Nauja 2026 metais paskelbta apklausa rodo, kad Z ir Alfa kartų jaunimui svarbiausias pasakojimo formatas vis dažniau yra ne televizija ar kinas, o „YouTube“. Tyrimo autoriai teigia, kad jaunų žmonių turinio vartojimas tampa gerokai įvairesnis, o jų lūkesčiai kūrėjams – konkretesni.
Ataskaitą parengė UCLA veikiančio Centro Scholars & Storytellers (CSS) tyrėjai. Ji remiasi daugiau nei 1 500 10–24 metų amžiaus JAV jaunuolių apklausa, kuri jau penkerius metus nuosekliai fiksuoja medijų įpročių pokyčius ir vertybines nuostatas.
„YouTube“ – pagrindinis pasakojimo kanalas
Apklausoje 72,9 proc. respondentų „YouTube“ įvardijo kaip mėgstamiausią pasakojimų terpę. Tyrėjų vertinimu, platformos stiprybė – trumpų ir ilgų formatų sugyvenimas: nuo kelių dešimčių sekundžių klipų iki pilnos trukmės dokumentikos ar serialų.
Beveik 4 iš 5 apklaustųjų sutiko, kad trumpi vaizdo įrašai taip pat gali pasakoti istoriją. Tarp socialinių platformų ryškiausiai išsiskyrė „TikTok“, kurį kaip svarbų pasakojimo kanalą nurodė 64,2 proc. dalyvių.
Vis dėlto tradiciniai formatai neatsitraukia: televizijos serialus pasirinko 70,3 proc., filmus – 70,2 proc., o vaizdo žaidimus – 68,5 proc. Tyrimas taip pat rodo, kad kinas išlieka populiari savaitgalio veikla, o jaunimas į jį eina ne tik dėl turinio, bet ir dėl bendruomeniškumo.
Daugiau atpažįstamų personažų
Ataskaitoje kartojasi viena nuosekli žinutė: jaunimas nori autentiškesnio atspindžio ekrane. 55 proc. respondentų teigė norintys matyti daugiau neuroįvairovę atstovaujančių personažų, o šis poreikis dar ryškesnis tarp LGBTQIA+ jaunuolių.
Tik 22,7 proc. apklaustųjų sakė, kad dabartiniai neuroįvairovės vaizdavimai medijose dažniausiai atitinka realybę. Tyrėjai primena, jog netinkamas atstovavimas gali sukelti stiprią visuomenės reakciją, ypač kai kuriami stereotipai arba pasirenkami sprendimai, kuriuos bendruomenės vertina kaip neišmintingus.
„Didesnio neuroįvairovės ir draugystės vaizdavimo poreikis yra tik keli pavyzdžiai, atspindintys platesnę įvairesnių ir autentiškesnių istorijų paklausą“, – sakė tyrimo bendraautorė Stephanie Rivas-Lara.
Jaunuoliai taip pat akcentavo, kad norėtų daugiau viltingų, įkvepiančių pasakojimų, didesnio dėmesio draugystėms ir socialinėms grupėms, o ne vien romantinei linijai. Tai dera su ankstesnėmis įžvalgomis, kad daliai jaunų žiūrovų santykiai ekrane dažnai atrodo sureikšminami labiau, nei jie yra kasdieniame gyvenime.
DI kelia smalsumą, bet ne visiems
Nors viešojoje erdvėje DI vis dažniau siejamas su dezinformacija, dirbtiniu turiniu ar darbo vietų kaita, apklausa rodo niuansuotesnį vaizdą. 28,2 proc. respondentų teigė, kad DI juos žavi, 25,6 proc. – kad jis jaudina ir kelia susidomėjimą, tačiau 22 proc. prisipažino jaučiantys pesimizmą, o 10,1 proc. – baimę.
Ryškiausiai DI atžvilgiu išsiskyrė jauniausi respondentai: 10–13 metų amžiaus grupėje 44,2 proc. programas ar turinį apie DI apibūdino kaip įdomų ir įtraukiantį. Tyrėjai tai sieja su tuo, kad ši karta nuo mažens auga aplinkoje, kur algoritmai, filtrai ir automatizuotos rekomendacijos yra įprasta kasdienybė.
„Vartininkai pasikeitė, ir patys jauni žmonės vis dažniau sprendžia, ką nori žiūrėti ir ko pasigenda pasirenkamame turinyje“, – sakė CSS įkūrėja ir vadovė Yalda T. Uhls.
Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad pramogų industrijai verta atidžiau klausytis jaunimo ne tik dėl auditorijos skaičiaus, bet ir dėl aiškėjančių kokybės kriterijų. Jų vertinimu, autentiškumas, pagarbus atstovavimas ir kūrybinė drąsa skirtinguose formatuose tampa pagrindinėmis sąlygomis, norint išlaikyti jauną žiūrovą.