CP v2

Tag: Aliuminis

  • Jogurto kubelis ir dangtelis: daugelis vis dar klysta, kur mesti ir ar tikrai reikia plauti

    Nors atliekų rūšiavimo sistema Lenkijoje veikia jau ne vienerius metus, kasdienėse situacijose prie šiukšliadėžės vis dar pasitaiko klaidų. Dažna jų kyla iš seno įpročio elgtis „švariau“, tačiau taip neretai tik iššvaistomi geriamojo vandens ištekliai ir apsunkinamas atliekų tvarkytojų darbas.

    Didžiausias mitas susijęs su plastikinėmis pakuotėmis nuo maisto: žmonės įsitikinę, kad jogurto ar grietinės indelį būtina kruopščiai išplauti. Atliekų tvarkymo specialistai pabrėžia, kad namuose to daryti nereikia, o pakanka ištuštinti pakuotę ir pašalinti didesnius likučius.

    Ar reikia plauti pakuotes?

    Zielona Góra miesto komunalinių paslaugų įmonė Zakład Gospodarki Komunalnej Spółka z o.o. aiškina, kad indelių plovimas kriauklėje nėra nei būtinas, nei tvarus sprendimas. Rūšiavimo ir perdirbimo grandinėje naudojamos pramoninės technologijos, kurios susitvarko su likusiais maisto pėdsakais.

    „Dažnai mūsų klausiate apie pakuotes nuo jogurtų ir grietinės. Plauti ar neplauti? Atsakome: tikrai neplauti, nes taip taupome vandenį“, – sakė Zielona Góra komunalinių paslaugų įmonės atstovai.

    Praktinis patarimas paprastas: pakuotę reikėtų ištuštinti, prireikus likučius išgramdyti šaukšteliu ir mesti į geltoną konteinerį, skirtą metalui ir plastikui. Taip sumažinama tarša konteineryje ir išvengiama bereikalingo vandens naudojimo namuose.

    Ką daryti su aliuminio dangteliu?

    Kitas dažnas klausimas yra dėl plonos aliuminio folijos dangtelio, kuris dažnai lieka prikibęs prie plastikinio indelio. Specialistai rekomenduoja dangtelį nuplėšti, nes plastikas ir aliuminis yra skirtingos medžiagos, kurias efektyviau atskirti, kai jos patenka į rūšiavimo liniją atskirai.

    „Būtų gerai, jei nuplėštumėte. Bet jei nenuplėšite, nieko baisaus nenutiks“, – teigė Zielona Góra komunalinių paslaugų įmonės atstovai.

    Šiuolaikinėse rūšiavimo linijose veikia optiniai atpažinimo įrenginiai ir metalo atskyrimo technologijos, todėl net ir neatskirtas dangtelis nebūtinai panaikina galimybę pakuotę perdirbti. Vis dėlto geriausia praktika išlieka ta pati: jei įmanoma, dangtelį atskirkite, o abu elementus išmeskite į geltoną konteinerį.

    Galutinė taisyklė, kurią verta įsiminti, paprasta: nešvaistykite vandens plovimui, pakuotes tik ištuštinkite, o jei turite kelias sekundes, atskirkite skirtingų medžiagų dalis. Tokie smulkūs veiksmai padeda rūšiavimo sistemai veikti efektyviau ir mažina bendras atliekų tvarkymo sąnaudas.

  • Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelne įsikūrusi antrinių metalų tiekėja „Metycle“ pranešė užsitikrinusi 131,7 mln. eurų kredito liniją. Šiuos pinigus bendrovė ketina skirti tam, kad galėtų sparčiau didinti antrinio vario ir aliuminio srautus pramonės pirkėjams Europoje ir už jos ribų.

    Kredito liniją suteikė Kalifornijoje įsikūręs privataus kapitalo valdytojas „Rivonia Road Capital“, besispecializuojantis užtikrinto turto paskolose. Šis finansavimas seka po ankstesnių „Metycle“ pritrauktų investicijų: 2025 metais bendrovė paskelbė apie 14 mln. eurų A serijos raundą, o 2023 metais buvo užbaigtas 4,7 mln. eurų pradinės stadijos finansavimas.

    Kam bus panaudotos lėšos

    Bendrovė teigia, kad kredito linija leis finansuoti didesnes fizines metalo partijas ir greičiau apyvartiniu kapitalu aptarnauti sandorius. Praktikoje tai reiškia galimybę vienu metu supirkti daugiau žaliavos, ją paruošti pagal pirkėjų specifikacijas ir stabiliau tiekti lydykloms bei pramonės įmonėms.

    „Metycle“ veiklą apibūdina kaip vertikaliai integruotą modelį: įmonė ne tik prekiauja, bet ir fiziškai apdoroja žaliavą bei skaitmeniniu būdu dokumentuoja jos kilmę, kokybę ir logistiką. Bendrovę 2022 metais įkūrė Rafael Suchan ir Sebastian Brenner.

    Skaitmenizacija ir rūšiavimas su DI

    Įmonė savo veiklą grindžia trimis kryptimis: tarptautine prekybos operacija, „SmartSorting Hub“ rūšiavimo centrais ir „TrustTrack“ skaitmenine dokumentavimo sistema. „SmartSorting Hub“ centruose naudojamas DI paremta rūšiavimo logika, mechaninis atskyrimas ir lazerinės spektroskopijos metodai, kad mišrios metalo atliekos būtų paverstos vienodesne, pirkėjų reikalavimus atitinkančia žaliava.

    Pirmasis „SmartSorting Hub“ įkurtas Masmechelene, Belgijoje. Bendrovės vertinimu, tokie centrai padeda spręsti vieną didžiausių antrinių metalų rinkos problemų: nepastovias kokybės specifikacijas ir sunkiai palyginamą dokumentaciją.

    Kodėl svarbūs varis ir aliuminis

    Varis ir aliuminis laikomi strateginiais metalais elektrifikacijai ir infrastruktūros plėtrai, nes plačiai naudojami elektros tinkluose, gamyboje, duomenų centruose ir transporto sektoriuje. Augant paklausai, svarbus tampa ne tik žaliavos kiekis, bet ir tiekimo patikimumas, ypač kai pirminės kasybos projektai dažnai trunka daug metų.

    „Rivonia Road Capital“ atstovas Daniel Zinn pabrėžė, kad „Metycle“ išsiskiria skaidrumą ir efektyvumą didinančia platforma bei aiškia plėtros vizija. „Didžiuojamės galėdami paremti kitą „Metycle“ augimo etapą, nes jų modelis didina skaidrumą, patikimumą ir efektyvumą pasaulinėje perdirbtų metalų rinkoje“, – sakė D. Zinn.

    „Metycle“ generalinis direktorius Rafael Suchan teigia, kad rinka dažnai stringa ne dėl paklausos, o dėl prognozuojamumo trūkumo. „Mūsų galimybė yra paversti antrinę žaliavą panašesne į pramoninę žaliavą: su aiškia specifikacija, atsekamumu ir patikimu pristatymu. Ši kredito linija suteikia pajėgumų finansuoti gerokai daugiau medžiagos per tą sistemą“, – sakė R. Suchan.

    Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius 12 mėnesių buvo suprekiauta antrinių metalų už daugiau nei 103 mln. eurų, o metinis augimas siekė 150 proc. Įmonė taip pat nurodo turinti komandą, veikiančią 15 šalių, ir tikisi, kad naujas finansavimo mechanizmas padės padidinti standartizuotos antrinės žaliavos srautus pramonės klientams.

    Tarp „Metycle“ investuotojų ir finansavimo partnerių minimi 2150, „Project A“, „Partech“, „Market One Capital“, „Dutch Founders Fund“, „Crédit Agricole Leasing and Factoring“ bei SCCF. Įmonės teigimu, tokia partnerių bazė padeda derinti prekybą, fizinį apdorojimą ir finansavimą, kuris antrinių metalų sektoriuje dažnai tampa augimo ribojančiu veiksniu.

  • „Grupa Kęty“ prognozuoja šuolį: III ketvirtį augo apyvarta ir pelnas, impulsą davė aliuminio kainos

    Lenkijos aliuminio produktų gamintoja „Grupa Kęty“ paskelbė preliminarius trečiojo ketvirčio rezultatus ir nurodė tikinti reikšmingu pajamų bei grynojo pelno augimu. Bendrovės vertinimu, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios aliuminio kainos, kurios buvo perskaičiuotos ir į galutinių gaminių kainodarą.

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį konsoliduotos pajamos galėjo siekti apie 370 000 000 eurų, tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, bendrovės skaičiavimais, galėjo sudaryti apie 46 000 000 eurų, arba apie 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kur augimas didžiausias?

    Didžiausio pajamų šuolio „Grupa Kęty“ tikisi ekstruzinių gaminių segmente, kuriame pardavimai, bendrovės skaičiavimu, galėjo augti iki maždaug 151 000 000 eurų. Įmonė šį pokytį pirmiausia sieja su aukštesnėmis aliuminio kainomis ir jų įtaka pardavimo kainoms.

    Kituose segmentuose augimas buvo nuosaikesnis. Lankstžių pakuočių versle įmonė mini apie 10 proc. pardavimų didėjimą iki maždaug 72 000 000 eurų, o architektūrinių sistemų ir apsaugos nuo saulės sprendimų segmentuose prognozuoja 3–4 proc. kilimą iki maždaug 124 000 000 eurų ir 76 000 000 eurų.

    Rinkos nuotaikos keitėsi

    „Grupa Kęty“ atkreipia dėmesį, kad trečiasis ketvirtis pasižymėjo dideliu rinkos nepastovumu. Pasak bendrovės, po labai dinamiškos ketvirčio pradžios pirkėjų aktyvumas koregavosi dėl vasaros laikotarpio ir laukimo, kad žaliavų kainos galėtų mažėti.

    „Po labai dinamiškos ketvirčio pradžios matėsi paklausos korekcija dėl atostogų sezono ir laukimo, kol žaliavų kainos kris“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nepaisant to, bendrovė nurodo, kad gamybos pajėgumų panaudojimas išliko aukštas ir, priklausomai nuo segmento, siekė apie 85–88 proc. Tai signalizuoja, kad užsakymų portfelis tebėra pakankamas, nors trumpuoju laikotarpiu klientų elgsena buvo labiau priklausoma nuo kainų lūkesčių.

    EBITDA, veiklos pelnas ir skolos lygis

    „Grupa Kęty“ vertinimu, trečiojo ketvirčio EBITDA galėjo sudaryti apie 75 000 000 eurų, arba apie 10 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas, bendrovės skaičiavimu, galėjo siekti apie 61 000 000 eurų, tai yra apie 13 proc. metinis augimas.

    Įmonė taip pat pateikė įvertį dėl grynosios skolos, kuri ketvirčio pabaigoje galėjo būti apie 272 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad šis lygis iš esmės panašus į praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigą, tačiau šiek tiek didesnis nei ankstesnio ketvirčio pabaigoje.

    Rinkoms šie skaičiai svarbūs todėl, kad aliuminio kainų cikliškumas ir jų perdavimas į galutines kainas dažnai lemia trumpalaikius pelningumo šuolius. Kartu investuotojai paprastai vertina ir tai, kaip tokiais laikotarpiais valdomas apyvartinis kapitalas bei skola, nes žaliavų brangimas gali didinti atsargų ir finansavimo poreikį.

  • Aliuminio rinka kaista dėl krizės Persijos įlankoje: Kinija muša rekordus, bet pasiūlos vis tiek trūksta

    Aliuminio rinka pastaraisiais mėnesiais patiria išskirtinį spaudimą: sutrikus tiekimui iš Persijos įlankos regiono, pirkėjai aktyviau ėmė ieškoti metalo Azijoje, pirmiausia Kinijoje. Tačiau net ir didžiausias pasaulio gamintojas šiandien nebegali greitai „užpilti“ rinkos papildomais kiekiais.

    Kinijos statistika rodo, kad pirminio aliuminio gamyba rugpjūtį pasiekė istorinį mėnesio rekordą – 3,98 mln. tonų, tai yra 4,7 proc. daugiau nei prieš metus. Per pirmuosius aštuonis metų mėnesius šalis pagamino 31,12 mln. tonų, o augimas siekė 3,9 proc.

    Rekordai nepadengia trūkumo

    Jei dabartinis tempas išsilaikytų, metinė Kinijos gamyba priartėtų prie 46,7 mln. tonų, o tai būtų daugiau nei pernai. Vis dėlto rinką neramina tai, kad Kinijoje jau kurį laiką galioja gamybos pajėgumų ribojimo politika, o nominali riba siejama su maždaug 45 mln. tonų per metus.

    Ši politika sugriežtinta dar 2017 metais, kai Pekinas pradėjo stabdyti nekontroliuojamą pajėgumų plėtrą, siekdamas valdyti pasaulinę pasiūlą ir energijos suvartojimą. Aliuminio lydymas yra itin elektros energijai imlus procesas, todėl gamybos didinimą riboja ne tik administracinės, bet ir energetikos infrastruktūros realijos.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dėl tokios sistemos Kinija praktiškai neturi daug laisvų rezervų, kuriuos būtų galima greitai aktyvuoti, jei pasaulyje pritrūksta metalo. O tai reiškia didesnę riziką kainoms, ypač jei sutrikimai kituose regionuose užsitęs.

    Persijos įlankos vaidmuo ir rizikos

    Didelę įtaką situacijai daro įtampa Ormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų. Sutrikus laivybai regione, su problemomis susidūrė ne tik naftos ir suskystintų gamtinių dujų logistikos grandinės, bet ir dalis aliuminio eksporto, nes Persijos įlankos šalys yra reikšmingos šio metalo tiekėjos.

    Regiono svarbą didina tai, kad aliuminio pramonei būtina pigi elektros energija, o Persijos įlankos valstybės ją dažnai gali užtikrinti konkurencingomis sąlygomis. Skaičiuojama, kad Artimieji Rytai pagamina apie 9 proc. pasaulinio pirminio aliuminio, o už Kinijos ribų jų dalis viršija 20 proc., todėl net laikini sutrikimai turi matomą efektą.

    Situaciją dar labiau apsunkina rekordiškai žemi atsargų lygiai, dėl kurių rinka tampa jautri bet kokiems logistikos ar gamybos trikdžiams. Tai didina kainų svyravimų tikimybę ir skatina vartotojus užsitikrinti tiekimą iš anksto, dažnai sutinkant mokėti brangiau.

    Kainos kyla, o paklausa auga

    Aliuminis pastaruoju metu išlieka brangus: už toną tarptautinėse rinkose buvo mokama apie 3 290 JAV dolerių, tai yra maždaug 3 020 eurų. Nors tai mažiau nei ankstesniame pike, palyginti su laikotarpiu prieš karo eskalaciją regione, kainų lygis vis tiek aukštesnis ir rinkoje vėl daugėja kalbų apie naują kilimo bangą.

    Paklausą į viršų stumia ir struktūrinės priežastys. Aliuminis yra vienas svarbiausių metalų energetikos transformacijoje: jo reikia elektros perdavimo tinklams, atsinaujinančios energetikos infrastruktūrai, transporto priemonių lengvinimui ir platesnei elektrifikacijai.

    Analitikų vertinimu, jei investicijos į naujus pajėgumus ir energetikos prieinamumą nepaspartės, artimiausiais metais gali atsiverti reikšmingas deficitas. Pagrindinės kliūtys pasiūlai didėti išlieka riboti pramonės pajėgumai, nepakankamos investicijos ir konkurencingos elektros energijos trūkumas.

  • Kavos kapsulės – jau pakuotė: naujos taisyklės atskleidė, kur iš tiesų jas mesti

    Kavos kapsulės, patogios kasdieniam naudojimui, vis dažniau atsiduria atliekų tvarkytojų akiratyje. Dėl sudėtinės konstrukcijos jos kelia problemų rūšiavimo linijoms: kapsulėje dažnai lieka drėgnų kavos tirščių, o pats indelis būna iš aliuminio arba plastiko.

    Europos Sąjungoje griežtėjant pakuočių ir pakuočių atliekų reikalavimams, kapsulės vis dažniau vertinamos ne kaip „produktas“, o kaip pakuotė. Tai reiškia aiškesnes pareigas gamintojams ir didesnį dėmesį vartotojų įpročiams, nes neteisingai išmestos kapsulės blogina perdirbimo kokybę.

    Didžiausia klaida – mesti pilną

    Dažniausiai žmonės panaudotą kapsulę, neskirdami jos turinio, meta į plastiko ir metalo konteinerį. Tačiau drėgni tirščiai teršia pakuočių srautą, o tokios atliekos rūšiavimo įrenginiuose gali būti atmestos kaip netinkamos perdirbti.

    Jei kapsulės neištuštinate, saugiausias sprendimas – mesti ją į mišrias komunalines atliekas. Taip išvengiama situacijos, kai organinės liekanos sugadina perdirbamų pakuočių partiją ir padidina atliekų tvarkymo sąnaudas.

    Jei kapsulę ištuštinate, tirščius reikėtų išmesti į bioatliekas arba kompostuoti, jei tam turite sąlygas. Tuomet švari aliumininė ar plastikinė kapsulė gali keliauti į plastiko ir metalo konteinerį, nes tampa labiau tinkama mechaniniam rūšiavimui ir perdirbimui.

    Gamintojų surinkimo programos plečiasi

    Siekiant sumažinti kapsulių kiekį mišrių atliekų sraute, dalis gamintojų diegia uždarus surinkimo sprendimus. Tokiose programose kapsulės grąžinamos per pardavimo vietas arba perduodamos surinkimui kartu su nauju užsakymu.

    Specializuotose įmonėse kapsulės apdorojamos taip, kad metalas ar plastikas būtų atskirtas nuo organinės dalies. Tokiu būdu aliuminis gali būti nukreipiamas perlydymui, o kavos tirščiai – kompostavimui arba energijos gamybai, pavyzdžiui, biodujų grandinėje.

    Kompostuojamos kapsulės – ne visada į BIO

    Rinkoje daugėja kapsulių, žymimų kaip kompostuojamos ar biologiškai skaidžios, tačiau tai nereiškia, kad jos visada tinka į bioatliekų konteinerį. Dalis tokių pakuočių suyra tik pramoninio kompostavimo sąlygomis, kur užtikrinama aukšta temperatūra ir kontroliuojama aplinka.

    Praktikoje savivaldybių bioatliekų tvarkymo taisyklės gali skirtis, o kompostavimo įrenginiai ne visada priima pakuotes, kurias sunku greitai atpažinti sraute. Todėl prieš metant tokias kapsules į BIO verta pasitikrinti vietines atliekų rūšiavimo taisykles.

    Kasdienėje rutinoje taisyklė paprasta: pilna kapsulė be specialios grąžinimo sistemos dažniausiai keliauja į mišrias atliekas, o išardžius ją į atskiras dalis, daugiau medžiagų grįžta į perdirbimą. Toks pasirinkimas mažina taršą ir didina tikimybę, kad vertingi ištekliai bus panaudoti pakartotinai.

  • Aliuminio rinka vos išvengė kainų šuolio: Kinijos eksportas sušvelnino krizę po sutrikimų Artimuosiuose Rytuose

    Aliuminio rinka pastaraisiais mėnesiais balansavo ant rimto sukrėtimo ribos, tačiau papildomas metalo srautas iš Kinijos padėjo išlaikyti tiekimą ir pristabdė kainų šuolį. Šis lengvasis metalas yra kritiškai svarbus automobilių, energetikos, statybų ir buitinės technikos sektoriams, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda visai ekonomikai.

    Aliuminio gamyba yra itin imli energijai, todėl daug pajėgumų sutelkta ten, kur užtikrinama santykinai pigi ir stabili elektros bei dujų pasiūla. Dėl šios priežasties geopolitika ir energetikos grandinių pažeidžiamumas šiandien tampa vienu svarbiausių kainą lemiančių veiksnių.

    Kinija užpildė tiekimo spragą

    Rinka įsitempė, kai dalis tiekimo iš Persijos įlankos regiono susidūrė su eksporto ir logistikos rizikomis, o tai pakurstė lūkesčius, kad kainos gali kilti dar sparčiau. Tokiomis aplinkybėmis Kinijos gamintojų sprendimas didinti eksportą tapo esminiu stabilizatoriumi, leidusiu subalansuoti paklausą ir pasiūlą.

    Kinija, kaip didžiausia aliuminio gamintoja pasaulyje, per eksportą gali greitai paveikti globalų balansą, ypač kai kitų regionų gamintojai veikia arti maksimalaus pajėgumo. Rinkoje akcentuojama ir tai, kad Kinijos vidaus gamyba ilgą laiką buvo ribojama administracinėmis priemonėmis, todėl bet koks eksporto pokytis vertinamas kaip aiškus politinis ir ekonominis signalas.

    Aliuminio kainos orientyras tarptautinėje rinkoje dažnai siejamas su prekyba Londono metalų biržoje, o kainų lygį paprastai sustiprina ne tik realus trūkumas, bet ir rizikos premija. Kai investuotojai ir pramonės pirkėjai mato, kad atsargų ir perteklinės gamybos rezervų mažai, net nedideli trikdžiai gali sukelti staigius kainų šuolius.

    Silpnoji grandis – energija ir dujos

    Nors situacija trumpuoju laikotarpiu stabilizavosi, rinkos dalyviai toliau įžvelgia rizikas. Viena jų – energijos ir dujų tiekimas, nes aliuminio grandinėje svarbūs ne tik elektros kaštai, bet ir gamtinių dujų prieinamumas rafinavimo bei gamybos procesuose.

    Rinkos nerimą didina ir tai, kad dalis gamintojų, susidūrusių su energijos ar žaliavų tiekimo sutrikimais, gali būti priversti mažinti apimtis. Kai kurios bendrovės tokiais atvejais taiko force majeure principą, laikinai stabdydamos ar ribodamos pristatymus, o tai tiesiogiai mažina metalo pasiūlą ir didina kainų nepastovumą.

    Kodėl rinka išlieka trapi

    Net ir atsiradus papildomam srautui iš Kinijos, aliuminio rinką riboja menki pertekliniai pajėgumai daugelyje regionų. Tai reiškia, kad net vienas didesnis gamybos sustojimas, logistikos trikdis ar energijos kainų šokas gali greitai pakeisti balansą ir grąžinti spaudimą kainoms.

    Pramonei tai signalas stiprinti tiekimo grandinių atsparumą: diversifikuoti tiekėjus, užsitikrinti ilgalaikius kontraktus ir daugiau dėmesio skirti energijos rizikos valdymui. Kol geopolitinė įtampa ir energijos neapibrėžtumas išlieka, aliuminio rinka, analitikų vertinimu, gali ir toliau svyruoti tarp stabilizacijos ir naujų sukrėtimų.

    „Papildomas aliuminio srautas iš Kinijos padėjo išvengti staigaus kainų šuolio, tačiau rinkoje vis dar per mažai rezervų, kad ji jaustųsi saugi“, – sako rinkos analitikai.

  • Žaliavų rinka krypsta žemyn: baziniai metalai, CO2 leidimai ir anglis su daugiau minusų

    Trečiadienio, 2026 metais rugpjūčio 12 dieną, prekyba žaliavų rinkose buvo mišri, tačiau bendras tonas išliko labiau neigiamas. Londono metalų biržoje (LME) dalis bazinių metalų pigo, o investuotojų dėmesys krypo ir į ES apyvartinių taršos leidimų (EUA) kainą bei energijos išteklių ateities sandorius.

    Didžiausią dienos spaudimą tarp pagrindinių metalų patyrė aliuminis: tiek neatidėliotina kaina, tiek trijų mėnesių kontraktai smuko apie 1,6 proc. Varis taip pat judėjo žemyn, nors nuosmukis buvo nuosaikesnis: neatidėliotina kaina krito apie 0,4 proc., o trijų mėnesių kontraktai apie 0,2 proc.

    Cinkas išsiskyrė teigiama kryptimi ir brango beveik 0,9 proc., o nikelis kilo apie 0,7 proc. Alavas dieną baigė su simboliniu minusu, o švinas iš esmės išliko stabilus, rodydamas tik labai nedidelius svyravimus skirtinguose kontraktuose.

    CO2 leidimai ir anglis

    ES apyvartiniai taršos leidimai (EUA) 2026 metais rugpjūčio 12 dieną pigo apie 0,5 proc. Tokie svyravimai rinkoje paprastai siejami su lūkesčiais dėl pramonės aktyvumo, elektros gamybos struktūros ir sezoninės paklausos, kuri keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų bei energijos vartojimo.

    Tuo metu energetinės anglies ARA (Amsderdamo, Roterdamo ir Antverpeno regiono) ateities sandorių kaina artimiausių metų laikotarpiui išliko beveik nepakitusi per dieną, tačiau mėnesio ir metų dinamika rodė augimą. Tai signalizuoja, kad dalis dalyvių vis dar vertina anglies segmentą kaip jautrų pasiūlos ir logistikos veiksniams, net ir tęsiantis Europos dekarbonizacijos krypčiai.

    Kuro kainos juda aukštyn

    Kuro segmente išryškėjo priešinga tendencija nei dalyje metalų: aviacinių degalų kaina šoktelėjo apie 6,3 proc. Dyzelino (0,1 proc. sieros) kaina kilo apie 3,4 proc., o ilgesnio laikotarpio pokyčiai išliko itin dideli, rodantys, kad rinkoje pastaruoju metu buvo patirta ryški kainų banga.

    Tokie judesiai dažnai sustiprėja, kai sutampa keli veiksniai: sezoniškai aktyvesnė paklausa, pasiūlos ribojimai atskiruose regionuose, rafinavimo pajėgumų planiniai sustabdymai ar geopolitinės rizikos priedas. Investuotojams tai reiškia didesnį nepastovumą ir būtinybę atidžiau vertinti tiek trumpalaikius, tiek ilgesnio laikotarpio rizikos scenarijus.

  • „Grupa Kęty“ signalizuoja, kad pramonėje pagerėjimo nematyti, bet planuoja apie 115 mln. eurų dividendų

    Lenkijos pramonės grupė „Grupa Kęty“ antrąjį metų ketvirtį baigė rekordiniais rezultatais, kurie buvo kiek geresni nei rinkos lūkesčiai. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad makroekonominė aplinka išlieka sudėtinga, o pramonės atsigavimo ženklų kol kas nematyti.

    Įmonė pabrėžia, kad geopolitinės įtampos ir svyruojanti paklausa daro spaudimą daugeliui klientų sektorių, tačiau žaliavų pusėje pavyko išnaudoti palankesnes sąlygas. Tai padėjo išlaikyti aukštą veiklos efektyvumą ir sustiprinti pinigų srautus.

    Kas atvedė iki rekordo?

    Per ketvirtį „Grupa Kęty“ pardavimo pajamos augo, o svarbiausią indėlį davė aliuminio veiklos kryptis ir lanksčių pakuočių segmentas. Bendrovė nurodo, kad rezultatams įtakos turėjo stabilūs arba augantys gamybos apimčių rodikliai ir nuosekliai valdoma savikaina.

    Vadovybė taip pat akcentuoja, kad kai kuriose srityse paklausa laikosi geriau nei euro zonoje. Pasak bendrovės, Lenkijos statybų rinkoje situacija atrodo tvirtesnė, tačiau pramonėje bendra nuotaika išlieka prasta, o užsakymų ir lūkesčių rodikliai nežada greito lūžio.

    „Pramonėje pagerėjimo kol kas nematome“, – sakė „Grupa Kęty“ finansų vadovas Rafałas Warpechowskis.

    Dividendai ir skolos dinamika

    Nepaisant atsargių signalų dėl pramonės, „Grupa Kęty“ planuoja reikšmingą išmoką akcininkams. Bendrovė paskelbė ketinanti antrąją metų pusę dividendams skirti beveik pusę milijardo zlotų, tai yra apie 115 mln. eurų, išmokant dviem dalimis – rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.

    Įmonė nurodo, kad jos grynoji skola sumažėjo, o santykis tarp grynosios skolos ir EBITDA laikosi apie 1. Tokį finansinį profilį, pasak bendrovės, padėjo užtikrinti aukšti veiklos rezultatai, leidę finansuoti ir augantį apyvartinio kapitalo poreikį.

    Investicijos mažinamos, bet projektai tęsiami

    Kartu su dividendų planais „Grupa Kęty“ mažina šių metų investicijų biudžetą. Dabar planuojama investuoti apie 250–260 mln. zlotų, tai yra maždaug 58–60 mln. eurų, o tai būtų 9–12 mln. eurų mažiau nei numatyta anksčiau.

    Bendrovė aiškina, kad dalis išlaidų perkeliama į vėlesnį laikotarpį, dalies atsisakoma arba jos optimizuojamos. 2026 metų investicijos galėtų siekti apie 300 mln. zlotų, tai yra apie 69 mln. eurų, o vienas didesnių projektų – nauja gamybos linija Osvencime, kurios vertė vertinama 90–100 mln. zlotų, arba apie 21–23 mln. eurų.

    „Grupa Kęty“ taip pat pažymi, kad investicijos finansuojamos specialiai tam skirtais investiciniais kreditais. Tokia struktūra leidžia išlaikyti veiklos lankstumą, tačiau vadovybė pabrėžia, kad tolesni sprendimai priklausys nuo paklausos dinamikos ir žaliavų rinkos.

  • Aliuminio gamintojai ragina taisyti CBAM: spragos leidžia importui išvengti CO2 kaštų ir mokesčių

    Kas negerai su CBAM, anot pramonės?

    Europos aliuminio pramonę vienijanti asociacija European Aluminium ragina griežtinti ES anglies dioksido korekcinį mechanizmą pasienyje (CBAM). Organizacija teigia, kad dabartiniame modelyje išlikusios spragos leidžia daliai importo išvengti realių emisijų kaštų, todėl ES gamintojams tenka didesnė finansinė našta.

    Asociacijos vertinimu, jei importas ir toliau galės patekti į ES be lygiaverčio apmokestinimo už CO2, CBAM tik formaliai sieks klimato tikslų, bet praktiškai silpnins Europos pramonės konkurencingumą. Tai, pasak jų, didintų riziką, kad gamyba ir su ja susijusios emisijos bus perkeliamos už ES ribų.

    „CBAM, kurio galima išvengti, neapsaugos Europos pramonės“, – sakė European Aluminium generalinis direktorius Paulas Vossas.

    Spraga dėl laužo deklaravimo

    Vienu svarbiausių klausimų European Aluminium įvardija importuojamo aliuminio sudėties deklaracijas, kai nurodoma, kad žaliavoje yra vadinamojo po vartojimo susidariusio laužo. Asociacija tvirtina, kad šiuo metu nėra pakankamai patikimų ir visoje tiekimo grandinėje vienodai taikomų patikrų, kurios leistų užtikrinti tokių deklaracijų tikslumą.

    Pramonė siūlo laikinai taikyti numatytąsias emisijų reikšmes, labiau atspindinčias pirminės aliuminio gamybos anglies pėdsaką, visam neapdirbtam aliuminiui. Tokia nuostata, jų manymu, mažintų paskatas manipuliuoti dokumentais, kol bus sukurti patikimi verifikavimo mechanizmai.

    „Be šių pakeitimų maždaug ketvirtadalis pasaulinės aliuminio gamybos galėtų ir toliau išvengti emisijų kaštų, su kuriais susiduria Europos gamintojai“, – teigiama European Aluminium pozicijoje.

    50 tonų riba ir jos pasekmės

    Kita kritikuojama nuostata – siūloma 50 tonų riba, nuo kurios būtų pradedamas taikyti CBAM. Aliuminio sektorius pabrėžia, kad dėl mažesnio šio metalo svorio tokia riba yra pernelyg aukšta ir gali sudaryti sąlygas dideliam kiekiui aliuminio turinčių gaminių patekti į ES be mokesčio.

    Kaip iliustraciją pramonė pateikia praktinį scenarijų: renovuojant 200 kambarių viešbutį, aliuminio kiekis, reikalingas durų atnaujinimui, sudarytų tik apie 9,2 tonos. Tokie importo srautai galėtų likti už CBAM ribų, o ES pagaminti analogai išliktų netiesiogiai brangesni dėl ES apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS) kaštų.

    Koks sprendimas siūlomas prieš balsavimą?

    Asociacija taip pat pasisako dėl Europos Komisijos siūlyto laikinojo dekarbonizacijos fondo Temporary Decarbonisation Fund (TDF), skirto padėti labiausiai energijai imliems sektoriams. European Aluminium tikisi, kad parama būtų sukonstruota taip, jog kompensuotų ne tik tiesioginius ETS kaštus, bet ir su CBAM susijusį žaliavų brangimą.

    Pramonės atstovai ragina Europos Parlamentą, prieš numatytą svarstymą ir balsavimą rugsėjį, užtikrinti, kad CBAM aliuminio sektoriui būtų realiai įgyvendinamas. Jų teigimu, tam būtina patikima verifikacija, aiškios taisyklės dėl po vartojimo laužo ir tokios ribos, kurios atitiktų realias prekybos aliuminiu apimtis bei produktų struktūrą.

  • Aliuminio kainos kyla į aukštumas: ką reiškia tiekimo trikdžiai ir dideli importo mastai Lenkijoje

    Aliuminio kainos tarptautinėse biržose pastaruoju metu grįžo į aukščiausius lygius nuo 2022 metų pavasario. Londono metalų biržoje (LME) trijų mėnesių ateities sandoriai sesijos metu kilo iki maždaug 3 400 eurų už toną, o rinka išlieka jautri bet kokioms žinioms apie tiekimą.

    Kainų šuolį palaiko keli veiksniai: geopolitinė įtampa svarbiuose logistikos maršrutuose, griežtesnė žaliavų ir energijos pasiūla bei atsigavęs pramonės poreikis. Aliuminis yra strateginis metalas transportui, statybai, pakuotėms ir elektrotechnikos sektoriui, todėl net trumpalaikiai sutrikimai greitai persiduoda kainoms.

    Tiekimo grandinės vėl įsitempė

    Rinkos dalyviai vertina rizikas, susijusias su krovinių gabenimu per Artimųjų Rytų regioną ir galimais srautų apribojimais. Jei dalis tiekimo vėluoja arba brangsta logistika, gamintojai ir perdirbėjai linkę kaupti atsargas, o tai dar labiau kelia kainą.

    Papildomos įtampos įneša ir energijos klausimas, nes aliuminio gamyba yra itin imli elektrai. Dėl to bet kokie elektros kainų šuoliai ar ribojimai kai kuriose šalyse gali riboti gamybos apimtis ir mažinti pasiūlą pasaulinėje rinkoje.

    Importuotojams spaudimas didėja

    Lenkija minima tarp didesnių aliuminio importuotojų, o sparčiai brangstant metalui didėja išlaidos pramonei. Tokiose rinkose kainų pokyčiai ypač greitai atsispindi automobilių komponentų, statybinių profilių, langų sistemų, pakuočių ir kabelių gamintojų sąnaudose.

    Europos kontekste svarbi ir sankcijų politika, keičianti tradicinius srautus bei skatinanti ieškoti alternatyvių tiekėjų. Tokie persitvarkymai paprastai reiškia brangesnį finansavimą, ilgesnius pristatymo terminus ir didesnę atsargų laikymo naštą.

    Brangsta ir perdirbamas metalas

    Vienas iš būdų mažinti priklausomybę nuo pirminės žaliavos yra perdirbimas, tačiau kartu auga ir laužo bei antrinio metalo kainos. Kai paklausa pramonėje kyla greičiau nei surenkamo metalo kiekiai, perdirbėjai susiduria su žaliavos deficitu, o tai stumia kainas aukštyn.

    Rinkos dinamika rodo, kad aliuminio kainos per metus gali būti pakilusios apie 40–50 proc., priklausomai nuo konkretaus indekso ir pasirinkto laikotarpio. Tai reiškia, kad įmonėms vis svarbiau užsitikrinti tiekimą iš anksto, diversifikuoti tiekėjus ir aktyviau valdyti kainų riziką.

    Artimiausią kainų kryptį lems signalai apie gamybos apimtis Azijoje, logistikos kaštus ir realų pramonės užsakymų portfelį Europoje. Jei įtampa tiekime neslūgs, aliuminio rinka gali išlikti brangi ilgiau, nei tikėjosi pirkėjai.