Skaitmeninės platformos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė komunikaciją: informacija pasiekia greičiau, tačiau vis dažniau tampa trumpa, emocinga ir sunkiau patikrinama. Ekspertai, diskutavę Europos ekonomikos kongrese, pabrėžė, kad greitis pats savaime nekuria geresnio dialogo.
Nuolatiniai pranešimai, socialinių tinklų srautai ir turinio perteklius didina informacinį triukšmą, o auditorijai vis sunkiau atskirti faktus nuo interpretacijų. Algoritmai linkę rodyti tai, kas labiausiai įtraukia, todėl sustiprėja poliarizacija ir užsidarymas informaciniuose burbuluose.
Kas nutiko dialogui internete?
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad anksčiau informacijos vartojimas turėjo aiškesnį ritmą: naujienos dažniau ateidavo per tradicinius kanalus, o dėmesį buvo lengviau sutelkti. Dabar pasirinkimo daugiau, bet kartu daugėja ir išsiblaškymo.
Vienas ryškiausių pokyčių – perėjimas nuo vienkryptės komunikacijos prie nuolatinės reakcijų kultūros, kur auditorija nori įsitraukti, o organizacijos priverstos atsakinėti greitai. Tai kelia papildomą spaudimą ir vadovams, ir žiniasklaidai, nes klaidos pastebimos akimirksniu.
„Anksčiau buvo lėčiau, bet šiandien greičiau nereiškia geriau“, – sakė Seimo narė Monika Rosa.
Kalbėta ir apie nuolatinį perdirgimą, kai žmogus fiziškai yra su šeima, bet mintimis lieka darbuose, pranešimuose ar elektroniniame pašte. Toks režimas silpnina gebėjimą kritiškai vertinti turinį, o tai atveria daugiau erdvės manipuliacijoms ir dezinformacijai.
Žiniasklaida, poliarizacija ir pasitikėjimas
Diskusijoje išryškėjo, kad tradicinė žiniasklaida vis dar išlaiko reikšmingą vaidmenį svarbių įvykių metu, tačiau bendras medijų laukas patiria augantį spaudimą konkuruoti dėl dėmesio. Poliarizuota politinė komunikacija ir emocijomis paremtas turinys dažnai yra palankesnis algoritmams.
Ekspertai pabrėžė, kad pigiai pagaminamas turinys nekuria vertės, jei nėra pasitikėjimo. Pasitikėjimas tampa brangiausia valiuta: jį sunku uždirbti, bet lengva prarasti, ypač kai sklaidos greitis lenkia tikrinimo procesus.
„Turinį pagaminti internete pigu, o pasitikėjimą sukurti – brangu“, – sakė „Microsoft“ atstovė Kamila Cichocka.
Diskusijoje taip pat akcentuota, kad politinėse ir medijų kovose „didžiosios platformos“ neretai tampa patogiu atpirkimo ožiu. Vis dėlto algoritmus maitina pačių vartotojų elgesys: kuo daugiau emocinių reakcijų, tuo labiau toks turinys plinta.
DI įtaka: daugiau turinio, daugiau rizikų
DI jau plačiai naudojamas žiniasklaidoje – nuo automatizuotų santraukų iki pagalbinių įrankių redakcijoms, tačiau tai kelia naujų klausimų dėl kokybės ir atsakomybės. Pagrindinė įtampa – tarp efektyvumo ir patikimumo: DI gali paspartinti rutiną, bet negarantuoja faktinio tikslumo.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad DI vargiai pakeis tiriamąją žurnalistiką, gilius interviu ar sudėtingą analizę, tačiau jis gali perimti dalį paprastesnių užduočių. Kartu augant generuojamo turinio kiekiui didėja rizika, kad informacijos bus dar daugiau, o prasmės ir konteksto – mažiau.
„Žiniasklaida dėl žmogaus dėmesio konkuruoja su algoritmais, kurie pateikia pritaikytą, įtraukiantį turinį. DI nepakeis žurnalistų, bet tie, kurie mokės juo protingai naudotis, bus pranašesni“, – sakė Janas Mrózas.
Apibendrindami dalyviai įvardijo tris realistiškas kryptis: investuoti į kokybišką žurnalistiką ir pasitikėjimą, toliau gilinti poliarizuotas bendruomenes arba kurti turinį, labiausiai pritaikytą algoritmams ir trumpam dėmesio laikui. Nuo pasirinkto kelio priklausys, ar skaitmeninis dialogas taps brandesnis, ar dar labiau fragmentuosis.
