CP v2

Tag: Aliuminis

  • Aliuminio kainos kyla į aukštumas: ką reiškia tiekimo trikdžiai ir dideli importo mastai Lenkijoje

    Aliuminio kainos tarptautinėse biržose pastaruoju metu grįžo į aukščiausius lygius nuo 2022 metų pavasario. Londono metalų biržoje (LME) trijų mėnesių ateities sandoriai sesijos metu kilo iki maždaug 3 400 eurų už toną, o rinka išlieka jautri bet kokioms žinioms apie tiekimą.

    Kainų šuolį palaiko keli veiksniai: geopolitinė įtampa svarbiuose logistikos maršrutuose, griežtesnė žaliavų ir energijos pasiūla bei atsigavęs pramonės poreikis. Aliuminis yra strateginis metalas transportui, statybai, pakuotėms ir elektrotechnikos sektoriui, todėl net trumpalaikiai sutrikimai greitai persiduoda kainoms.

    Tiekimo grandinės vėl įsitempė

    Rinkos dalyviai vertina rizikas, susijusias su krovinių gabenimu per Artimųjų Rytų regioną ir galimais srautų apribojimais. Jei dalis tiekimo vėluoja arba brangsta logistika, gamintojai ir perdirbėjai linkę kaupti atsargas, o tai dar labiau kelia kainą.

    Papildomos įtampos įneša ir energijos klausimas, nes aliuminio gamyba yra itin imli elektrai. Dėl to bet kokie elektros kainų šuoliai ar ribojimai kai kuriose šalyse gali riboti gamybos apimtis ir mažinti pasiūlą pasaulinėje rinkoje.

    Importuotojams spaudimas didėja

    Lenkija minima tarp didesnių aliuminio importuotojų, o sparčiai brangstant metalui didėja išlaidos pramonei. Tokiose rinkose kainų pokyčiai ypač greitai atsispindi automobilių komponentų, statybinių profilių, langų sistemų, pakuočių ir kabelių gamintojų sąnaudose.

    Europos kontekste svarbi ir sankcijų politika, keičianti tradicinius srautus bei skatinanti ieškoti alternatyvių tiekėjų. Tokie persitvarkymai paprastai reiškia brangesnį finansavimą, ilgesnius pristatymo terminus ir didesnę atsargų laikymo naštą.

    Brangsta ir perdirbamas metalas

    Vienas iš būdų mažinti priklausomybę nuo pirminės žaliavos yra perdirbimas, tačiau kartu auga ir laužo bei antrinio metalo kainos. Kai paklausa pramonėje kyla greičiau nei surenkamo metalo kiekiai, perdirbėjai susiduria su žaliavos deficitu, o tai stumia kainas aukštyn.

    Rinkos dinamika rodo, kad aliuminio kainos per metus gali būti pakilusios apie 40–50 proc., priklausomai nuo konkretaus indekso ir pasirinkto laikotarpio. Tai reiškia, kad įmonėms vis svarbiau užsitikrinti tiekimą iš anksto, diversifikuoti tiekėjus ir aktyviau valdyti kainų riziką.

    Artimiausią kainų kryptį lems signalai apie gamybos apimtis Azijoje, logistikos kaštus ir realų pramonės užsakymų portfelį Europoje. Jei įtampa tiekime neslūgs, aliuminio rinka gali išlikti brangi ilgiau, nei tikėjosi pirkėjai.

  • Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Importo priklausomybė nemažėja

    Aliuminis Lenkijoje išlieka strategiškai svarbi, bet ribotai vietoje pagaminama žaliava: šalies pramonė pačios pagamintu metalu patenkina apie 13 proc. vidaus poreikio. Dėl to ekonomika yra priversta remtis importu, o kainų ir tiekimo svyravimai greitai persiduoda gamintojams.

    Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) apžvalgoje teigiama, kad 2025 metais Lenkija buvo viena didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Tai rodo, kad net ir didėjant gamybos efektyvumui, struktūrinė priklausomybė nuo įvežamos žaliavos išlieka.

    Rusijos dalis išlieka reikšminga

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarp tiekėjų yra nemažai Europos Sąjungos šalių, tačiau dalis aliuminio vis dar atkeliauja iš Rusijos. PIE vertinimu, 2025 metais apie 10 proc. Lenkijos aliuminio importo sudarė tiekimas iš Rusijos.

    Toks srautas kelia papildomų rizikų, nes žaliavų prekybą vis dažniau veikia geopolitiniai sprendimai, sankcijos ir logistikos trikdžiai. Įmonėms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant gamybą ir kainodarą.

    Kodėl aliuminis tampa dar svarbesnis

    Aliuminis, kaip ir varis, yra vienas pagrindinių metalų, reikalingų elektros tinklų plėtrai ir modernizacijai. Augant investicijoms į energetikos infrastruktūrą ir elektrifikaciją, didėja ir patikimo metalo tiekimo poreikis.

    Be energetikos, aliuminis plačiai naudojamas transporto, statybų, pakuočių ir mašinų gamybos sektoriuose. Dėl šios priežasties net nedideli tiekimo sutrikimai gali paveikti daugybę grandžių nuo komponentų iki galutinių produktų.

    Perdirbimas kaip greitesnė išeitis

    PIE ekonomistai pabrėžia, kad perdirbimas gali būti reali priemonė mažinti priklausomybę nuo importo ir didinti žaliavų saugumą. Jų nurodomi duomenys rodo, kad 2024 metais Lenkijoje susidarė dešimt kartų daugiau perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų nei sudarė pirminio aliuminio gamyba šalyje.

    Tai signalizuoja apie didelį neišnaudotą potencialą: daugiau surinkto ir perdirbto metalo leistų bent dalį paklausos patenkinti vietiniais srautais. Kartu tai mažintų rizikas, susijusias su tiekimo koncentracija ir priklausomybe nuo riboto skaičiaus išorės partnerių.

    „Perdirbimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip žiedinės ekonomikos tikslų priemonė, bet ir kaip būdas stiprinti valstybės ekonominį suverenitetą“, – teigiama PIE apžvalgoje.

    Ekspertų vertinimu, kryptingas perdirbimo grandinės stiprinimas galėtų apimti stabilesnį atliekų surinkimą, investicijas į rūšiavimą ir perlydymo pajėgumus bei aiškesnes taisykles pramonei. Tokios priemonės leistų mažinti importo spaudimą ir geriau valdyti kainų svyravimus.

  • Ekspertė perspėja: ant šių grilio padėklų maisto nebekepkite – ką rinktis vietoj jų?

    Ekspertė perspėja: ant šių grilio padėklų maisto nebekepkite – ką rinktis vietoj jų?

    Kodėl grilio pagrindas svarbus?

    Prasidėjus grilio sezonui, daug kas renkasi patogiausią sprendimą ir maistą kepa ant vienkartinių padėklų ar įvairių paklotų. Tačiau nuo pasirinkto paviršiaus priklauso ne tik patogumas, bet ir tai, kiek dūmų, pridegusių dalelių ar į maistą galinčių patekti medžiagų pasieks lėkštę.

    Apie tai viešai kalba ir sąmoningo vartojimo ekspertė Katarzyna Bosacka, atkreipianti dėmesį į dažniausiai naudojamas alternatyvas. Jos žinutė paprasta: verta atsargiau vertinti tai, kas atrodo patogu ir pigu, nes karštis ir riebalai gali pakeisti situaciją.

    Aliuminis ir rūgštūs marinatai

    Ekspertė kritiškai vertina vienkartines aliuminio skardeles, kurios daugeliui tapo grilio sinonimu. Jos teigimu, aliuminis nėra geriausias pasirinkimas, ypač kai maistas riebus, stipriai įkaista arba liečiasi su marinatais.

    Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nurodžiusi, kad įprastomis sąlygomis aliuminio migracija į maistą paprastai būna nedidelė. Vis dėlto pabrėžiama, kad rūgštūs ir sūrūs produktai gali padidinti aliuminio junginių patekimą į maistą, todėl tokiais atvejais kontaktą rekomenduojama riboti.

    Praktiškai tai reiškia, kad pomidorų pagrindo marinatai, actas, citrinų sultys ar sūrios užpilinės padažų kompozicijos ant aliuminio gali kelti didesnę riziką. Tokį maistą saugiau kepti ant daugkartinių, atsparių indų, o ne ant vienkartinių aliuminio padėklų.

    Kas ne taip su kepimo popieriumi?

    Kitas dažnas „triukas“ ant grotelių yra kepimo popierius. Nors jis atrodo švaresnė ir paprastesnė alternatyva, Bosacka atkreipia dėmesį, kad dalis kepimo popieriaus gali būti dengta įvairiais junginiais, o jų elgsena aukštoje temperatūroje priklauso nuo gaminio sudėties ir kaitinimo intensyvumo.

    Prie rizikų prisideda ir praktiniai dalykai: popierius gali greičiau paruduoti, apsvilti, prarasti formą nuo riebalų, o stipresnėje kaitroje pradėti irti. Dėl to, ypač kepant ilgiau ir karščiau, toks sprendimas ne visada yra patikimas.

    Ką rinktis, kad būtų saugiau?

    Ekspertė kaip patikimesnę išeitį siūlo daugkartinius nerūdijančio plieno padėklus ar indus, pritaikytus kepimui ant grilio. Tokie indai gali būti įvairių dydžių, juos galima naudoti ne vieną sezoną, o svarbiausia – jie geriau toleruoja aukštą temperatūrą ir tiesioginį kontaktą su maistu.

    Specialistai taip pat primena, kad saugesniam kepimui svarbu mažinti riebalų varvėjimą į ugnį, nes būtent tai didina dūmijimą ir degėsių susidarymą. Padėklai ar brytfanos gali padėti suvaldyti šį efektą, ypač kepant riebią mėsą.

    „Aplink grilį yra daug mitų. Verta pasitikrinti, kas iš tiesų patogu ir saugu, o kas gali sugadinti skonį ar paprasčiausiai nepasiteisinti“, – sakė Katarzyna Bosacka.

    „Aliuminio padėklai nėra geras sprendimas, ypač kai kalbame apie aukštą kaitrą ir tam tikrus produktus ar marinatus“, – sakė Katarzyna Bosacka.

  • Lenkija – tarp didžiausių aliuminio importuotojų: 10 proc. 2025 metais atkeliavo iš Rusijos

    Lenkija yra grynoji aliuminio importuotoja, o vietinė pirminio metalo gamyba patenkina tik apie 13 proc. šalies poreikio. Dėl to aliuminis tampa viena jautriausių žaliavų energetikos ir pramonės grandinėse, kuriose paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga.

    Augimą skatina energetikos transformacija ir investicijos į tinklų plėtrą bei modernizavimą: didesni elektros srautai, nauji prijungimai ir atsinaujinančių išteklių integracija reikalauja daugiau laidžių metalų. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad vario poreikis elektros tinklams 2024–2030 metais gali didėti nuo 18 proc. iki 57 proc., priklausomai nuo scenarijaus.

    Varis eksportui, aliuminis importui

    Lenkijos ekonomikos struktūroje matomas ryškus kontrastas: vario sektorius orientuotas į eksportą, o aliuminio – į importą. Lenkija 2025 metais buvo aštunta didžiausia vario eksportuotoja pasaulyje ir didžiausia Europos Sąjungoje, o eksporto vertė siekė apie 2,6 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu aliuminio atveju šalis išlieka priklausoma nuo importo, o 2025 metais pateko į dešimt didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Didelę dalį tiekimo sudaro Europos Sąjungos šalys, tačiau dalis importo siejama ir su geopolitinę riziką keliančiomis kryptimis.

    Kodėl aliuminis vis svarbesnis?

    Aliuminio paklausą didina ir kainų bei technologiniai veiksniai: varis yra sunkesnis ir dažnai brangesnis, todėl dalyje elektros tinklų sprendimų jis keičiamas aliuminiu. Aliuminis lengvesnis, o tai gali mažinti kai kurių projektų sąnaudas, ypač tiesiant ilgesnes oro linijas.

    Ši tendencija reiškia, kad žaliavos kilmė ir tiekimo stabilumas tampa strategiškai svarbūs. Skaičiuojama, kad 2025 metais apie 10 proc. į Lenkiją importuoto aliuminio sudarė tiekimas iš Rusijos, o papildomą riziką kelia ir tiekimo koncentracija pasaulinėje rinkoje.

    Rekiklingas – reali alternatyva?

    Kaip atsvarą importo priklausomybei vis dažniau akcentuojamas aliuminio perdirbimas, kuris dera su žiedinės ekonomikos tikslais ir gali mažinti tiekimo šokų riziką. Perdirbtas aliuminis pramonėje vertinamas dėl to, kad leidžia sumažinti pirminės žaliavos poreikį ir greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų.

    Lenkijoje 2024 metais surenkamų perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų srautas pajamomis buvo apie 10 kartų didesnis nei vietinė pirminio aliuminio gamyba. Tai rodo, kad investicijos į surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimo pajėgumus gali tapti vienu greičiausių būdų didinti žaliavos savarankiškumą, ypač infrastruktūros ir energetikos projektuose.

  • Kodėl ant gėrimų skardinės liežuvėlio yra maža skylutė: ne tik atidarymui, bet ir higienai

    Gėrimų skardines kasdien atidaro milijonai žmonių, tačiau viena smulki detalė dažnai lieka nepastebėta. Ant skardinės liežuvėlio esanti maža skylutė nėra dizaino „papuošimas“ – ji atsirado dėl praktiškų ir saugumo sumetimų.

    Liežuvėlis paprastai yra plona aliuminio juostelė, prie dangtelio pritvirtinta kniede. Konstrukcijoje dažniausiai matomos dvi angos: didesnė, į kurią patogu įkišti pirštą, ir mažesnė arčiau kniedės.

    Mažesnės skylutės vaidmuo pirmiausia susijęs su mechanika: ji padeda tolygiau paskirstyti jėgą atidarant skardinę. Dėl to liežuvėlis lengviau lankstosi, mažėja rizika jam deformuotis ar lūžti, o pats atidarymas tampa sklandesnis.

    Didesnė anga, skirta pirštui, irgi turi savo logiką: ji leidžia patogiau suimti liežuvėlį ir atidaryti skardinę mažesnėmis pastangomis. Tai sumažina tikimybę susižeisti, ypač jei skardinė atidaroma skubant arba šaltomis rankomis.

    Maža skylutė gali būti naudinga ir geriant su šiaudeliu. Gazuotuose gėrimuose burbuliukai dažnai „kilnoja“ šiaudelį, jis slankioja arba net iššoka iš angos, todėl gerti tampa nepatogu.

    Sprendimas paprastas: atidarius skardinę, liežuvėlį galima pasukti taip, kad didesnė anga atsidurtų virš atidarytos skardinės angos. Tuomet į ją įkišamas šiaudelis, o liežuvėlis jį prilaiko ir padeda išlaikyti vietoje.

    Šis būdas dažnai įvardijamas ir kaip higieniškesnis: geriant per šiaudelį mažiau tenka liestis prie skardinės viršaus. Skardinių dangteliai transportuojant ir sandėliuojant gali liestis su įvairiais paviršiais, todėl dalis vartotojų sąmoningai renkasi gerti ne tiesiai iš skardinės.

    Liežuvėlio dizainas siejamas ir su medžiagų taupymu. Maža skylutė reiškia šiek tiek mažiau panaudoto metalo, o masinėje gamyboje net ir toks nedidelis skirtumas virsta apčiuopiamu aliuminio sutaupymu.

    Mažesnis metalo kiekis paprastai reiškia ir mažesnes energijos sąnaudas gamyboje bei logistikai. Nors aliuminis plačiai perdirbamas, pats perdirbimo procesas yra energetiškai intensyvus, todėl kiekvienas sutaupytas gramas prisideda prie mažesnio bendro poveikio aplinkai.

    Be to, šiuolaikinėse skardinėse liežuvėlis paprastai nebeatsiskiria nuo dangtelio. Tai sumažina šiukšlių kiekį ir riziką, kad atskiras metalinis gabalėlis pateks į aplinką ar taps pavojingas žmonėms.

  • ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    Beveik pusė Europos Sąjungos eksporto į JAV, kuriame yra plieno ar aliuminio, gali susidurti su didesniais muitais po naujausių JAV administracijos tarifų pakeitimų. Tokį vertinimą, remdamasi preliminaria analize, ES šalims ir Europos Parlamentui pristatė Europos Komisija.

    Komisija skaičiuoja, kad iš viso pagal atnaujintas taisykles į tarifų taikymo lauką patenka apie 52 mlrd. eurų vertės ES prekių per metus. Vis dėlto didžiausią nerimą kelia maždaug 23 mlrd. eurų vertės eksportas, kuriam nauja struktūra gali reikšti aukštesnius tarifus nei anksčiau.

    Kas pasikeitė JAV tarifų schemoje

    JAV balandžio pradžioje pertvarkė plieno, aliuminio ir vario muitus, pakeisdama skaičiavimo logiką: tarifai labiau siejami su visa produkto verte, o ne vien metalo dalimi gaminyje. Dėl to daliai prekių apskaita supaprastėja, tačiau kai kurioms – ypač mišrios sudėties – gali pabrangti prieiga prie JAV rinkos.

    Pagal preliminarius duomenis, apie 28,3 mlrd. eurų vertės ES eksportas turėtų atsidurti palankesnėje situacijoje. Į šią dalį patenka maždaug 17,6 mlrd. eurų vertės prekių, kurios išvis išbrauktos iš sąrašo, ir apie 10,7 mlrd. eurų vertės prekių, kurioms taikoma 15 proc. tarifų riba.

    Trys tarifų lygiai ir išimtys

    Naujojoje JAV schemoje įtvirtinti trys pagrindiniai tarifų lygiai. Aukščiausias lygis numato 50 proc. muitą žaliaviniam plienui, aliuminiui, variui ir produktams, pagamintiems iš esmės vien iš šių metalų.

    Kitas lygis numato 25 proc. tarifą vadinamiesiems išvestiniams gaminiams, kurie reikšmingai pagaminti iš metalo, tačiau nėra vien metalas. Trečiasis lygis siejamas su 10 proc. tarifu prekėms, pagamintoms užsienyje, bet turinčioms JAV kilmės metalo, taip skatinant tiekimo grandines labiau remtis JAV žaliavomis.

    Numatyta ir aiški išimtis: jei gaminyje plieno, aliuminio ar vario yra mažiau nei 15 proc., tokioms prekėms šie muitai neturėtų būti taikomi. Tačiau praktikoje eksportuotojams tai reiškia papildomą pareigą tiksliai dokumentuoti sudėtį ir pasirengti muitinės patikroms.

    Derybos dėl 15 proc. ribos

    ES siekia, kad daliai plieno ir su juo susijusių produktų muitai būtų sumažinti arba apskritai netaikomi, o platesniam prekių krepšeliui būtų užtikrinta 15 proc. riba. Šią poziciją Vašingtone kėlė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su JAV pareigūnais.

    „Buvau patikintas, kad susitarimas yra susitarimas abiem pusėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Europos institucijose vis dar vyksta diskusijos, kaip užtikrinti, kad ankstesni transatlantiniai įsipareigojimai realiai įsigaliotų ir apimtų kuo daugiau jautrių prekių kategorijų. Europos Parlamento dalis politikų ragina numatyti papildomas saugiklines nuostatas, kurios susietų susitarimo įgyvendinimą su faktiniu tarifų sumažinimu.

    Europos Komisija viešų komentarų apie preliminarią analizę kol kas pateikia minimaliai, tačiau signalas rinkai aiškus: net ir sumažinus bendrą apimtį, kuriai taikomi muitai, daliai ES eksportuotojų rizika didėja. Įmonėms tai reiškia būtinybę peržiūrėti kainodarą, tiekimo grandines ir muitinės atitikties procesus, ypač toms prekėms, kurios patenka į mišrios sudėties kategoriją.