Žalioji arbata vis dažniau minima kaip paprastas rytinis gėrimas, kurio galimas poveikis siejamas su mažesne kai kurių vėžio formų rizika. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra „stebuklinga“ priemonė, tačiau tyrėjai aktyviai nagrinėja joje esančių augalinių junginių reikšmę.
Kaip rašoma „EatingWell“, onkologijos srities ekspertai atkreipia dėmesį į žaliojoje arbatoje esančius antioksidantus, įskaitant epigalokatechino galatą (EGCG). Būtent šis junginys dažniausiai minimas moksliniuose darbuose, kai kalbama apie ląstelių apsaugą nuo žalingų procesų.
Vėžys vystosi dėl įvairių priežasčių – tam įtakos turi genetika, aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas. Nors dalies rizikos veiksnių pakeisti neįmanoma, mitybos ir gėrimų pasirinkimai yra viena iš sričių, kur žmogus gali daryti įtaką bendrai sveikatai.
Ekspertų vertinimu, žalioji arbata labiausiai išsiskiria dviem aspektais: joje natūraliai yra biologiškai aktyvių medžiagų, o pats gėrimas dažnai tampa sveikesne alternatyva saldiems ar alkoholiniams pasirinkimams.
Kuo išsiskiria žalioji arbata?
Žaliojoje arbatoje esantys katechinai – augaliniai junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Onkologijos dietologė Nichole Andrews aiškina, kad antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilias molekules, kurios, susikaupusios per dideliais kiekiais, gali žaloti ląsteles ir DNR.
Ekspertai pabrėžia, kad būtent DNR pažaida laikoma vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie vėžio vystymosi. Dėl to mokslininkai domisi, ar ilgainiui žaliosios arbatos antioksidantai gali turėti apsauginį vaidmenį.
Straipsnyje minima, kad laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai, taip pat kai kurie nedideli tyrimai su žmonėmis leidžia manyti, jog EGCG gali būti susijęs su apsauga nuo įvairių vėžio formų, tarp jų – krūties, prostatos, šlapimo pūslės, storosios žarnos, stemplės ir plaučių vėžio.
Vis dėlto pabrėžiama ir svarbi išlyga: daug žadančių rezultatų nepakanka tvirtai išvadai, kad žaliosios arbatos vartojimas tiesiogiai mažina vėžio riziką. Tam, pasak specialistų, reikia daugiau aukštos kokybės tyrimų su žmonėmis.
Uždegimas ir nenormalus ląstelių augimas
Onkologė Julia Saylors atkreipia dėmesį, kad žalioji arbata tiriama ir dėl galimo poveikio uždegimui bei ląstelių procesams, susijusiems su vėžio vystymusi. Ilgalaikis (lėtinis) uždegimas gali sudaryti sąlygas aplinkai, palankiai nenormaliam ląstelių augimui.
Pasak N. Andrews, laboratoriniuose tyrimuose EGCG buvo siejamas su signalinių kelių, svarbių uždegimui, nenormaliam ląstelių dauginimuisi ir apoptozei, veikimu. Apoptozė yra natūralus organizmo procesas, padedantis pašalinti pažeistas ar nebereikalingas ląsteles.
Tačiau ir čia akcentuojama, kad laboratorinių tyrimų rezultatų negalima automatiškai perkelti į kasdienį žmogaus gyvenimą. Tai, kas veikia ląstelėse ar gyvūnų modeliuose, nebūtinai taip pat pasireiškia žmogaus organizme geriant arbatą.
Praktiškiausia nauda – kuo ji pakeičia kitus gėrimus
Viena realistiškiausių priežasčių rinktis nesaldintą žaliąją arbatą ryte – tai galimybė ja pakeisti mažiau palankius įpročius. Pavyzdžiui, atsisakant alkoholio, kurį ekspertai įvardija kaip nustatytą kancerogeną.
Žalioji arbata taip pat gali būti alternatyva saldintoms šaltoms arbatoms, sultims ar kaloringiems kavos gėrimams. Straipsnyje primenama, kad perteklinis kūno svoris siejamas su 13 vėžio tipų, todėl mažiau kalorijų turintys pasirinkimai gali padėti palaikyti sveikesnį svorį.
Kartu pabrėžiama, kad svorio kontrolė ir alkoholio ribojimas – vienos iš geriausiai pagrįstų ir plačiausiai pripažįstamų vėžio prevencijos rekomendacijų.
Ką dar rekomenduoja ekspertai?
Specialistai pabrėžia: nė vienas gėrimas pats savaime vėžio neapsaugo. Didesnę reikšmę turi bendras gyvenimo būdas ir nuosekliai taikomi, gerai ištirti įpročiai.
Tarp svarbiausių krypčių minimas augalinių produktų įvairovės didinimas – daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, riešutų ir sėklų. Taip pat akcentuojamas skaidulų vartojimas: N. Andrews ragina siekti bent 30 gramų skaidulų per dieną su maistu.
Kita aiški kryptis – alkoholio ribojimas arba atsisakymas. Straipsnyje cituojamos Amerikos vėžio tyrimų instituto (AICR) rekomendacijos, kad vėžio prevencijai saugaus alkoholio kiekio nėra nustatyta.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į papildus: AICR rekomenduoja nenaudoti maisto papildų vėžio prevencijai, nes tyrimai neparodė nuoseklios naudos, o kai kurie didelėmis dozėmis vartojami papildai tam tikroms grupėms netgi didino riziką. Išimtys galimos, kai yra diagnozuotas trūkumas ar aiški medicininė priežastis.
Galiausiai primenami ir kiti kasdieniai, tačiau svarbūs veiksmai: reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, odos apsauga nuo saulės, perdirbtos mėsos ribojimas ir dalyvavimas rekomenduojamose vėžio patikros programose.
Žalioji arbata gali būti nedidelė šios visumos dalis – skanus, nekaloringas pasirinkimas, padedantis didinti augalinių medžiagų kiekį racione ir pakeisti mažiau sveikus gėrimus.