CP v2

Tag: Alibaba

  • „Alibaba“ meta iššūkį „Claude“: Qwen DI esą dirbo 5 dienas vienas ir nustebino rezultatais

    „Alibaba“ meta iššūkį „Claude“: Qwen DI esą dirbo 5 dienas vienas ir nustebino rezultatais

    Kinijos technologijų milžinė „Alibaba“ pristatė naują Qwen šeimos dirbtinio intelekto modelį, kurį įmonės komanda apibūdina kaip gebantį ilgą laiką atlikti sudėtingas užduotis beveik be žmogaus priežiūros. Skelbiama, kad modelis pritaikytas programavimui, darbiniams procesams, tyrimams ir ilgoms, kelių etapų užduotims.

    Pasak Qwen komandos, viename demonstraciniame bandyme modelis apie 125 valandas, tai yra maždaug 5 paras, dirbo „visiškai savarankiškai“ ir atkūrė matematikos mokslo straipsnio eksperimento dalį nuo nulio, o vėliau pasiūlė patobulinimų. Tai būtų vienas ryškiausių viešai pristatomų ilgo veikimo pavyzdžių, tačiau svarbu pažymėti, kad tokių rezultatų nepriklausomi tyrėjai nepatvirtino.

    „Modelis gali išlikti produktyvus ilgą laiką be nuolatinės žmogaus priežiūros ir užbaigti daugiasluoksnes užduotis“, – teigiama Qwen komandos pranešime.

    „Alibaba“ taip pat mini atvejį, kai modelis dalyvavo realaus laiko internetiniame konkurse, kuriame varžėsi 526 žmonių komandos. Skelbiama, kad per 24 valandų terminą DI aplenkė didžiąją dalį dalyvių ir nusileido tik 68 komandoms, tačiau detali bandymo metodika ir vertinimo kriterijai viešai aprašomi ribotai.

    Panašūs pažadai JAV rinkoje

    „Alibaba“ pareiškimai sutampa su tuo, ką pastaruoju metu akcentuoja JAV startuolis „Anthropic“ apie savo „Claude“ ekosistemą. Įmonė komunikuoja, kad jos sprendimai gali planuoti darbus, taisyti kodą, vykdyti testavimą ir atlikti ilgesnes užduotis su minimaliu žmogaus įsikišimu.

    Ši konkurencija atspindi platesnę tendenciją: DI kūrėjai siekia, kad modeliai ne tik atsakinėtų į klausimus, bet ir patys planuotų veiksmų seką, naudotų įrankius, tikrintų savo tarpinius rezultatus ir valdytų ilgus projektus. Rinkoje tai dažnai vadinama perėjimu nuo pokalbių DI prie agentinio DI, nors realūs gebėjimai labai priklauso nuo testavimo sąlygų ir kontrolės priemonių.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Naujasis Qwen pristatymas yra reikšmingas ir geopolitiniame kontekste, nes JAV pastaraisiais metais griežtino pažangių lustų eksporto ribojimus Kinijai. Tokios priemonės siejamos su bandymais sulėtinti Kinijos pažangių skaičiavimo pajėgumų augimą, o tai tiesiogiai veikia didžiųjų kalbos modelių mokymą ir diegimą.

    „Alibaba“ žinutė investuotojams ir rinkai aiški: įmonė nori parodyti, kad Kinijos DI laboratorijos gali konkuruoti dėl aukščiausios klasės rezultatų ne tik kalbos supratimo, bet ir ilgo, savarankiško darbo scenarijuose. Vis dėlto, kol nėra išsamių nepriklausomų vertinimų, tokius teiginius verta vertinti atsargiai ir laukti standartizuotų, palyginamų testų bei viešai prieinamų techninių detalių.

  • ES skyrė „AliExpress“ 550 mln eurų baudą: kodėl dėl klastočių ir pavojingų prekių taikomos naujos taisyklės

    Europos Sąjunga Kinijos elektroninės prekybos platformai „AliExpress“ skyrė 550 mln eurų baudą. Pasak ES institucijų, platforma neįgyvendino pakankamų priemonių, kad veiksmingai sumažintų klastočių, pavojingų ir iš nelegalių šaltinių kilusių prekių pasiūlą.

    Bauda skirta remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris didžiosioms interneto platformoms numato griežtesnes pareigas valdant rizikas ir užtikrinant vartotojų saugumą. ES vertinimu, vien formalaus taisyklių deklaravimo nepakanka, jei realiai nepasiekiami apčiuopiami rezultatai mažinant pažeidimus.

    Kas kliuvo reguliuotojams?

    ES pareigūnai nurodė, kad „AliExpress“ taikomos neteisėtų prekių aptikimo ir šalinimo sistemos nebuvo pakankamai efektyvios. Kritika siejama su tuo, kad ilgą laiką platformoje esą buvo galima rasti įtartinų prekių, įskaitant suklastotą aprangą, rizikingą kosmetiką ir nesaugius žaislus.

    Reguliuotojų vertinimu, tokiose situacijose svarbu ne tik reaguoti į vartotojų ar teisių turėtojų pranešimus, bet ir aktyviai užkirsti kelią pasikartojantiems pažeidimams. Tai apima pardavėjų patikros stiprinimą, rizikingų kategorijų kontrolę ir greitesnį neteisėto turinio šalinimą.

    „AliExpress“: bauda neproporcinga

    Platforma su sprendimu nesutinka ir teigia, kad bauda neatspindi jos vykdomų sisteminių patobulinimų. Bendrovė pabrėžė, jog pastaruoju metu ėmėsi proaktyvių veiksmų, skirtų kovai su klastotėmis ir nesaugiais produktais.

    „Nesutinkame su šiandienos sprendimu ir neproporcinga bauda, kuri tinkamai neatspindi mūsų sistemos bei reikšmingų, proaktyvių patobulinimų, kuriuos įgyvendinome“, – sakė „AliExpress“.

    Šis sprendimas laikomas signalu visoms didelėms e. prekybos ir skelbimų platformoms, kad ES vis griežčiau vertins realų atitikties lygį, o ne vien deklaracijas. Skaitmeninių paslaugų akto praktinis taikymas reiškia, kad platformoms tenka didesnė atsakomybė už tai, kaip greitai ir efektyviai jos užkerta kelią neteisėtai prekybai.

    Skelbiama, kad „AliExpress“ Europoje turi apie 193 mln vartotojų, kurie perka reguliariai arba bent kartais. Tokia auditorija, ES požiūriu, didina ir potencialią žalą, jei rizikingos prekės nėra laiku identifikuojamos bei pašalinamos.

  • Kinija svarsto riboti pažangiausių DI modelių prieigą iš užsienio: kokį poveikį tai turėtų rinkai

    Kinijos valdžia per pastarąjį mėnesį susitiko su didžiosiomis technologijų bendrovėmis ir aptarė galimus apribojimus, kurie ribotų pažangiausių Kinijoje kuriamų dirbtinio intelekto (DI) modelių prieigą iš užsienio. Diskusijos apimtų ir dar nepaskelbtus modelius, todėl signalas rinkai yra aiškus: Pekinas DI vis dažniau vertina kaip strateginį, valstybei svarbų išteklių.

    Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, pokalbiuose dalyvavo tokie rinkos lyderiai kaip „Alibaba“ ir „ByteDance“, taip pat startuolis Z.ai. Susitikimams vadovavo Kinijos Prekybos ministerija, o pagrindinis klausimas buvo, kaip užtikrinti, kad naujausios DI technologijos neišeitų už šalies ribų be kontrolės.

    DI kaip nacionalinis išteklius

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinija DI vystymą ima sieti ne tik su ekonomika, bet ir su nacionaliniu saugumu, todėl atsiranda vis daugiau priemonių, ribojančių jautrių technologijų sklaidą. Kinijos atveju tai reikštų bandymą suvaldyti, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudotis pažangiausiais modeliais, įskaitant tiek uždarus, tiek atviresnius sprendimus.

    Per susitikimus taip pat aptarta idėja griežčiau vertinti konfidencialios DI technologijos nutekinimą ar vagystę, pritaikant nacionalinio saugumo teisės aktus. Tokia kryptis reikštų, kad technologijų apsauga taptų ne vien įmonių vidaus taisyklių, bet ir baudžiamosios rizikos klausimu.

    Kas pasikeistų tarptautiniams naudotojams?

    Kinijos DI sprendimai pastaruoju metu išpopuliarėjo pasaulyje dėl santykinai mažesnių kaštų ir sparčiai augančių galimybių, ypač verslo diegimuose. Jei prieiga iš užsienio būtų apribota, daliai įmonių tai galėtų reikšti didesnes išlaidas, nes tektų rinktis brangesnes alternatyvas arba daugiau investuoti į savus modelius bei infrastruktūrą.

    Tokie pokyčiai galėtų paveikti ir DI paslaugų teikėjų strategijas: nuo regioninio produktų atskyrimo iki griežtesnio vartotojų tikrinimo, licencijavimo ar ribojimų dėl modelių svorių ir pažangiausių funkcijų. Praktikoje tai galėtų reikšti mažiau galimybių už Kinijos ribų tiesiogiai pasiekti naujausias versijas ar naudotis pažangiausiais pajėgumais.

    Sprendimų dar nėra

    „Reuters“ nurodo, kad galimų priemonių apimtis dar svarstoma, o apribojimai gali būti taikomi tik būsimiems modeliams. Kol kas neaišku, kada tokie sprendimai galėtų įsigalioti ir ar jie apskritai bus priimti, tačiau pats faktas, kad vyksta tokio lygio konsultacijos, rodo augantį valstybinį dėmesį DI eksporto ir naudojimo kontrolei.

    Rinkai tai būtų dar vienas ženklas, kad DI plėtra vis labiau priklauso ne tik nuo technologinės pažangos, bet ir nuo geopolitinių taisyklių. Kuo daugiau šalių DI priskirs strateginėms technologijoms, tuo dažniau prieiga, kainos ir galimybės bus formuojamos politiniais sprendimais, o ne vien konkurencija.

  • „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ ruošiasi žingsniui, kuris gali tapti vienu reikšmingiausių Volstrito istorijoje: rinkoje daugėja signalų apie galimą bendrovės akcijų platinimą artimiausiu metu. Skelbiama, kad per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė galėtų siekti pritraukti iki 68 mlrd. eurų.

    Tokio masto sandoris, jei pasitvirtintų, ne tik gerokai aplenktų iki šiol didžiausius pasaulio IPO, bet ir iš esmės pakeistų investuotojų požiūrį į kosmoso pramonę. Pastaraisiais metais ši rinka traukia kapitalą dėl palydovinio interneto, gynybos užsakymų ir augančio komercinių skrydžių tempo.

    Kas šiandien yra rekordininkai?

    Didžiausiu IPO istorijoje laikomas „Saudi Aramco“ akcijų platinimas, 2019 metų gruodį įvykęs Rijado vertybinių popierių biržoje. Tuomet bendrovė pritraukė apie 23,2 mlrd. eurų, o sandoris buvo svarbi Saudo Arabijos ekonominės transformacijos dalis, siekiant mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų.

    Tarp didžiausių technologijų sektoriaus debiutų išsiskiria „Alibaba“, 2014 metais Niujorke pritraukusi apie 19,8 mlrd. eurų. Svarbus etalonas buvo ir „Facebook“ IPO 2012 metais, kai įmonė, šiandien veikianti kaip „Meta“, pritraukė apie 14,5 mlrd. eurų, nors prekybos startą lydėjo techniniai sutrikimai ir kainos svyravimai.

    Azijos gigantai ir finansų sektorius

    Tarp didžiausių sandorių dažnai minimi Japonijos vardai: „SoftBank Corp“ 2018 metų gruodį Tokijuje pritraukė apie 19,3 mlrd. eurų. Japonijos telekomunikacijų istorijoje ryški ir „NTT DoCoMo“ 1998 metų listingavimo banga, kai per akcijų platinimą surinkta apie 16,4 mlrd. eurų.

    Į didžiausiųjų sąrašą patenka ir Kinijos valstybiniai bankai, atspindintys šalies finansinės sistemos svorį po 2008 metų krizės. „Agricultural Bank of China“ 2010 metais per platinimą Šanchajuje ir Honkonge pritraukė apie 17,4 mlrd. eurų, o „Industrial and Commercial Bank of China“ 2006 metais analogišku keliu surinko apie 17,3 mlrd. eurų.

    Kodėl „SpaceX“ galėtų visus aplenkti?

    Jei „SpaceX“ išties pritrauktų iki 68 mlrd. eurų, tai būtų beveik tris kartus daugiau nei „Saudi Aramco“ rekordas. Toks šuolis reikštų, kad investuotojai „SpaceX“ vertina ne kaip vien tik raketų gamintoją, o kaip infrastruktūros ir paslaugų bendrovę, kurios pajamos siejamos ir su palydovinio ryšio plėtra, ir su ilgalaikiais valstybės kontraktais.

    Rinkai svarbu ir tai, kad didelio masto IPO dažnai tampa viso sektoriaus termometru: sėkmingas debiutas gali pakelti apetito kartelę ir kitoms kosmoso, gynybos ar pažangių ryšių bendrovėms. Tačiau investuotojai paprastai vertina ne tik potencialą, bet ir rizikas, įskaitant reguliavimo aplinką, kapitalo poreikį bei pelningumo perspektyvas.

  • „Alibaba“ pelno smūgis pribloškė: investuoja į DI ir debesis, bet pagrindinis rodiklis krito 84 proc.

    „Alibaba“ pelno smūgis pribloškė: investuoja į DI ir debesis, bet pagrindinis rodiklis krito 84 proc.

    Kinijos technologijų milžinė „Alibaba“ paskelbė, kad jos pagrindinis pelningumo rodiklis 2025 metų kovo ketvirtį smuko 84 proc., nors įmonė toliau agresyviai investuoja į debesis ir dirbtinis intelektas sprendimus. Rinka į šiuos rezultatus sureagavo nervingai: investuotojai įvertino ir augimo signalus, ir trumpuoju laikotarpiu didėjančias sąnaudas.

    Bendrovė nurodė, kad pakoreguotas EBITA siekė 5,1 mlrd. juanių, tai yra apie 650 mln. eurų. Šis rodiklis dažnai naudojamas vertinant įprastą veiklos pelningumą, nes eliminuoja vienkartinius veiksnius ir leidžia geriau palyginti skirtingų laikotarpių rezultatus.

    „Alibaba“ pastaruoju metu daug lėšų nukreipia į puslaidininkius, duomenų centrus ir savo DI modelių šeimą „Qwen“. Tokios investicijos stiprina debesijos padalinį, kuris Kinijoje išlieka vienu ryškiausių bendrovės augimo taškų, nes įmonės ir institucijos spartina DI diegimą.

    Debesija auga, bet spaudžia sąnaudos

    Nors debesijos paklausa dėl DI didėja, bendras rezultatas rodo, kad pelningumą smarkiai spaudžia investicijų intensyvumas. Debesijos rinkoje „Alibaba“ tenka konkuruoti ir kainomis, ir infrastruktūros mastu, o DI paslaugoms reikia brangios skaičiavimo galios ir energijos.

    Be to, „Alibaba“ aktyviai plečia vadinamąją greitąją prekybą, kai prekės pristatomos per labai trumpą laiką, kartais per valandą. Ši kryptis Kinijoje tapo viena aršiausių elektroninės prekybos konkurencijos zonų, todėl įmonės dažnai pasirenka augimą „nusipirkdamos“ jį logistika, subsidijomis ir rinkodara.

    Greitoji prekyba atneša augimą

    Bendrovė teigė, kad Kinijos elektroninės prekybos grupės pakoreguotas EBITA dėl tokių investicijų sumažėjo 40 proc., nors klientų valdymo pajamos, didžiausias šio segmento įplaukų šaltinis, augo 1 proc. Tai signalizuoja, kad vartotojų aktyvumas išlieka, tačiau maržos trumpuoju laikotarpiu aukojamos dėl konkurencinės kovos.

    Tuo pat metu „Alibaba“ mato apčiuopiamą grąžą iš greitosios prekybos plėtros: šios veiklos pajamos augo 57 proc. per metus. Investuotojams tai tampa dilema, nes augimas atrodo spartus, tačiau jis ateina kartu su dideliu pelningumo kritimu ir poreikiu toliau finansuoti infrastruktūrą.

    Analitikų vertinimu, artimiausiais ketvirčiais „Alibaba“ rezultatams lemiamą įtaką turės du veiksniai: ar pavyks debesis ir DI paslaugas sparčiau monetizuoti, ir ar greitoji prekyba pasieks tvaresnį pelningumą. Kol kas bendrovės strategija aiški: ji renkasi investicijas ir rinkos dalį, net jei tai trumpam stipriai sumažina pagrindinius pelningumo rodiklius.

  • Vokietijos kibernetinio saugumo vadovė įspėja: Kinija DI kūrimą slepia, o rizika Europai auga

    Vokietijos kibernetinio saugumo vadovė įspėja: Kinija DI kūrimą slepia, o rizika Europai auga

    Vokietijos Federalinės informacijos saugumo tarnybos vadovė Claudia Plattner įspėjo parlamentarus, kad dalis Kinijos technologijų bendrovių pastaruoju metu ėmė riboti anksčiau atvirų DI modelių atnaujinimus. Pasak jos, tai gali reikšti, kad plėtra keliama už uždarų durų, o pažangūs pajėgumai nebebus matomi išorės vertintojams.

    Vokietijos pareigūnės vertinimu, tokia kryptis didina neapibrėžtumą kibernetinio saugumo srityje, nes DI modeliai gali greitai sustiprinti įsilaužėlių galimybes. Ji teigė, kad Kinijos įmonės, įskaitant „Alibaba“, gali artėti prie sprendimų, kurie būtų pritaikomi didelio masto atakoms ir automatizuotam pažeidžiamumų išnaudojimui.

    „Jeigu DI kūrimas pereina į uždarą režimą, mums tampa sunkiau suprasti, kokie pajėgumai jau pasiekti ir kaip greitai jie gali būti panaudoti prieš infrastruktūrą“, – sakė Claudia Plattner.

    Diskusija Vokietijoje sutapo su platesnėmis Europos nuogąstavimų tendencijomis: institucijos ir kritinės infrastruktūros valdytojai ruošiasi laikotarpiui, kai DI bus naudojamas ne tik gynybai, bet ir puolimui. Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad didžiausia problema tampa ne vien pačios atakos, o jų spartėjantis mastas ir automatizacija, kai vienu metu galima taikytis į daugybę organizacijų.

    Europos institucijoms papildomą įtampą kelia ir prieigos klausimas: pažangiausi modeliai dažnai tampa prieinami ribotam patikimų partnerių ratui, o nacionalinės agentūros priverstos remtis sąjungininkų vertinimais. Tai, pasak Vokietijos pareigūnės, gali lėtinti savarankišką rizikų testavimą ir sprendimų priėmimą Europoje.

    Tuo pat metu Europoje vis garsiau kalbama apie poreikį kurti savus DI pagrįstus kibernetinės gynybos įrankius, kad žemynas mažintų priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir geriau valdytų naujos kartos grėsmes. Politikos formuotojai akcentuoja, kad vien reguliavimo nepakanka: reikalingi ir praktiniai pajėgumai, laboratorijos testavimui bei greitesnis keitimasis duomenimis tarp šalių.

    Vokietijos įspėjimas signalizuoja, kad kova dėl technologinio pranašumo persikelia į dar mažiau skaidrią erdvę. Jei DI modelių kūrimas Kinijoje iš tiesų tampa labiau uždaras, Europos saugumo institucijoms teks dar aktyviau stiprinti stebėseną, atsparumo priemones ir gebėjimą greitai reaguoti į DI sustiprintas atakas.

  • Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių rinkoje užsitęsęs kainų karas vis dažniau perauga į kitą frontą – kovą dėl dirbtinio intelekto funkcijų automobiliuose. Gamintojai bando išsiskirti ne vien mažesne kaina ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ką vairuotojas gauna ekrane, balsu bei nuotoliniais atnaujinimais.

    Pastaraisiais metais konkurencija Kinijoje slinko nuo baterijų efektyvumo prie pažangių vairuotojo pagalbos sistemų ir galingesnių lustų. Dabar vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajai išmaniajai kabinai: balso asistentams, personalizuotoms rekomendacijoms, turinio integracijoms ir paslaugoms, kurias galima valdyti neištraukiant telefono.

    „ByteDance“ DI atsidūrė milijonuose automobilių

    Technologijų bendrovė „ByteDance“ per savo platformą „Volcano Engine“ Pekino automobilių parodoje paskelbė, kad jos DI modelį „Doubao“ naudoja daugiau kaip 50 automobilių prekės ženklų. Teigiama, kad „Doubao“ integruotas į 145 modelius ir yra pasiekiamas daugiau nei 7 000 000 transporto priemonių.

    „Doubao“ diegiamas ne tik vietinių gamintojų automobiliuose, bet ir kai kuriuose užsienio prekės ženklų modeliuose, kuriuos Kinijoje kuria ar pritaiko vietos partneriai. Tai rodo, kad programinė įranga ir DI sprendimai tampa vienu greičiausių būdų pasivyti konkurentus, net kai techniniai parametrų skirtumai mažėja.

    „Mes ir toliau integruosime naujas funkcijas dar greičiau“, – sakė Audi ir SAIC bendradarbiavimo projekto vadovas Fermínas Soneira.

    Jo teigimu, nuotoliniai atnaujinimai leidžia pakeitimus įdiegti greitai, o tai reiškia, kad funkcijų ciklas trumpėja: tai, kas šiandien atrodo kaip išskirtinumas, po kelių mėnesių gali tapti rinkos standartu.

    Kainų spaudimas niekur nedingo

    Nors DI tampa svarbiu pardavimo argumentu, gamintojai Kinijoje vis dar susiduria su didele pasiūla ir ribotu pelningumu. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad esant dideliam gamybos pajėgumų pertekliui kainų konkurencija išlieka, o vien programinės funkcijos ne visada kompensuoja maržų kritimą.

    „Bus sunku, nes pajėgumai yra, o kainų karas tikrai nesustos per artimiausią mėnesį“, – sakė F. Soneira.

    Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ atstovai šią dinamiką apibūdina kaip perėjimą nuo kainų karo prie funkcijų karo, ypač aplink kabinos technologijas. Kartu įspėjama, kad tokios funkcijos greitai supanašėja, todėl išsiskirti vien DI etiketėmis tampa vis sunkiau.

    Kas iš tiesų keičiasi vairuotojui?

    Praktinis pokytis – automobilis vis dažniau tampa paslaugų platforma. Įdiegtas DI gali aptarnauti balsu valdomas užklausas, padėti navigacijoje, pritaikyti multimediją, o kai kuriuose sprendimuose – ir atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, užsakyti maisto pristatymą ar suplanuoti kelionės maršrutą.

    „Alibaba“ taip pat skelbė apie savo DI modelio „Qwen“ integraciją į automobilius, įskaitant BYD ir „Volkswagen“ partnerystės Kinijoje projektus. Toks modelis orientuotas į balso komandas ir paslaugų valdymą, o dalis funkcijų kuriamos taip, kad veiktų ir prastesnio ryšio sąlygomis.

    Svarbi detalė – DI sprendimų vertė vairuotojui priklausys nuo stabilaus veikimo, privatumo užtikrinimo ir aiškios naudos, o ne vien nuo įspūdingų demonstracijų. Analitikai pabrėžia, kad ilgainiui DI turėtų veikti fone, t. y. pagerinti patirtį taip, kad pats DI nebūtų pagrindinė „funkcija“, o taptų nematomu pagalbininku.

    Kinijos rinka dažnai tampa vieta, kur naujovės įdiegiamos greičiausiai, todėl tikėtina, kad panašūs lūkesčiai netrukus persikels ir į Europą bei JAV. Tai reiškia, kad Vakarų gamintojams teks ne tik konkuruoti kaina ar dizainu, bet ir sparčiau kurti programinę ekosistemą, kurią pirkėjai Kinijoje jau ima laikyti savaime suprantama.