CP v2

Tag: Aliaksandras Lukašenka

  • Baltarusija nuo 2027 metų keičia Černobylio zonų statusą: 177 gyvenvietės neteks „užterštų“ teritorijų žymos

    Baltarusijos valdžia pranešė, kad nuo 2027 metų pradžios 177 gyvenvietėms bus panaikintas radiacijos paveiktų teritorijų statusas, suteiktas po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Skelbiama, kad šiose vietovėse gyvena apie 566 400 žmonių, kuriems iki šiol galiojo specialios socialinės garantijos.

    Sprendimas grindžiamas 2021–2025 metais atliktų tyrimų rezultatais, kuriais esą nustatytas reikšmingas radiologinės situacijos pagerėjimas. Pareigūnai tvirtina, kad dalyje teritorijų rodikliai priartėjo prie leistinų normų, todėl specialus režimas neva tampa nebereikalingas.

    Iki šiol radiacijos paveiktose vietovėse gyvenantys žmonės turėjo teisę į valstybės paramą ir lengvatas, kurios skirtos sumažinti ilgalaikių pasekmių naštą. Tarp jų minimos priemonės, susijusios su vaikų maitinimu mokyklose, įvairiomis kompensacijomis ir tiksline pagalba pažeidžiamoms grupėms.

    Panaikinus statusą, dalis šių lengvatų gali būti nutraukta arba smarkiai sumažinta, o tai reikštų tiesioginį finansinį poveikį gyventojams. Kritikai atkreipia dėmesį, kad formalus teritorijos priskyrimas „nebeužterštai“ zonai nebūtinai panaikina ilgalaikes sveikatos rizikas ar aplinkos taršos židinius.

    Radiacinės saugos ekspertai, kritikuojantys tokį žingsnį, teigia, kad kai kuriose vietovėse gali išlikti lokalių užterštumo „karštųjų taškų“. Jų vertinimu, vien vidutiniai regiono rodikliai gali neatskleisti realios situacijos atskirose žemės ūkio naudmenose, miškuose ar gyvenviečių pakraščiuose.

    Taip pat pabrėžiama, kad grįžimas prie natūralaus radiacinio fono po tokių katastrofų yra itin ilgas procesas, o jo trukmė priklauso nuo konkrečių radionuklidų ir jų skilimo periodų. Dėl to visuomenėje kyla klausimų, ar sprendimas pirmiausia yra moksliniais argumentais grįstas sveikatos ir aplinkosaugos vertinimas, ar socialinės politikos bei išlaidų mažinimo kryptis.

    Viešojoje erdvėje sprendimas siejamas ir su ankstesniais Aliaksandro Lukašenkos pasisakymais, kai jis kritikavo faktą, kad didelė dalis šalies gyventojų vis dar gyvena oficialiai radiacijos paveiktose teritorijose. Tokie pareiškimai sustiprino įtarimus, kad statuso peržiūra gali būti naudojama administraciniams tikslams, o ne vien kaip epidemiologinio ar radiologinio įvertinimo rezultatas.

  • Ar JAV bendradarbiaus su „Gazprom“: Lukašenka siūlo Trumpui bendrą azoto trąšų gamyklą

    Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė „Gazprom“ dalyvavimą statant azoto trąšų gamyklą Baltarusijoje. Pasak jo, prie projekto esą būtų kviečiamos prisidėti ir JAV, pateikiant tai kaip galimybę amerikiečiams užsitikrinti trąšų tiekimą.

    Tokie pareiškimai skamba tuo metu, kai Vakarų šalys siekia riboti Rusijos energetikos įtaką, o Baltarusija po 2022 metais įvestų sankcijų prarado dalį eksporto kelių. Nors Lukašenka kalba apie technologinį ir komercinį bendradarbiavimą, reali tokių planų įgyvendinimo perspektyva išlieka neaiški.

    Trąšos, sankcijos ir žaliavų grandinės

    Lukašenka akcentuoja JAV poreikį trąšoms, ypač azotinėms, ir siūlo jas gaminti kartu Baltarusijoje, remiantis amerikietiškomis technologijomis. Kartu pabrėžiama, kad jei JAV neprisidėtų, projektas vis tiek būtų vykdomas su „Gazprom“.

    Azoto trąšų pramonėje lemiamą vaidmenį atlieka gamtinių dujų kaina ir tiekimo stabilumas, nes dujos yra pagrindinė amoniako gamybos žaliava. Dėl to Rusijos bendrovės įsitraukimas reikštų ne tik kapitalą, bet ir prieigą prie dujų, tačiau kartu keltų sankcijų ir reputacijos rizikas bet kuriam Vakarų partneriui.

    Kalis ir JAV importo priklausomybė

    Diskusijose minimas ir kalis, kuris yra viena svarbiausių Baltarusijos eksporto prekių. JAV kalio rinkoje reikšmingą dalį sudaro importas, o didžiausias tiekėjas tradiciškai yra Kanada, todėl bet kokie alternatyvūs šaltiniai Vašingtonui gali būti patrauklūs kainos ar diversifikacijos požiūriu.

    Tuo pat metu Baltarusijos galimybės eksportuoti trąšas yra ribojamos logistikos ir politinių sprendimų. Po 2022 metais įsigaliojusių apribojimų šalis neteko įprastų tranzito maršrutų per regiono uostus, o tai reiškia, kad net pasiekus komercinį susitarimą išlieka klausimas, kaip fiziškai ir teisiškai būtų organizuojamas tiekimas.

    JAV ir Rusijos ar Baltarusijos įmonių projektai šiuo metu būtų vertinami per sankcijų laikymosi prizmę, įskaitant finansavimo, technologijų perdavimo ir atsiskaitymų kanalus. Todėl Lukašenkos siūlymas labiau atrodo kaip politinis signalas ir bandymas atverti derybų langą, o ne greitai įgyvendinamas investicinis planas.

  • Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Verbavimas persikėlė į kasdienius pokalbius

    Rusija vis aktyviau naudoja Baltarusiją kaip papildomą žmonių rezervą kare prieš Ukrainą, ypač po didelių nuostolių fronto linijose. Tam palankios sąlygos susidaro dėl Minsko ekonominės priklausomybės nuo Maskvos ir politinio režimo pažeidžiamumo.

    Pastaraisiais mėnesiais baltarusiškoje interneto erdvėje gausėja skelbimų, kviečiančių pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene. Jie platinami per „Telegram“ kanalus, „Viber“ grupes ir vietos bendruomenių puslapius, kur paprastai aptariami kasdieniai reikalai.

    Tokių žinučių pateikimas dažnai atrodo sąmoningai „normalizuotas“: tarp įrašų apie daržovių pardavimą ar korepetitorių paiešką staiga atsiranda pasiūlymas vykti kariauti. Skelbimuose akcentuojamas lengvas įsidarbinimas, greitas dokumentų sutvarkymas ir, svarbiausia, pinigai.

    Ką žada ir kodėl tai veikia

    Skelbimuose dažniausiai viliojama didelėmis vienkartinėmis išmokomis, reguliaria alga, apgyvendinimu, maitinimu, draudimu ir karine pensija. Taip pat neretai minima pagalba turint skolų, finansinių įsipareigojimų ar kitų buitinių problemų, kurios ypač slegia mažesnių miestų ir kaimų gyventojus.

    Dalis žinučių žengia dar toliau ir užsimena apie galimybę „sutvarkyti reikalus su teisėsauga“ ar sumažinti teisines rizikas. Tokie pažadai ypač pavojingi, nes dalyvavimas ginkluotame konflikte užsienyje Baltarusijoje gali būti vertinamas kaip samdinių veikla, už kurią numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.

    Verbavimo žinutėse pabrėžiama, kad tarnyba esą yra „legali“, o dalyvavimas kare pristatomas kaip tarnyba Sąjunginės valstybės struktūrose. Tokia formuluotė skirta sukurti įspūdį, kad rizika Baltarusijoje minimali, nors praktikoje teisinės pasekmės gali būti labai rimtos.

    Kas patenka į taikiklį ir kas laukia vėliau

    Tyrimai ir žmogaus teisių gynėjų stebėsena rodo, kad dažniausiai taikomasi į socialiai pažeidžiamus žmones: mažas pajamas gaunančius vyrus, turinčius skolų, praradusius darbą ar turinčius teisinių problemų. Būtent jiems piniginiai pažadai ir greito sprendimo iliuzija tampa stipriausiu argumentu.

    Schema paprasta: žmogus pamato skelbimą socialiniuose tinkluose, parašo nurodytam kontaktui, neretai su Baltarusijos telefono numeriu, kad būtų lengviau pelnyti pasitikėjimą. Tuomet pateikiamos „garantijos“, aptariamos išmokos ir pasiūlomas greitas išvykimas į Rusiją sutarties pasirašymui.

    Pasirašius sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, atsitraukti tampa itin sudėtinga. Kritikai pabrėžia, kad užsieniečiai pagal sutartis gali būti nukreipiami į didelės rizikos padalinius, o žuvusiųjų ir sužeistųjų tikimybė ten ypač didelė.

    Grįžimas į Baltarusiją taip pat gali reikšti naujas bėdas: nuo baudžiamosios atsakomybės iki apribojimų pilietinėms teisėms. Todėl tokie pasiūlymai dažnai tampa spąstais, kai trumpalaikis finansinis pažadas užgožia ilgalaikes pasekmes.

    Valdžios reakcija ir platesnė strategija

    Visuomenėje į tokią verbavimo bangą reaguojama su nerimu, o žmonės skundžiasi masiniu šlamštu pokalbių programėlėse. Tačiau viešo ir aiškaus valstybės institucijų atsako dažnai pasigendama, o oficialus problemos pripažinimas išlieka miglotas.

    Tuo pat metu Baltarusijos priklausomybė nuo rusiškų subsidijų ir politiniai įsipareigojimai Maskvai riboja Minsko galimybes atvirai priešintis. Tai kuria aplinką, kurioje Kremlius gali veikti drąsiau ir agresyviau, išnaudodamas informacinę erdvę ir ekonominį spaudimą.

    Analitikai įspėja, kad verbavimas nėra atsitiktinių skelbimų virtinė, o nuosekli strategija didinti kariuomenės gretas. Sąjunginės valstybės teisinė logika Maskvai suteikia papildomą manevro laisvę, kai „lygios teisės“ bandomos pristatyti kaip „lygios pareigos“, įskaitant karinę prievolę ar „sutartinę tarnybą“.

    Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo didesnis tampa spaudimas rasti naujų žmonių frontui. Dėl to baltarusių verbavimas, paremtas pažadais apie pinigus, pilietybę ir tariamą legalumą, gali tik stiprėti.

  • Minskas paleido 25 politinius kalinius: JAV švelnina sankcijas dviem „Belneftekhim“ įmonėms

    Minskas paleido 25 politinius kalinius: JAV švelnina sankcijas dviem „Belneftekhim“ įmonėms

    Sandoris po JAV pasiuntinio vizito

    Baltarusija pranešė paleidusi 25 politinius kalinius po derybų su JAV atstovais Minske. Mainais Vašingtonas sušvelnino dalį sankcijų, taikytų dviem Baltarusijos bendrovėms, siejamoms su režimo ekonominiais interesais.

    Susitarimą viešai patvirtino JAV pasiuntinys Johnas Coale’as, nurodęs, kad žingsnis vertinamas kaip „geros valios“ signalas. Pasak jo, tolesnės derybos galėtų apimti ir daugiau paleidimų, ir papildomą sankcijų palengvinimą.

    Ką reiškia sankcijų švelninimas

    JAV ir kitos Vakarų valstybės sankcijas Minskui stiprino po 2020 metų protestų malšinimo ir vėliau, kai Baltarusija leido Rusijai naudotis jos teritorija karui prieš Ukrainą. Sankcijos taikytos tiek pareigūnams, tiek valstybės kontroliuojamiems sektoriams ir įmonėms.

    Šiuo atveju palengvinimas palietė dažų gamintoją „Lakokraska“ ir miškų pramonės grupę „Bellesbumprom“. Tokie sprendimai paprastai reiškia leidimų, licencijų ar tam tikrų finansinių bei prekybinių apribojimų korekcijas, tačiau nebūtinai panaikina platesnį sankcijų režimą.

    Politinių kalinių problema niekur nedingo

    Baltarusijos opozicijos lyderė tremtyje Sviatlana Cichanouskaja pasveikino žinią apie paleistuosius, tačiau pabrėžė, kad režimas, jos vertinimu, nesiekia išlaisvinti visų sulaikytųjų. Ji ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą dėl likusiųjų.

    „Akivaizdu, kad Aliaksandras Lukašenka nenori paleisti visų politinių kalinių“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad po masinių 2020 metų protestų šimtai žmonių buvo įkalinti, o represijos tęsėsi ir vėliau. Nepriklausoma organizacija Viasna skaičiuoja, kad Baltarusijos kalėjimuose tebėra 912 politinių kalinių.

    Dialogas su Minsku ir platesnis regiono kontekstas

    Pastaraisiais metais Vakarų valstybės sankcijas naudojo kaip priemonę riboti Baltarusijos režimo galimybes finansuoti represijas ir remti Rusijos karinę kampaniją. Kartu diplomatiniai kanalai periodiškai atnaujinami, kai atsiranda galimybių dėl humanitarinių klausimų ar regioninio saugumo.

    Euronews skelbė, kad Vašingtono ir Minsko dialogas buvo atnaujintas Donaldo Trumpo administracijos laikotarpiu, siejant tai ir su pastangomis ieškoti kelių mažinti įtampą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Vis dėlto žmogaus teisių organizacijos įspėja, kad pavieniai paleidimai gali vykti lygiagrečiai su naujais sulaikymais.

  • Putinas apie ryšius su Lukašenka: Rusija ir Baltarusija stiprina Sąjunginę valstybę ir prekybą

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka pareiškė palankiai vertinantis dvišalį bendradarbiavimą tiek ekonomikoje, tiek tarptautinėje darbotvarkėje. Pokalbis vyko netoli Maskvos, o akcentu tapo abiejų šalių siekis toliau stiprinti vadinamąją Sąjunginę valstybę.

    Pasak Putino, Maskva ir Minskas esą nuosekliai įgyvendina tarpusavio susitarimus įvairiose srityse, pradedant žemės ūkiu ir maisto produktais, baigiant energetika bei kitais sektoriais. Jis teigė, kad šalių koordinacija tarptautinėje arenoje išlieka aktyvi, o politinė integracija tęsiama.

    Akcentas – integracija ir saugumas

    Sąjunginė valstybė, jungianti Baltarusiją ir Rusiją, veikia nuo 2000 metų sausio 26 dienos. Šis formatas ilgą laiką apėmė ekonominės ir politinės integracijos tikslus, o pastaraisiais metais vis dažniau siejamas ir su saugumo bei gynybos koordinavimu.

    2024 metų gruodį Putinas ir Lukašenka pasirašė susitarimą dėl saugumo garantijų Sąjunginės valstybės rėmuose. Juo šalys įsipareigojo teikti viena kitai pagalbą, jei būtų užpulta viena iš jų, taip formaliai sustiprindamos tarpusavio įsipareigojimų paketą.

    Prekyba auga, didžiausias dėmesys – technologijoms

    Putinas pateikė prekybos statistiką, teigdamas, kad pernai dvišalės prekybos apyvarta siekė beveik 52 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro apie 48 mlrd. eurų, o 2026 metų pirmąjį pusmetį apyvarta, anot jo, augo 12,5 proc.

    Lukašenka savo ruožtu prognozavo, kad šių metų rezultatas gali būti dar didesnis. Jis išskyrė didėjančius mainus modernios elektronikos srityje ir tikino, kad Minskas čia turįs „didelį potencialą“, todėl būtent aukštesnės pridėtinės vertės segmentai gali tapti vienu svarbiausių variklių.

    Baltarusijos vadovas Maskvoje lankėsi darbinio vizito metu ir, kaip skelbiama, susitiko ne tik su Putinu, bet ir su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu. Tokie kontaktai rodo, kad dvišalė darbotvarkė apima tiek politinius, tiek ekonominius klausimus, o technologijų ir pramonės kooperacija išlieka vienu ryškiausių akcentų.

  • Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusijos valdžia šią savaitę apribojo prieigą prie „Euronews“ turinio, o kanalo interneto svetainę įtraukė į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Toks žingsnis reiškia ne tik blokavimą šalies viduje, bet ir riziką auditorijai: už turinio laikymą ar platinimą gali grėsti administracinės nuobaudos.

    Sprendimas išprovokavo platų Europos politikų ir žiniasklaidos laisvės gynėjų palaikymą transliuotojui. Kritikai pabrėžia, kad „ekstremizmo“ etiketė autoritarinėse valstybėse dažnai naudojama kaip teisinė priemonė nutildyti nepriklausomą žurnalistiką ir atgrasyti visuomenę nuo alternatyvių informacijos šaltinių.

    „Lukašenkos režimo sprendimas „Euronews“ pavadinti ekstremistine žiniasklaida nėra stiprybės ženklas, tai baimės pripažinimas“, – sakė George’as Papandreou.

    Jo teigimu, autoritariniai režimai labiausiai bijo tos žiniasklaidos, kurios negali kontroliuoti, nes faktai mažina propagandos poveikį. Panašiai pasisakė ir Vokietijos liberalų atstovai, pabrėžę, kad Baltarusijos pilietinei visuomenei tai yra skaudus smūgis, nes mažėja galimybių gauti nepriklausomą informaciją.

    „Euronews“ nurodė, kad toks statusas iš esmės kriminalizuoja auditoriją ir riboja galimybę pasiekti faktinę, patikrintą informaciją. Redakcija teigia nebuvusi oficialiai informuota apie sprendimą ir laukianti Baltarusijos institucijų argumentų, kuriais remiantis priimtas blokavimas.

    „Valstybė, kuri „Euronews“ vadina ekstremistine ir blokuoja nepriklausomą žurnalistiką, parodo savo baimę laisvai informacijai“, – sakė Clausas Strunzas.

    Pasak jo, redakcija ketina ir toliau teikti faktinį, nepriklausomą turinį Baltarusijos auditorijai, kiek tai įmanoma. Tokia laikysena atspindi platesnę Europos žiniasklaidos tendenciją ieškoti alternatyvių kanalų, kai valstybės riboja prieigą prie nepriklausomų naujienų, įskaitant veidrodines svetaines, programėles ar kitus sklaidos būdus.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgalaikiu spaudimu žiniasklaidai Baltarusijoje po 2020 metų politinės krizės, kai šalyje sugriežtėjo kontrolė informacijos erdvėje, uždaryta ar apribota dalis nepriklausomų redakcijų. 2021 metais Baltarusijos institucijos jau buvo sustabdžiusios „Euronews“ televizijos transliaciją, o po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios žiniasklaidos ribojimai regione dar labiau suintensyvėjo.

    Europos Parlamento nariai ir žurnalistų organizacijos tokius veiksmus vertina kaip dar vieną smūgį spaudos laisvei ir laisvam informacijos judėjimui. Jie ragina Europos Sąjungą išlaikyti paramą nepriklausomiems žurnalistams ir demokratinei opozicijai, o Baltarusijos visuomenei užtikrinti prieigą prie patikimos informacijos.

  • Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įranga, kuri, pasak jo, buvo naudojama Rusijos dronams valdyti, po savaitės nustojo veikti. Tai įvyko po to, kai Kyjivas viešai pareikalavo per nustatytą terminą išjungti arba pašalinti įrenginius netoli Ukrainos sienos.

    Pasak V. Zelenskio, ultimatumą Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai jis paskelbė birželio 19 dieną, suteikdamas 7 dienas veiksmams. Ukrainos vadovas nurodė, kad kalbama apie ryšio retransliatorius Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina.

    „Nereikia jokių perteklinių žodžių. Jo teritorijoje stovi įranga, kuria nukreipiami smūgiai prieš Ukrainos civilius. Tegul ją pašalina arba išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas tvirtino, kad tokia infrastruktūra leidžia Rusijai tiksliau vykdyti dronų atakas prieš šiaurinius Ukrainos regionus, net ir ten, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai. Jo teigimu, tai didina grėsmę civiliams ir kritinei infrastruktūrai, todėl Kyjivas esą būtų svarstęs priemones šiai rizikai neutralizuoti.

    V. Zelenskis taip pat akcentavo platesnį Baltarusijos vaidmenį Rusijos karo logistikoje. Jo vertinimu, Minskas išlieka svarbus tiekimo kanalas, ypač degalų ir kitų resursų srityse, todėl bet kokie sprendimai riboti paramą Maskvai tiesiogiai veiktų Rusijos gebėjimus tęsti karą.

    Šis epizodas dar kartą išryškino, kad Baltarusijos teritorija, nors formaliai nedalyvauja karo veiksmuose, yra jautrus veiksnys Ukrainos saugumui. Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios ne kartą naudojosi Baltarusija kaip karinės infrastruktūros ir dislokavimo erdve, o Kyjivas nuolat pabrėžia, kad bet koks tokios veiklos suaktyvėjimas bus atidžiai stebimas.

    Kol kas nebuvo pateikta išsamių nepriklausomų patvirtinimų, ar įranga buvo tik laikinai išjungta, ar demontuota. V. Zelenskis teigė, kad Ukraina stebės situaciją ir vertins, ar pokyčiai yra ilgalaikiai.

  • Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įrengti rusiški ryšio retransliatoriai, anot Kyjivo, padeda koordinuoti dronų smūgius į šiaurinius Ukrainos regionus. Jis įspėjo Aliaksandrą Lukašenką, jog įrangai išjungti duoda savaitę, o nesulaukus reakcijos Ukraina imsis veiksmų pati.

    Zelenskis teigė, kad įranga esą sumontuota ant ryšio bokštų Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina. Pasak jo, tokie techniniai mazgai leidžia tikslinti dronų skrydžius ir smūgius vietovėse, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai, tačiau nukenčia civiliai.

    „Jo teritorijoje, palei dvi su Ukraina besiribojančias sritis, yra įranga, nukreipianti ugnį prieš civilius. Ten yra retransliatoriai. Tegul jis šią įrangą pašalina, tegul ją išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad savaitė, jo vertinimu, yra pakankamas terminas sprendimui priimti ir įgyvendinti. Zelenskis taip pat akcentavo, kad kasdieniai dronų smūgiai, ypač prieš miestus ir infrastruktūrą, didina aukų skaičių ir kelia papildomą grėsmę vaikams.

    Kyjivas ne kartą yra įspėjęs, kad Baltarusija, net ir oficialiai nedalyvaudama kare, sudaro sąlygas Rusijai veikti iš jos teritorijos. 2022 metais Rusija invazijos pradžioje naudojo Baltarusijos teritoriją kaip vieną iš puolimo krypčių, o vėliau – kaip logistinį užnugarį ir platformą įvairiems kariniams veiksmams.

    Zelenskis priminė ir Lukašenkos anksčiau išsakytus teiginius, jog Baltarusija nenori būti įtraukta į karą. Ukrainos prezidento vertinimu, net jei Minskas deklaruoja neutralumą, Rusijos infrastruktūra Baltarusijoje gali faktiškai įtraukti šalį į konfliktą, nes ji tampa operacijų dalimi.

    Tame pačiame kontekste Zelenskis atkreipė dėmesį į Baltarusijos ekonominę ir logistinę paramą Rusijai, įskaitant produktų tiekimą, kurie gali būti svarbūs karo reikmėms. Oficialios Minsko reakcijos į ultimatumą kol kas nepaskelbta, o situaciją atidžiai stebi ir Ukrainos partneriai, vertinantys regiono eskalacijos rizikas.

  • Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmą kartą atvyko į Kyjivą tuo metu, kai Ukrainos sostinė dar tvarkėsi po, kaip skelbta, didžiausios šiemet Rusijos surengtos raketų atakos. Vizitas laikomas reikšmingu signalu, nes Kyjivas ir jo partneriai atidžiai stebi, kiek Minskas pasirengęs toliau remti Maskvos karą prieš Ukrainą.

    Cichanouskaja, po 2020 metais Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų tarptautinėje erdvėje dažnai įvardijama kaip demokratinės opozicijos lyderė, vizitą pradėjo pagerbdama Ukrainoje kovojusią baltarusių disidentę Marią Zaitsevą. Pastaraisiais metais Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja ir daugiau baltarusių savanorių, teigiančių, kad Ukrainos gynyba tiesiogiai susijusi su Baltarusijos ateitimi.

    „Man Maria yra naujos baltarusių kartos simbolis“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Žmonių, kurie supranta, kad Baltarusijos ir Ukrainos laisvė yra neatskiriamos“, – pridūrė ji.

    Įtampa dėl Minsko vaidmens

    Vizitas Kyjive sutapo su augančiu nerimu dėl Baltarusijos ir Rusijos karinio bei politinio bendradarbiavimo. Baltarusija nuo plataus masto invazijos pradžios leido Rusijai naudotis savo teritorija kariniams veiksmams, o Vakarų sostinės ne kartą pabrėžė, kad bet koks gilesnis Minsko įsitraukimas galėtų dar labiau išplėsti grėsmes visam regionui.

    Tuo pat metu Maskva yra įspėjusi, kad smūgiai Kyjivui gali kartotis, o oro gynybos apkrova didėja dėl intensyvių atakų bangų. Ukrainai tai reiškia nuolatinį poreikį papildyti oro gynybos sistemas ir amuniciją, o sąjungininkams – spręsti, kaip užtikrinti tvarią paramą ilgesnėje perspektyvoje.

    Macrono skambutis Lukašenkai ir Vakarų žinutė

    Cichanouskajos vizitas įvyko netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su Aliaksandru Lukašenka. Tai buvo pirmasis toks jų kontaktas nuo plataus masto invazijos pradžios, todėl pokalbis sulaukė didelio dėmesio tiek dėl galimų diplomatinių signalų, tiek dėl bandymo įvertinti Minsko pasirinkimus.

    Pasak Cichanouskajos, Vakarų tikslas šiuo metu yra aiškiai parodyti, kad santykių gerinimas su Europos Sąjunga nėra įmanomas be realių pokyčių. Ji pabrėžė, kad vietoje deeskalacijos regione toliau matomi hibridiniai veiksmai ir spaudimo taktika, didinanti įtampą pasienyje.

    „Lukašenkos režimas gerai žino, ką reikia padaryti, kad santykiai su Europos Sąjunga gerėtų, bet to nevyksta“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Vietoje to tęsiasi hibridinės atakos, branduolinis šantažas ir grasinimai visam regionui“, – pridūrė ji.

    Priklausomybė nuo Kremliaus ir sankcijų dinamika

    Aliaksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją daugiau nei tris dešimtmečius, išlieka glaudžiai priklausomas nuo Kremliaus paramos, įskaitant energetiką ir finansinius svertus. Vakarų šalys Baltarusijai taikė sankcijas tiek dėl represijų prieš pilietinę visuomenę, tiek dėl Minsko vaidmens leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją karui prieš Ukrainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Minskas siekė pragmatiškesnio dialogo su Vakarais, o dalis sprendimų buvo siejami su politinių kalinių paleidimu. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad sankcijų švelninimas paprastai vertinamas atsargiai, nes pagrindinis klausimas išlieka ne pavieniai gestai, o sisteminės permainos ir realus Baltarusijos atsiribojimas nuo agresijos prieš Ukrainą.

    Kyjive Cichanouskajos vizitas pristatomas kaip politinė ir moralinė parama Ukrainai, kartu primenant, kad Baltarusijos visuomenėje egzistuoja aiški antikarinė ir demokratiška kryptis. Ukrainos pusėje tokie vizitai taip pat padeda išlaikyti tarptautinį dėmesį ir pabrėžti, kad Rusijos karas turi platesnį regioninį matmenį, kuriame Baltarusijos pasirinkimai gali tapti vienu iš lemiančių veiksnių.

  • Rusijos kapitalas vis giliau Baltarusijoje: ką kontroliuoja Maskva ir ko Lukašenka dar neparduoda

    Rusijos verslo įtaka Baltarusijoje

    Rusija išlieka svarbiausia Baltarusijos prekybos partnerė, o abiejų šalių prekių apyvarta, viešai skelbiamais vertinimais, 2025 metais siekė apie 55 mlrd. eurų. Rusijos įmonės Baltarusijoje aktyviausiai investuoja į žemės ūkio perdirbimą, medienos sektorių, lengvąją pramonę ir statybines medžiagas, o Minskas tradiciškai remiasi rusiškų energijos išteklių tiekimu.

    Teisinės sąjunginės valstybės taisyklės supaprastina Rusijos įmonių patekimą į Baltarusijos rinką. Kartu didėja priklausomybė nuo rusiškos logistikos: dalis baltarusiškų krovinių nukreipiama per Rusijos uostus, o tokia schema tampa dar svarbesnė sankcijų sąlygomis.

    Energetika ir pramonė

    Ryškiausiai Rusijos įtaka matoma energetikoje ir sunkiojoje pramonėje, kur sprendimus dažnai lemia prieiga prie žaliavų, kreditų ir technologijų. Dujų sektoriuje „Gazprom“ jau seniai kontroliuoja dujų transportavimo infrastruktūros dalį per Baltarusijoje veikiančias struktūras, o tai suteikia Maskvai papildomų svertų.

    Lygiagrečiai plėtojami bendri projektai, susiję su mikroelektronika, staklių gamyba ir žemės ūkio technika, siekiant pakeisti Vakarų importą. Toks modelis gilina tiekimo grandinių susiejimą, o Baltarusijos įmonėms iš dalies leidžia veikti nepaisant ribojimų, tačiau didina priklausomybę nuo rusiškų subsidijų ir užsakymų.

    Mažmena, maistas, IT ir nekilnojamasis turtas

    Pasitraukus daliai Vakarų prekių ženklų, Baltarusijos mažmeninės prekybos nišas užėmė rusiški tinklai ir elektroninės prekybos platformos. Pokyčiai pastebimi ir paslaugų sektoriuje: rinkoje daugėja rusiškų maitinimo bei franšizių projektų, kurie plečiasi pasinaudodami bendra reguliacine erdve.

    Žemės ūkio ir maisto segmente Baltarusijoje fiksuotas kiaulininkystės apimčių mažėjimas, o tai sudarė palankesnes sąlygas rusiškai produkcijai. Tuo pat metu Baltarusija išlieka svarbi kai kurių rusiškų maisto produktų eksporto kryptis, o atskirų kategorijų importas tampa vis labiau koncentruotas.

    Augantis rusų kapitalo aktyvumas matomas ir IT srityje: Minske veiklą plečia arba įsitvirtina Rusijos technologijų bei finansų sektoriaus įmonės. Nekilnojamojo turto rinkoje taip pat fiksuojamas didesnis Rusijos piliečių aktyvumas: vertinimais, jų dalis Minsko būsto sandoriuose gali siekti apie 8–10 proc., kai anksčiau ji buvo kelis kartus mažesnė.

    Dalį pirkėjų motyvuoja investiciniai tikslai ir lūkesčiai dėl kainų augimo, kitus traukia mažesni ribojimai interneto paslaugoms. Skelbiamuose segmentuose dažnai minimos 55 000–130 000 eurų pirkimo ribos už butą, priklausomai nuo vietos ir įrengimo.

    Kas Baltarusijoje lieka neliečiama?

    Nors Rusijos verslo įtaka plečiasi, dalis baltarusiškos ekonomikos išlieka valstybės rankose, ypač strateginiai pramonės aktyvai. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras ir buvęs ambasadorius Lenkijoje Pavelas Latuška teigia, kad procesą klaidinga vadinti visiška ekonomine inkorporacija, nes realybė esą gerokai sudėtingesnė.

    „Matome procesą, kurį daugelis klaidingai vadina visiška ekonomine inkorporacija, tačiau tikrasis vaizdas yra gerokai sudėtingesnis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Jo vertinimu, po Vakarų bendrovių pasitraukimo rusų kapitalas aktyviau užėmė atsivėrusias nišas, tačiau svarbiausi pramonės gigantai ir strateginiai aktyvai tebėra Baltarusijos valstybės kontrolėje. Pasak Latuškos, Aliaksandras Lukašenka vengia plataus masto privatizacijos, nes valstybės valdomos įmonės jam yra politinės galios instrumentas.

    „Lukašenka bijo plataus masto privatizacijos, nes jam valstybės įmonės yra valdžios išlaikymo įrankis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Pašnekovas pabrėžia, kad išimtys galimos, kai konkretaus turto strateginė reikšmė sumažėja, tačiau vadinamieji šeimos sidabrai, jo žodžiais, lieka griežtai prižiūrimi. Toks modelis reiškia, kad Rusijos įtaka gali augti per rinkos nišas ir priklausomybę nuo finansavimo, bet ne visuomet per tiesioginį pagrindinių aktyvų perėmimą.

    Scenarijus po valdžios kaitos

    Latuška teigia, kad rusų kapitalo buvimas nuosavybės struktūroje dar nepasiekė negrįžtamo lygio, todėl po politinių pokyčių Baltarusija galėtų gana greitai persiorientuoti į Europą. Jo nuomone, lemiamas veiksnys būtų ne vien pramonės įrenginiai, o žmonės, teisinės valstybės atkūrimas ir galimybė pritraukti Vakarų investicijas.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į Baltarusijos verslo diasporos vaidmenį ir teigia, kad Lenkijoje veikia apie 8 000 įmonių su baltarusišku kapitalu. Pasak jo, atkūrus teisės viršenybę, tokios įmonės ir europinės investicijos galėtų tapti pagrindiniu ekonomikos atsigavimo varikliu, o Lenkija būtų viena svarbiausių vartų Baltarusijos verslui į Europos rinką.