Pietų Vokietijos Allgäu regione, atokioje alpinėje pievoje, dendrologai aptiko kukmedį, kurio amžius, jų vertinimu, gali siekti apie 1 100 metų. Jei skaičiavimai pasitvirtins, tai būtų seniausias žinomas medis Vokietijoje ir vienas iš ryškiausių gyvosios gamtos paveldo objektų Alpėse.
Medis auga tarp Steibio ir Balderschwango, maždaug 1 100 metrų aukštyje virš jūros lygio, šiaurės vakarų šlaite. Tokia vieta kukmedžiui nėra palanki: žiemos pusmetį saulės beveik nepasiekia, o temperatūra šiame aukštyje žemesnė nei pietiniuose šlaituose.
Kaip nustatytas amžius
Vokietijos dendrologų draugija kukmedžio amžių vertina pagal kamieno parametrus, augavietės sąlygas ir rūšies augimo ypatumus. Nurodoma, kad kamieno apimtis siekia apie 5,1 metro, o pats medis išsiskiria neįprastai sudėtinga, iš kelių segmentų susiformavusia kamieno struktūra.
Tokio amžiaus medžių atveju tikslus datavimas yra sudėtingas, nes senų kukmedžių kamienuose dažnai būna tuštumų, puvinio ar suirusių metinių rievių, o įprastas rievėjimas ne visada įmanomas. Dėl to mokslininkai dažnai remiasi kelių metodų deriniu ir atsargiu, intervalais pateikiamu vertinimu.
Kodėl medis galėjo išgyventi
Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžiai „sensta“ kitaip nei gyvūnai: jie nuolat atnaujina audinius, o dalis senų dalių palaipsniui nunyksta. Be to, didelę reikšmę turi šaknų sistema, kuri, būdama po žeme, gali išlikti gyvybinga ilgiau nei matoma antžeminė dalis.
Vienas iš paaiškinimų, kodėl kukmedis išliko šimtmečius, yra jo augavietės izoliacija. Atokumas mažina žmogaus ūkinės veiklos poveikį, o pats kukmedis pasižymi atsparumu ir gebėjimu lėtai, bet stabiliai augti net ribinėmis sąlygomis.
„Jo kamienas yra tarsi svajonių paminklas: plyšiai, gumbai, briaunos, įtrūkimai ir ertmės sudaro labai skirtingas dalis“, – sakė Drezdeno technikos universiteto medžių biologijos profesorius emeritas Andreasas Roloffas.
Kukmedis ir Europos istorija
Kukmedis Europoje turi išskirtinę kultūrinę reikšmę: jo mediena nuo seno vertinta dėl tvirtumo ir elastingumo. Allgäu radinys priminė ir garsųjį ledynuose rastą Ötzį, kurio medžioklės lankas buvo pagamintas iš kukmedžio medienos.
Naujasis kukmedžio vertinimas, jei bus patvirtintas, galėtų pakeisti iki šiol dažniausiai minimą Vokietijos „seniausio medžio“ titulą. Anksčiau juo dažnai laikyta maždaug 1 000 metų amžiaus liepa Žemutinėje Saksonijoje, o tarp senųjų milžinų minimas ir apie 900 metų siekiantis ąžuolas, išsiskiriantis ypač didele kamieno apimtimi.
Pasauliniu mastu seniausių medžių rekordai dažniausiai siejami su ilgaamžėmis pušimis, kurių antžeminės dalys skaičiuoja daugiau nei 5 000 metų. Taip pat žinomi atvejai, kai ypač senas yra ne kamienas, o šaknų sistema ar kloninė kolonija, galinti egzistuoti dešimtis tūkstančių metų.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne vien dėl rekordų. Ilgaamžiai medžiai yra vertingi genetinės įvairovės, ekosistemų stabilumo ir klimato kaitos tyrimams, o jų apsauga dažnai tampa ir vietos bendruomenių, ir gamtosaugos institucijų prioritetu.
