CP v2

Tag: AliExpress

  • Lenkiją užlieja klastotės: per pusmetį sulaikyta 13,5 mln prekių, DI keičia kovos taisykles

    Lenkijoje klastotų prekių srautai auga, o muitinės ir mokesčių tarnybų statistika rodo, kad problema tampa nebe pavienė, o sisteminė. Finansų ministerijos duomenimis, 2025 metais aptikta 6,6 mln suklastotų prekių, kurių deklaruojama vertė siekė apie 155 mln eurų, tai yra 167 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Dar iškalbingesnė 2026 metų pradžia: per pirmąjį pusmetį sulaikyta 13,5 mln vienetų, kurių vertė įvertinta maždaug 55 mln eurų. Tai reiškia, kad per šešis mėnesius aptikta daugiau nei dvigubai daugiau prekių nei per visus 2025 metus, nors bendra vertė buvo mažesnė.

    Kokios klastotės dominuoja?

    Didžiausią dalį pagal vertę 2026 metų pirmąjį pusmetį sudarė laikrodžių, juvelyrikos ir galanterijos klastotės. Šiai grupei priskirtų sulaikytų prekių vertė siekė apie 36 mln eurų, tai yra beveik du trečdaliai visos aptiktos sumos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien statistika neatsako, ar augimas labiau susijęs su išaugusia prekyba klastotėmis, ar su efektyvesniais patikrinimais. Praktikoje dažniausiai veikia abu veiksniai, o dalis rinkos, tikėtina, išlieka nematoma oficialiose suvestinėse.

    Klastotės keliasi į internetą

    Spartėjanti elektroninė prekyba klastotojams supaprastino kelią iki pirkėjo, ypač kai prekės platinamos per tarptautines platformas ir siuntos keliauja mažais paketais. Dėl to daugiau dėmesio skiriama ne tik sienų kontrolei, bet ir platformų pareigoms prižiūrėti, kas parduodama jų ekosistemose.

    Europos Komisija 2026 metų liepą skyrė „AliExpress“ 550 mln eurų baudą už įsipareigojimų pagal Skaitmeninių paslaugų aktą pažeidimus, susijusius su rizikų vertinimu ir ribojimu, įskaitant nelegalias, nesaugias ir klastotas prekes. Tai signalas visam sektoriui, kad klastočių prevencija vertinama kaip sisteminė vartotojų ir rinkos apsaugos dalis.

    DI tampa nauju ginklu

    Kovos pusėje vis dažniau pasitelkiamas DI, kuris iš nuotraukų gali identifikuoti smulkias detales, medžiagų struktūras ar gamybos ypatumus, kurių žmogus plika akimi nepastebi. Autentiškumo tikrinimo bendrovė „Entrupy“ nurodo, kad remiasi daugiau nei 90 mln etaloninių vaizdų baze, o vidutinis patikros laikas esą trunka trumpiau nei minutę.

    „Vien tik aptiktų klastočių statistika neleidžia vienareikšmiškai pasakyti, ar augimą lemia rinka, ar tarnybų efektyvumas. Greičiausiai reikšmingi abu veiksniai, o aptikti atvejai tėra ledkalnio viršūnė“, – sakė Wojciechas Biernackis iš Grant Thornton Legal.

    Augant apimtims, klastočių žala vertinama plačiau nei vien prarasti pardavimai. Įmonėms tai reiškia didesnes išlaidas prekės ženklo apsaugai, intelektinės nuosavybės gynimui, papildomoms patikroms ir klientų aptarnavimui, kai pirkėjai susiduria su nekokybiška produkcija.

    „Pasekmės toli peržengia prarastas pajamas. Klastotės mažina įmonių pelningumą, silpnina prekių ženklų vertę ir verčia didinti išlaidas intelektinės nuosavybės apsaugai, todėl mažiau lėšų lieka plėtrai ir inovacijoms“, – sakė Krzysztof Kośmider, „Accenture“ vadovas Lenkijoje.

    Tarptautinis kontekstas rodo, kad problema nėra vien Lenkijos. OECD vertinimu, pasaulinė klastotų prekių rinka siekia beveik 500 mlrd Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tai yra apie 460 mlrd eurų, o pramonės ataskaitos rodo augantį poreikį greitoms patikroms, ypač prabangos segmente.

    Vis dėlto net ir technologijoms stiprėjant, klastotės išlieka greitai prisitaikanti rinka: pardavėjai keičia aprašymus, nuotraukas, siuntimo maršrutus ir naudoja trumpalaikes paskyras. Dėl to institucijos ir platformos vis dažniau kalba apie kompleksines priemones, kuriose derinami patikrinimai, duomenų analizė ir atsakomybės didinimas visoje tiekimo grandinėje.

  • Kinija spaudžia Prancūziją atsisakyti įstatymo prieš „Shein“ ir „Temu“: grasina atsaku

    Kinija spaudžia Prancūziją atsisakyti įstatymo prieš „Shein“ ir „Temu“: grasina atsaku

    Kas įsigaliojo Prancūzijoje

    Kinija paragino Prancūziją nedelsiant stabdyti naują įstatymą, nukreiptą prieš ypač greitos mados verslo modelį. Pekinas šį reguliavimą vadina diskriminaciniu ir perspėja apie galimus atsakomųjų priemonių žingsnius.

    Prancūzijos priemonės taikomos platformoms, kurios į rinką nuolat pateikia itin daug naujų prekių ir skatina vartojimą, o ne taisymą ar ilgesnį naudojimą. Tarp minimų žaidėjų yra „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“.

    Kaip bus apmokestinama

    Įstatymas numato didesnį gamintojų įnašą už tam tikras prekių grupes, parduodamas itin greitos mados modeliu. Nuo 2026 metų mokestis už vienetą sieks nuo 0,25 iki 12 eurų, o nuo 2030 metų viršutinė riba didės iki 20 eurų.

    Mokestis formaliai taikomas gamintojams, tačiau rinkoje dažnai tokios sąnaudos bent iš dalies perkeliamos pirkėjams per kainą. Galutinis poveikis priklausys nuo platformų kainodaros ir tiekimo grandinių sprendimų.

    „Kinija ragina Prancūziją nedelsiant sustabdyti anti itin greitos mados įstatymo įgyvendinimą“, – sakė Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling.

    Kodėl Pekinas piktinasi

    Kinijos pozicija grindžiama teiginiu, kad aplinkosaugos ir tvarumo kriterijai esą naudojami kaip prekybos ribojimo priemonė, taikant dvigubus standartus. Pekinas taip pat užsimena, kad reguliavimas gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos nediskriminavimo principams.

    Kinija nurodo, jog, Prancūzijai nekeičiant kurso, gali būti imtasi priemonių „gynybai“ ir Kinijos įmonių interesams apsaugoti. Kokios konkrečiai priemonės būtų svarstomos, viešai neįvardijama.

    „Jei Prancūzija vis tiek tęs, Kinija imsis būtinų priemonių ginti teisėtus Kinijos įmonių interesus“, – sakė Huang Ling.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Prancūzijos žingsnis atspindi augančią Europos politikos kryptį griežčiau vertinti greitos mados poveikį aplinkai, atliekų kiekiui ir vartojimo skatinimui. Tekstilės sektorius ES yra tarp reikšmingų taršos ir atliekų šaltinių, todėl valstybės ieško finansinių ir reguliacinių svertų keisti rinkos elgseną.

    Šiame fone didėja įtampa su Kinija ir dėl e. prekybos srautų, ir dėl sąžiningos konkurencijos klausimų, kai pigios prekės iš trečiųjų šalių spaudžia vietos gamintojus. Prancūzija pabrėžia ir siekį apsaugoti vietos aprangos pramonę nuo itin pigių importo prekių antplūdžio.

    Tuo pat metu tarptautinės platformos intensyviai prisitaiko prie skirtingų rinkų taisyklių, o reguliavimo griežtinimas gali paskatinti kainų kilimą, ilgesnius pristatymo terminus ar didesnį dėmesį prekių kokybei. Rinkai tai reikštų papildomą spaudimą pereiti nuo itin trumpo vartojimo ciklo prie ilgaamžiškumo.

    „Prancūzija turės prisiimti visas pasekmes, kurios kils dėl šio sprendimo“, – sakė Huang Ling.

  • ES smogė per „Temu“ ir „AliExpress“: kiniškų siuntų srautas krito iki 40 proc.

    ES smogė per „Temu“ ir „AliExpress“: kiniškų siuntų srautas krito iki 40 proc.

    Kas pasikeitė nuo liepos

    Europos Sąjungoje nuo liepos 1 dienos įvesta fiksuota trijų eurų muito rinkliava mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. Iki šiol tokios smulkios siuntos dažnai pasiekdavo pirkėjus be muito, todėl kainos „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“ platformose atrodė sunkiai pralenkiamos.

    Pirmieji duomenys rodo, kad priemonė suveikė greičiau nei tikėtasi. Remiantis Prancūzijos muitinės statistika, kurią citavo šalies ekonomikos ministerija, mažų siuntų importas po mokesčio įvedimo sumenko 30–40 proc.

    Skaičiai: kam smogė labiausiai

    Vertinant atskirų platformų pardavimų apimtis, didžiausias kritimas fiksuotas „Temu“, kur apimtys sumažėjo apie 50 proc. „AliExpress“ pardavimai krito maždaug 37 proc., o „Shein“ smukimas buvo mažesnis ir siekė apie 15 proc.

    Prancūzijos valdžia tai vadina įrodymu, kad griežtesnis reguliavimas gali pakeisti pirkėjų elgseną ir sumažinti didžiųjų Kinijos platformų dominavimą. Kartu tai signalas ir rinkai, kad itin žemos kainos vis dažniau bus perskaičiuojamos atsižvelgiant į naujus mokesčius.

    Kodėl Briuselis ėmėsi veiksmų

    Europos Komisija argumentuoja, kad mažos vertės siuntų bumas iškreipė konkurenciją. Europos prekybininkams tenka laikytis tų pačių taisyklių, o importo mokesčių ir administravimo našta dažnai būna didesnė nei tarptautinėms platformoms, kurios prekes siunčia tiesiai pirkėjams.

    Dar vienas motyvas – sauga ir atitiktis reikalavimams. Europos Komisijos vertinimu, 2025 metais daugiau nei 60 proc. tikrintų mažos vertės prekių neatitiko Europos reikalavimų ar saugos standartų, todėl muitinėms siekiama suteikti daugiau įrankių greičiau identifikuoti rizikingus produktus.

    Kas bus toliau

    Naujoji rinkliava nėra laikoma galutiniu sprendimu. Ji pristatoma kaip tarpinė priemonė iki platesnės Europos muitų sistemos reformos, planuojamos 2028 metais, kai turėtų keistis ir kontrolės modelis, ir atsakomybės grandinė.

    Jau artimiausiais mėnesiais gali atsirasti papildomų siuntų tvarkymo mokesčių, kurie būtų skirti logistikos ir patikros kaštams padengti. Tuo pat metu platformos ieško būdų prisitaikyti, pavyzdžiui, perkeldamos sandėlius į ES, kad dalį rinkliavų būtų galima apeiti arba sumažinti jų poveikį galutinei kainai.

    „Muitų mokestis pasieniečiams leidžia pristabdyti srautą, tačiau jis taip pat skatina verslą perkelti sandėlius į ES ir keisti tiekimo grandines“, – teigiama Prancūzijos ekonomikos ministerijos cituojamame vertinime.

    Ekspertai pabrėžia, kad trijų eurų mokestis vieniems pirkėjams gali būti lemiamas, ypač perkant pigius kasdienius smulkius daiktus. Tačiau platformos gali bandyti šį kaštą absorbuoti, paskirstyti per skirtingas prekių kategorijas arba įtraukti į kainodarą, todėl tikrasis poveikis paaiškės per artimiausius dvejus metus.

  • „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    Elektroninės prekybos platforma „AliExpress“, priklausanti Kinijos grupei „Alibaba“, įtarta pasitelkusi netipinį būdą vartotojų įrenginiams atpažinti. Šį kartą dėmesį patraukė ne nuolaidos, o technologija, galinti veikti net tada, kai išvalomi slapukai.

    Apie galimą mechanizmą viešai pranešta po to, kai programuotojas, naudodamas „Bluetooth“ ausines, pastebėjo keistą elgesį perjungiant jas tarp kompiuterio ir telefono. Atlikus analizę paaiškėjo, kad naršyklėje galėjo būti naudojama „WebAudio“ sąsaja, leidžianti svetainėms generuoti ir apdoroti garsą.

    Esminė detalė ta, kad svetainė gali sukurti vartotojui negirdimą arba praktiškai negirdimą signalą ir stebėti, kaip jį apdoroja konkretus įrenginys. Skirtingi garso posistemės, naršyklės ir aparatinės įrangos deriniai signalą apdoroja nevienodai, o šie skirtumai gali tapti tarsi skaitmeniniu įrenginio piršto atspaudu.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra mikrofono pasiklausymas ar pokalbių įrašinėjimas. Tokiais atvejais paprastai kalbama apie įrenginio identifikavimą pagal technines charakteristikas, o ne apie garso turinio rinkimą.

    Privatumo požiūriu tokie metodai kelia klausimų, nes įrenginio atpažinimas gali veikti net išvalius slapukus ar pakeitus kai kuriuos naršyklės nustatymus. Tai siejasi su vadinamuoju naršyklės atspaudų rinkimu, kai identifikavimui naudojami įvairūs parametrai, pavyzdžiui, garso apdorojimo ypatybės, vaizdo plokštės elgsena ar šriftų rinkiniai.

    Vartotojams tai reiškia, kad vien slapukų išvalymas ne visada užtikrina anonimiškumą. Privatumo specialistai tokiu atveju paprastai rekomenduoja riboti sekimo technologijas naršyklės nustatymuose, naudoti sekimo blokatorius, o jautriems veiksmams rinktis griežtesnius privatumo režimus ar atskirą naršyklės profilį.

  • ES skyrė „AliExpress“ 550 mln eurų baudą: kodėl dėl klastočių ir pavojingų prekių taikomos naujos taisyklės

    Europos Sąjunga Kinijos elektroninės prekybos platformai „AliExpress“ skyrė 550 mln eurų baudą. Pasak ES institucijų, platforma neįgyvendino pakankamų priemonių, kad veiksmingai sumažintų klastočių, pavojingų ir iš nelegalių šaltinių kilusių prekių pasiūlą.

    Bauda skirta remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris didžiosioms interneto platformoms numato griežtesnes pareigas valdant rizikas ir užtikrinant vartotojų saugumą. ES vertinimu, vien formalaus taisyklių deklaravimo nepakanka, jei realiai nepasiekiami apčiuopiami rezultatai mažinant pažeidimus.

    Kas kliuvo reguliuotojams?

    ES pareigūnai nurodė, kad „AliExpress“ taikomos neteisėtų prekių aptikimo ir šalinimo sistemos nebuvo pakankamai efektyvios. Kritika siejama su tuo, kad ilgą laiką platformoje esą buvo galima rasti įtartinų prekių, įskaitant suklastotą aprangą, rizikingą kosmetiką ir nesaugius žaislus.

    Reguliuotojų vertinimu, tokiose situacijose svarbu ne tik reaguoti į vartotojų ar teisių turėtojų pranešimus, bet ir aktyviai užkirsti kelią pasikartojantiems pažeidimams. Tai apima pardavėjų patikros stiprinimą, rizikingų kategorijų kontrolę ir greitesnį neteisėto turinio šalinimą.

    „AliExpress“: bauda neproporcinga

    Platforma su sprendimu nesutinka ir teigia, kad bauda neatspindi jos vykdomų sisteminių patobulinimų. Bendrovė pabrėžė, jog pastaruoju metu ėmėsi proaktyvių veiksmų, skirtų kovai su klastotėmis ir nesaugiais produktais.

    „Nesutinkame su šiandienos sprendimu ir neproporcinga bauda, kuri tinkamai neatspindi mūsų sistemos bei reikšmingų, proaktyvių patobulinimų, kuriuos įgyvendinome“, – sakė „AliExpress“.

    Šis sprendimas laikomas signalu visoms didelėms e. prekybos ir skelbimų platformoms, kad ES vis griežčiau vertins realų atitikties lygį, o ne vien deklaracijas. Skaitmeninių paslaugų akto praktinis taikymas reiškia, kad platformoms tenka didesnė atsakomybė už tai, kaip greitai ir efektyviai jos užkerta kelią neteisėtai prekybai.

    Skelbiama, kad „AliExpress“ Europoje turi apie 193 mln vartotojų, kurie perka reguliariai arba bent kartais. Tokia auditorija, ES požiūriu, didina ir potencialią žalą, jei rizikingos prekės nėra laiku identifikuojamos bei pašalinamos.

  • Naujas ES mokestis pigioms siuntoms iš Kinijos: nuo 2026 metų papildoma rinkliava už prekių kategorijas

    Nuo 2026 metų liepos 1 dienos Europos Sąjungoje startuos pereinamasis laikotarpis, kuris keis pigių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimą. Pagal naują tvarką planuojama taikyti fiksuotą muitinę rinkliavą mažos vertės siuntoms, dažniausiai atkeliaujančioms iš Kinijos ir kitų Azijos rinkų.

    Svarbiausia detalė vartotojams yra tai, kad mokestis būtų siejamas ne su pačia siunta kaip pakuote, o su joje esančių prekių rūšių skaičiumi. Kitaip tariant, mokėtumėte už skirtingas prekių kategorijas, todėl vienoje siuntoje sudėjus daugiau skirtingų daiktų galutinė suma gali išaugti.

    Pagal aptariamą modelį pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2028 metų liepos 1 dienos būtų taikoma 3 eurų rinkliava už kiekvieną prekių poziciją pagal muitinės klasifikaciją. Jei siuntoje būtų vienos rūšies prekės, rinkliava būtų viena, tačiau skirtingų kategorijų atveju ji daugėtų.

    Europos Komisija šį pokytį sieja su sparčiai augančiais mažos vertės siuntų srautais ir administracine našta muitinėms. Pastaraisiais metais į ES kasmet patenka milijardai tokių siuntų, o didelę jų dalį sudaro drabužiai, telefonų priedai, smulki elektronika ir įvairios buities prekės.

    Formaliai muitinės skolininku dažniausiai būtų laikomas pardavėjas arba prekybos platforma, tačiau praktikoje kaštai paprastai persikelia į galutinę kainą. Tai reiškia, kad dalis iki šiol „impulsinių“ pirkinių, kai prekė kainuoja kelis eurus, o pristatymas būna minimalus, gali tapti mažiau patrauklūs.

    Taip pat svarbu, kad ši rinkliava nepakeistų pridėtinės vertės mokesčio taisyklių: PVM ir toliau būtų taikomas pagal galiojančią tvarką. Vartotojams tai reikštų, kad galutinę kainą gali sudaryti keli komponentai, o skaidrumas priklausys nuo to, kaip platformos pateiks mokesčius pirkimo metu.

    Pokyčiai labiausiai paliestų platformas, kurios dažnai siunčia prekes tiesiai iš sandėlių už ES ribų, tarp jų „AliExpress“, „Temu“, „Shein“, „Banggood“ ir „Alibaba“. Norint sumažinti galimas papildomas išlaidas, pirkėjams vis svarbesnis taps siuntimo pasirinkimas iš ES sandėlių, jei tokia alternatyva siūloma.

  • AliExpress jau siūlo dar nepristatytą „OnePlus Watch 4“: pirkėjai įspėja dėl galimų klastočių

    AliExpress jau siūlo dar nepristatytą „OnePlus Watch 4“: pirkėjai įspėja dėl galimų klastočių

    Internete pasirodė skelbimų, kuriuose „AliExpress“ siūlomas dar oficialiai nepristatytas „OnePlus Watch 4“. Nors kai kurie pirkėjai socialiniuose tinkluose teigia laikrodį jau gavę, toks pasiūlymas kelia pagrįstų klausimų dėl prekės kilmės ir garantijų.

    Vienas „Reddit“ vartotojas rašė, kad laikrodį įsigijo ir kelias dienas naudojo be didesnių problemų. Anot jo, įrenginys veikia sparčiai, o baterija esą laiko apie 4–6 dienas, kas primena ankstesnių modelių rezultatus.

    Kas kelia įtarimų?

    Didžiausia rizika, kad produktas gali būti ne tas, kuo apsimetama: kopija, modifikuotas įrenginys ar apskritai kitas modelis. Tokiose platformose pasitaiko atvejų, kai pavadinimas ar nuotraukos neatitinka realiai atsiunčiamos prekės, o ginčų sprendimas užtrunka.

    Papildomų abejonių kelia ir tai, kad minėti įrašai apie ankstyvą pirkimą gali būti sunkiai patikrinami. Jei paskyra nauja, o pateikiamos nuotraukos sutampa su pardavėjo puslapyje naudojamais vaizdais, tai nebūtinai įrodo apgaulę, bet verčia elgtis atsargiai.

    Kaina eurais ir reali rizika

    Skelbimuose minima suma siekia maždaug 350–380 eurų, priklausomai nuo pardavėjo ir pristatymo sąlygų. Už tokią kainą pirkėjai tikisi naujo įrenginio su pilna garantija, tačiau neoficialaus pardavimo atveju garantinis aptarnavimas gali būti ribotas arba apskritai negaliojantis.

    Dar vienas aspektas yra programinės įrangos atnaujinimai ir suderinamumas. Net jei įrenginys atrodo originalus, nėra aišku, ar jis skirtas Europos rinkai, ar gaus oficialius atnaujinimus ir ar be trikdžių veiks su vietinėmis paslaugomis.

    Ką daryti pirkėjams?

    Jei kyla bent menkiausių abejonių, saugiausias kelias yra laukti oficialaus pristatymo ir prekybos per patvirtintus kanalus. Tai ypač svarbu brangesniems įrenginiams, kur svarbi garantija, grąžinimo sąlygos ir aiški kilmė.

    Norintys rizikuoti turėtų itin kruopščiai tikrinti pardavėją, realius pirkėjų atsiliepimus bei ginčų sprendimo praktiką. Vis dėlto neoficialus dar nepristatytos prekės pirkimas iš trečiųjų šalių išlieka scenarijus, kuriame rizika dažnai neatitinka galimos naudos.