NATO Varšuvoje pristatė atnaujintą atgrasymo ir gynybos koncepciją Rytų flange, skirtą greitai sustabdyti galimą Rusijos puolimą ir neleisti jam išsiplėsti. Aptarimas vyko Warsaw Security Forum metu, kur sąjungininkai akcentavo, kad planavimas grindžiamas karo Ukrainoje pamokomis ir realiais pajėgumais regione.
Pagrindinė idėja siejama su vadinamąja pergalės teorija, kuri apjungia tradicines sausumos, oro ir jūrų pajėgas su plataus masto bepiločių, autonominių sistemų, robotikos ir jutiklių tinklu. Tokia architektūra turėtų sukurti nuolatinę stebėseną ir ankstyvą perspėjimą pažeidžiamiausiuose ruožuose, kad sprendimai būtų priimami per minutes, o ne per valandas.
Pasak NATO karinio planavimo logikos, krizės atveju siekiama ne tik stabdyti į priekį judančius dalinius, bet ir taikytis į struktūras, kurios leidžia puolimui vykti. Tai reikštų smūgius vadavietėms, oro gynybai, ryšių mazgams ir logistikai, kad priešininkas prarastų galimybę tęsti operacijas.
Koncepcijoje numatoma, kad hipotetinio konflikto atveju taikiniais galėtų tapti kariniai objektai Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir teritorijose prie Sankt Peterburgo. NATO pabrėžia, kad tokie planai yra atgrasymo priemonė, o ne siekis eskaluoti situaciją, ir kad aljansas gina tik sąjungininkų teritoriją.
„Užblokuosime pradinį puolimą. Jei jis tęsis, jį nuslopinsime ir neleisime toliau veržtis. O jei reikės, palaušime priešo gebėjimą kariauti prieš mus“, – sakė NATO pajėgų vadas Europoje generolas Alexusas Grynkewichius.
Jis taip pat akcentavo pasirengimo principą: NATO turi būti pajėgus reaguoti nedelsiant, tačiau kartu nuolat tobulinti planus ir treniruotis, nes grėsmės aplinka kinta. Pastaraisiais metais aljansas stiprina regioninius gynybos planus, didina greitojo reagavimo pajėgų parengtį ir daugiau dėmesio skiria oro gynybai, tolimojo nuotolio smūgiams bei atsparumui hibridinėms atakoms.
Naujoji kryptis atspindi ir technologinę karo raidą, kurią ypač aiškiai parodė Ukraina: pigūs dronai, masinis stebėjimas, elektroninės kovos priemonės ir greitas taikinių nustatymas gali lemti fronto dinamiką. Todėl NATO vis dažniau kalba apie tinklinę gynybą, kai duomenys iš jutiklių, dronų ir žvalgybos priemonių realiu laiku padeda tiksliau ir greičiau panaudoti ugnies priemones.