Kas vyksta naftos rinkoje?
„Allianz Trade“ analitikai teigia, kad pastarojo meto naftos kainų šuolis labiau primena trumpalaikį šoką, o ne ilgalaikę, struktūrinę krizę. Jų vertinimu, jei sutrikimai Artimuosiuose Rytuose neįsisenės, kainos 2026 metų pabaigoje galėtų slūgti.
Skaičiavimuose minima, kad „Brent“ nafta, pasiekusi apie 110 dolerių už barelį, vėliau galėtų vidutiniškai kainuoti apie 87 dolerius 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir apie 76 dolerius 2027 metais. Tačiau scenarijus išlieka trapus, nes daug kas priklauso nuo logistikos ir infrastruktūros saugumo regione.
Pastarąjį kainų šuolį, anot analitikų, pakurstė atakos ir įtampa, paveikusi pagrindinius tiekimo kelius, įskaitant Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekį. Be to, sumažėję srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, įnešė papildomo neužtikrintumo.
Gamtinės dujos: didesnis galvos skausmas
Nors nafta teoriškai gali būti nukreipiama alternatyviais maršrutais, suskystintų gamtinių dujų logistika yra mažiau lanksti. „Allianz Trade“ pabrėžia, kad SGD iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų pakrovimai smuko, nes šiam tiekimui kritiškai svarbus saugus tranzitas per Hormūzo sąsiaurį.
„Dujų kainos Europoje kyla, nes regionas stengiasi kuo greičiau papildyti atsargas, o SGD pakrovimai Hormūzo sąsiauryje tebėra tik 15–25 proc. ikikarinio lygio“, – teigė analitikai.
Remiantis jų prognoze, pagrindiniame Europos dujų prekybos taške TTF vidutinė kaina 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį galėtų siekti apie 65 eurus už megavatvalandę, o 2027 metais, didėjant pasiūlai, kristi iki maždaug 36 eurų. Tačiau įspėjama, kad ilgalaikis kainų išsilaikymas virš 120 eurų už megavatvalandę galėtų reikšmingai padidinti recesijos riziką euro zonoje.
Kitas siauras taškas – per mažos perdirbimo apimtys
Net jei žaliavinės naftos kaina stabilizuotųsi, vartotojams tai nebūtinai reikštų pigesnį kurą degalinėse. Analitikai kaip antrą didelę problemą įvardija perdirbimo pajėgumų trūkumą, kuris kelia dyzelino ir kitų naftos produktų kainas.
Pasak „Allianz Trade“, rafinavimo maržos JAV ir Europoje išaugo iki maždaug 62 ir 74 eurų už barelį. Situaciją sunkino ir tai, kad dalis Rusijos perdirbimo infrastruktūros nukentėjo nuo atakų, o kai kurios šalys taikė eksporto apribojimus, siekdamos apsaugoti vidaus rinką.
Didžiausią spaudimą, analitikų vertinimu, patiria dyzelinui jautrūs sektoriai, tokie kaip krovinių vežimas, žemės ūkis ir statybos. Kylant dyzelino kainai, brangsta logistika ir gamyba, o tai per kainų grandinę gali ilgiau išlaikyti infliacinį spaudimą net ir po pirminio energetikos šoko.
Papildomą riziką didina ir mažėjančios strateginės naftos atsargos kai kuriose OECD šalyse, todėl rinkai tampa sunkiau amortizuoti naujus netikėtus sutrikimus. Tai reiškia, kad trumpalaikiai incidentai gali greičiau virsti brangesniu kuru ir didesnėmis sąskaitomis už energiją.