priimtina bet kokia prielaida, kad sąjungininkai galėtų „leisti“ priešininkui laikinai įžengti į NATO teritoriją.

    Naujoje koncepcijoje svarbiausia tampa visiškas agresoriaus neįleidimas, o tai reiškia ir daug griežtesnį pasirengimą veikti nuo pirmos dienos. Toks modelis remiasi greitu sprendimų priėmimu, iš anksto parengtais planais, logistikos koridoriais ir išplėstomis oro gynybos, žvalgybos bei ugnies paramos grandimis.

    Ką reiškia smūgiai į Rusijos teritoriją?

    Viena jautriausių ir daugiausia diskusijų keliančių detalių – prielaida, kad stabdant puolimą gali tekti naikinti ne tik tiesiogiai puolimo vietoje esančius vienetus. Kalbama ir apie visą puolamąją struktūrą, kurios dalis neišvengiamai būtų dislokuota Rusijos teritorijoje, todėl teorijoje atsiranda galimybė smogti į agresijos palaikymo pajėgumus „gilumoje“.

    Toks požiūris nereiškia tikslo strategiškai sunaikinti valstybę ar siekti režimo žlugimo, nes tai būtų politinio lygmens sprendimas. Tačiau kariniu požiūriu jis reiškia siekį atimti iš priešo galimybę tęsti puolimą, sutrikdant tiekimą, vadovavimą, aviacijos ar raketinių pajėgų panaudojimą.

    Silpnoji vieta – hibridinės atakos

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad klasikinio karo scenarijui tokia schema atrodo įtikinama, tačiau trūksta aiškumo dėl „pilkosios zonos“ situacijų. Sabotažas, kritinės infrastruktūros pažeidimai, koordinuotos dronų atakos ar kitos hibridinės priemonės gali vykti taip, kad būtų sunku greitai ir vienareikšmiškai pritaikyti kolektyvinės gynybos mechanizmus.

    Todėl diskusijose vis dažniau keliama mintis, kad vien karinių planų nepakanka. Reikia ir aiškesnio mandato, ir suderintų procedūrų, kaip NATO reaguoja į neakivaizdžias, bet sistemines atakas, kurios galėtų tapti įžanga į platesnę agresiją.

    Platesniame kontekste NATO kryptis sutampa su pastarųjų metų tendencija Europoje sparčiai didinti investicijas į gynybą, ginklų gamybos pajėgumus ir tiekimo grandinių atsparumą. Vis dažniau pabrėžiama, kad atgrasymas remiasi ne vien skaičiais biudžetuose, o realiu pramonės tempu, amunicijos atsargomis, parengtomis brigadomis ir integruota oro bei priešraketine gynyba.

  • NATO pajėgų vadas Europoje Lenkijoje pristatys pergalės strategiją: ką ji reiškia rytiniam flangui

    Nauja NATO kryptis

    Kitą savaitę Lenkijoje lankysis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewich, kuris pirmą kartą viešai pristatys vadinamąją pergalės strategiją. Apie vizitą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Pasak ministro, dokumente apibrėžiama, kaip NATO turėtų valdyti ir telkti sąjungininkų pajėgas Europoje, kad jos galėtų atremti galimą agresorių. Jis teigė jau susipažinęs su generolo pasiūlymais ir juos įvertino palankiai.

    DI, dronai ir klasikinė galia

    Strategijos ašis, kaip skelbiama tarptautinėje žiniasklaidoje, yra tradicinės karinės galios derinimas su naujomis gynybos technologijomis. Joje daug dėmesio skiriama DI sprendimams, autonominėms sistemoms ir dronams, kurie keičia tiek žvalgybos, tiek ugnies paramos logiką.

    Ši kryptis atliepia pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokas, kai masinis dronų naudojimas ir greitas taikinių aptikimas tapo lemiamu veiksniu fronte. NATO šalys vis dažniau investuoja į didelio masto, palyginti nebrangius bepiločius, elektroninę kovą ir sparčią duomenų analizę realiu laiku.

    Generolo komandos pozicija viešai įvardijama kaip gynybinė: tikslas yra atgrasymas ir pasirengimas, o ne puolamoji doktrina. Strategijoje akcentuojama, kad esant sudėtingai saugumo aplinkai sąlygos atgrasymui turi būti kuriamos iš anksto.

    Ką tai reikštų rytiniam flangui?

    Numatoma, kad galimos krizės atveju NATO siektų sustabdyti puolimą rytiniame flange, remiant sausumos pajėgas dronais, mažos įgulos arba visai beįgulėmis sistemomis ir DI paremta taikinių nustatymo infrastruktūra. Tai leistų greičiau aptikti grėsmes, tiksliau nukreipti ugnį ir sumažinti karių pažeidžiamumą.

    Kitas strategijos elementas siejamas su greitu smūgiu į priešininko vadovavimo ir kontrolės grandis, kai tik būtų sudarytos sąlygos manevrui. Tokia logika grindžiama prielaida, kad moderniame kare sprendžiama ne tik fronto linijoje, bet ir ryšio, koordinavimo, logistikos bei sprendimų priėmimo sistemoje.

    Šis požiūris ypač aktualus rytiniam NATO pakraščiui, kuriame atgrasymas remiasi ne vien karių skaičiumi, bet ir gebėjimu greitai sutelkti pajėgas, užtikrinti oro gynybą, logistiką ir sąveiką tarp valstybių. Praktikoje tai reiškia didesnę reikšmę iš anksto parengtoms procedūroms, atsargoms, ryšių atsparumui ir nuolatiniam pratybų ciklui.

    „Turime jau dabar sukurti sąlygas, kurios atgrasytų agresiją, o prireikus leistų laimėti užpuolimo atveju“, – sakė generolo atstovas pulkininkas Martin O’Donnell.

    Vizito metu generolas Alexus Grynkewich taip pat dalyvaus Varšuvoje vyksiančioje tarptautinėje saugumo konferencijoje Warsaw Security Forum. Tikėtina, kad pristatymas Lenkijoje taps signalu apie NATO prioritetus regione ir tai, kaip Aljansas ketina prisitaikyti prie sparčiai kintančio karo technologijų tempo.