Tag: Almata

  • Kazachstano miestas, kur kalnai prasideda už kampo: Almata stebina menu ir architektūra

    Kazachstano miestas, kur kalnai prasideda už kampo: Almata stebina menu ir architektūra

    Almata – didžiausias Kazachstano miestas ir buvusi šalies sostinė – įsikūrusi pietuose, prie Tian Šanio kalnų grandinės šlaitų. Miestą dažnai apibūdina retas derinys: tanki urbanistika, gyva kultūrinė scena ir gamta, pasiekiama per keliasdešimt minučių.

    Turizmo srautai čia auga: Almatos miesto valdžios duomenimis, 2025 metais miestas priėmė beveik 2 500 000 lankytojų. Tai buvo 6,3 proc. daugiau nei metais anksčiau, o užsienio turistų skaičius viršijo 754 000.

    Kalnai ranka pasiekiami

    Vienas ryškiausių Almatos bruožų – greitas pabėgimas į kalnus. Maždaug per pusvalandį iš centro pasiekiamas Medeo slėnis, garsėjantis viena aukščiausiai pasaulyje įrengtų ledo arenų ir panoraminiais vaizdais į miestą.

    Vietinių ir turistų išbandymas – vadinamieji sveikatos laiptai: įkalnė su 842 pakopomis. Maršrutas laikomas ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir populiaria vieta apžvalgos taškams, ypač savaitgaliais.

    Kitas Almatos simbolis – Kok Tobe kalva, kylanti apie 200 metrų virš miesto. Iki jos iš centro galima pakilti lynų keltuvu, o viršuje lankytojus pasitinka apžvalgos aikštelės, pasivaikščiojimo takai ir šeimoms pritaikytos pramogos.

    „Man labai patinka kalnai. Vokietijoje jų irgi turime, bet jie nė iš tolo neprilygsta čia esantiems“, – sakė Julia Wottschal, iš Kazachstano išvykusi 1991 metais, tačiau nuolat sugrįžtanti į gimtąją šalį.

    Naujas traukos centras menui

    Pastaraisiais metais miestas aktyviai stiprina šiuolaikinės kultūros infrastruktūrą. 2025 metų rugsėjį duris atvėręs Almatos menų muziejus ALMA greitai tapo vienu labiausiai lankomų kultūrinių objektų mieste.

    Muziejus orientuotas į modernų ir šiuolaikinį meną, o kolekcijoje – daugiau nei 700 kūrinių iš Kazachstano ir platesnio Vidurio Azijos regiono. Programoje pristatomi ir tarptautiniu mastu žinomi autoriai, o lankytojų dėmesį ypač traukia patyriminės, fotografuoti pritaikytos instaliacijos.

    „Nustebau sužinojusi, kokia populiari tarp vyrų yra Richard Serra instaliacija. Jiems nuoširdžiai įdomu, kaip tokia masyvi konstrukcija buvo sumontuota muziejaus viduje“, – sakė parodų projektų vadovė Dayana Vafina.

    Miestą pasakoja architektūra

    Almatos miesto centras išsiskiria architektūrinių sluoksnių įvairove: nuo XIX amžiaus pabaigos vilų ir namų iki sovietinio monumentalizmo, konstruktyvizmo bei šiuolaikinių stiklo dangoraižių. Dėl kompaktiško centro skirtingi laikotarpiai čia „skaitomi“ beveik vieno pasivaikščiojimo metu.

    Po pandemijos miestą naujai atrado ir vietos fotografai bei tyrinėtojai, fiksuojantys mažiau pastebimas fasadų detales, kiemus ir viešąsias erdves. Kartu ryškėja ir dar viena kryptis – gatvės menas, kuris daugelyje Europos ir Azijos miestų tampa atskira turizmo priežastimi.

    „Jie tikrai daro Almatą išskirtinę ir suteikia miestui atmosferą. Manau, tai gali tapti atskira turistine traukos vieta, nes susidomėjimas gatvės menu pasaulyje akivaizdžiai egzistuoja“, – sakė Alen Shayakhmetov.

    Šiandien muralų Almatos kvartaluose daugėja, o dalis jų sieja šiuolaikinę estetiką su nacionaliniais simboliais. Miesto istoriją primena ir obuolio motyvas: pavadinimas siejamas su kazachišku žodžiu, reiškiančiu obuolį, o ši tema dažnai atsikartoja meniniuose kūriniuose ir suvenyruose.

    Augant turistų skaičiui, Almata stiprina pozicijas kaip svarbiausias Kazachstano kelionių centras. Miestas vilioja tuo, kad per vieną dieną galima suderinti kalnų panoramas, muziejus ir modernų miesto ritmą, o švelnesnis klimatas leidžia aktyvų sezoną išlaikyti didžiąją metų dalį.

  • Frankofonijos pavasaris Kazachstane plečiasi: prancūzų kalba tampa tiltu į studijas ir verslą

    Frankofonijos pavasaris Kazachstane plečiasi: prancūzų kalba tampa tiltu į studijas ir verslą

    Kazachstane surengtas 16-asis Frankofonijos pavasaris parodė, kad prancūzų kalba regione įgauna naują pagreitį. Dvi savaites trukęs festivalis aprėpė septynis miestus ir į vieną programą sujungė kiną, muziką, parodas bei viešas diskusijas.

    Renginį organizavo Belgijos, Kanados, Prancūzijos, Lietuvos, Maroko, Rumunijos, Armėnijos ir Šveicarijos ambasados. Organizatorių teigimu, festivalio geografija ir auditorija kasmet auga, o tai atspindi didėjantį vietos susidomėjimą frankofoniška kultūra ir švietimu.

    „Astanoje siekiame parodyti, kad prancūzų kalba nėra vien Prancūzijos reikalas, ji priklauso daugeliui šalių ir atveria duris kultūrai, studijoms, turizmui bei verslui“, – sakė Prancūzijos ambasadorius Kazachstane Sylvainas Guiaugue.

    Kinas, muzika ir mainai

    Festivalio startą pažymėjo trumpametražių filmų vakaras, o vėliau programoje dominavo prancūzų kino savaitė. Žiūrovams pristatyti François Ozon, Stefano Liberskio darbai bei animacinis filmas apie vaikystės patirtis, sulaukęs dėmesio šeimų auditorijoje.

    Be kino, lankytojai galėjo pamatyti parodą apie Paryžiaus Notre-Dame katedros atstatymą ir apsilankyti koncertuose. Programoje pasirodė prancūzų atlikėjas Voyou ir pianistė Christine Fonlupt, o renginiai buvo derinami su susitikimais, skirtais kultūriniams mainams.

    „Man svarbu dainuoti prancūziškai ir ieškoti geriausių žodžių, todėl atvykti čia ir atlikti kūrinius prancūzų kalba man daug reiškia“, – sakė atlikėjas Voyou.

    Prancūzų kalbos paklausa auga

    Kazachstane prancūzų kalbą šiuo metu mokosi apie 11 000 žmonių, o sklandžiai ja kalbančiųjų skaičius vertinamas maždaug 25 000. Šie rodikliai dažnai siejami su augančiomis akademinių mainų galimybėmis, stiprėjančiu kultūriniu bendradarbiavimu ir susidomėjimu tarptautine karjera.

    2024 metais šalis pasirašė susitarimą su Prancūzų švietimo užsienyje agentūra dėl dviejų prancūziškų mokyklų steigimo Astanoje ir Almatoje. Šis žingsnis vertinamas kaip atsakas į didėjančią paklausą, ypač tarp šeimų, kurios ieško daugiakalbio ugdymo ir platesnių studijų kelių.

    „Tai rodo norą atrasti frankofonišką kultūrą ir jos šiuolaikiškumą, nesvarbu, ar kalbame apie kiną, muziką, ar parodas“, – sakė Sylvainas Guiaugue.

    Platus frankofonijos tinklas

    Prancūzų kalba išlieka viena labiausiai paplitusių pasaulyje, ja kalba daugiau kaip 390 mln. žmonių visuose penkiuose žemynuose. Ji turi oficialios kalbos statusą 29 šalyse ir yra svarbi tarptautinių organizacijų darbo kalba, įskaitant Jungtines Tautas, NATO ir Europos Sąjungą.

    Frankofonijos mastą rodo ir tai, kad Tarptautinei Frankofonijos organizacijai priklauso apie 90 valstybių. Kazachstane augantis Frankofonijos pavasario formatas organizatoriams tampa ne tik kultūros renginiu, bet ir platforma, skatinančia daugiakalbį švietimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.