Tag: Alternatyva Vokietijai

  • Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Po Pride atakos – klausimai dėl prevencijos

    Berlyne prie Brandenburgo vartų žmonės renka gėles ir vaivorykštės vėliavas improvizuotame memoriale, skirtame per išpuolį prie miesto Pride renginio žuvusiai moteriai ir sužeistiesiems. Šeštadienį į minią įvažiavęs mikroautobusas ir vėliau mačete žmones puolęs vyras sužeidė 29 asmenis.

    Mieste tvyrant gedului vis garsiau klausiama, ar valstybės institucijos galėjo užkirsti kelią tragedijai. Pagrindinis priekaištas skamba paprastai: užpuolikas teisėsaugai esą buvo žinomas, tačiau grėsmė nebuvo suvaldyta laiku.

    Po visą miestą apėmusių paieškų policija įtariamąjį sekmadienio vakarą nušovė Spandau rajone, sodų bendrijos teritorijoje. Prokuratūra skelbė, kad tai Vokietijos pilietis Abdul Ballout, turintis libanietiškų šaknų.

    Pasak pareigūnų, jo biografijoje buvo ankstesni teistumai dėl smurto, turto prievartavimo ir plėšimo, o taip pat bandymas prisijungti prie Islamo valstybės grupuotės Sirijoje. Šios aplinkybės tapo pagrindu aštriai diskusijai apie tai, kaip Vokietijoje vertinamos ir prižiūrimos aukštos rizikos radikalizacijos bylos.

    Memoriale apsilankę berlyniečiai kalbėjo, kad institucijos, susidūrusios su jau anksčiau nusikaltusiu asmeniu, privalėjo reaguoti griežčiau. „Man atrodo, kad bent iš dalies valstybė sureagavo netinkamai, nes jie turėjo reikalą su nusikaltėliu. Jie turėjo įsikišti anksčiau“, – sakė Alfred Kubitz.

    Kas žinoma apie ankstesnius sprendimus?

    Saugumo ekspertai taip pat kritikavo, kodėl įtariamasis buvo laisvėje ir, jų vertinimu, nepakankamai stebimas. Terorizmo tyrimų ir saugumo politikos instituto atstovas Rolf Tophoven teigė, kad šio žmogaus keliama grėsmė buvo nuvertinta.

    Prokuratūra nurodė, kad vyras buvo nuteistas 2026 metais gegužę už sunkios ardomosios smurto veikos planavimą ir gavo vienerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto bausmės vykdymas buvo atidėtas, atsižvelgiant į jo anksčiau Libane praleistą laiką įkalinimo įstaigoje ir laikino sulaikymo laikotarpį, taip pat į prisipažinimą bei teiginį, kad jis atsiribojo nuo Islamo valstybės.

    Šis sprendimas, kaip ir platesnė praktika dėl nuteistųjų, siejamų su ekstremizmu, priežiūros po teismo, tapo politinių ginčų centru. Vokietijos policijos pareigūnų asociacijos vadovas Dirk Peglow viešai akcentavo, kad tokio pavojaus atvejais sulaikymo pabaiga neturėtų reikšti ir valstybės kontrolės pabaigos.

    Baimės dėl kraštutinių jėgų išnaudojimo

    Lygiagrečiai dalis LGBTQ bendruomenės atstovų perspėjo, kad tragedija gali būti išnaudota kraštutinių dešiniųjų politinėje darbotvarkėje. Berlynas ilgą laiką laikytas atviru miestu, todėl toks tikslinis smurtas Pride kontekste bendruomenei tapo ypač skausmingu signalu.

    Budėjime dalyvavusi 26 metų Lena Werner sakė, kad atėjo parodyti, jog bendruomenė nesileis įbauginama ir sieks dar didesnio solidarumo. Kartu ji pabrėžė, kad nenorėtų, jog išpuolis taptų pretekstu kurstyti neapykantą užsieniečiams, migrantams ar islamui.

    Įtampa juntama ir politiniame fone, nes iki Berlyno žemės rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, o kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai kai kuriose apklausose rodė aukštus rezultatus. Socialiniuose tinkluose partijos lyderė Alice Weidel kaltino kanclerį Friedrich Merz nepakankamais veiksmais prieš, jos teigimu, migrantų smurtą.

    Tuo metu kancleris Friedrich Merz viešai pabrėžė, kad Vokietija gins laisvę ir neleis terorizmui plisti. Šie pareiškimai rodo, kad po išpuolio Vokietijoje gali stiprėti spaudimas griežtinti ekstremizmo prevencijos priemones, bet kartu aštrėti ir debatai, kaip tai daryti neperžengiant žmogaus teisių bei nedidinant visuomenės susipriešinimo.

  • Europos Parlamentas pradėjo procedūrą prieš AfD siejamą ESN: gresia europinės partijos statuso netekimas

    Europos Parlamentas pradėjo procedūrą prieš AfD siejamą ESN: gresia europinės partijos statuso netekimas

    Europos Parlamentas liepos 7 dieną pradėjo patikros procedūrą prieš partiją Europe of Sovereign Nations (ESN), vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas Europoje. Procedūros tikslas – įvertinti, ar ši europinio lygmens partija laikosi Europos Sąjungos sutartyse įtvirtintų vertybių.

    Balsavimu Parlamentas pavedė Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijai (APPF) ištirti ESN atitiktį ES vertybėms. Jei tyrimo išvados būtų nepalankios, ESN galėtų netekti europinės politinės partijos statuso ir su tuo susijusio finansavimo iš ES biudžeto.

    Sprendimas priimtas slaptu balsavimu: už pasisakė 414 europarlamentarų, prieš buvo 224, susilaikė 18. Parlamento šaltinių teigimu, iniciatyvai nepritarė Europos konservatorių ir reformistų bei Patriots for Europe frakcijos, o kitos frakcijos ją palaikė.

    „Jokie ES mokesčių mokėtojų pinigai neturi atitekti tiems, kurie mindo pamatines vertybes, ant kurių pastatyta Sąjunga“, – po balsavimo sakė socialdemokratas Alessandro Zan.

    Europos liaudies partijos atstovai viešai akcentavo, kad dalies ESN narių elgesys ir pareiškimai, jų vertinimu, kertasi su ES vertybių sistema. Tarp minimų pavyzdžių – kai kurių AfD atstovų pareiškimai, siejami su nacizmo simpatijomis, ir Nyderlandų politiko Thierry Baudet raginimai dėl masinės remigracijos, aiškinant tai „baltos“ Europos išsaugojimu.

    Kaip nurodoma, APPF ankstesniuose vertinimuose buvo sukaupusi medžiagą apie galimus ESN narių veiksmus, kuriuos kritikai laiko nesuderinamais su ES vertybėmis. Tarp pavyzdžių minimi rasistiniais laikomi plakatai, Bulgarijos partijos Revival veiksmai, kuriais siekta sustabdyti filmo su homoseksualumo scenomis transliaciją, taip pat Vokietijos teismo išvada, kad AfD programinės nuostatos prieštarauja žmogaus orumui ir religijos laisvei.

    Pati ESN po balsavimo kritikavo sprendimą, tvirtindama, kad jos nariai turi išlikti laisvi viešai kalbėti apie rinkėjų problemas nebijodami administracinių procedūrų ar finansinių sankcijų vien dėl to, kad jų pažiūros ginčija politinį konsensusą.

    ESN, kaip europinio lygmens partija, buvo įkurta 2024 metų rugpjūtį aštuonių kraštutinių dešiniųjų partijų iniciatyva, lyderystę prisiimant AfD. Vėliau prie jos prisijungė ir kitų šalių politinės jėgos, o paskutinė minima prisijungusi – Italijos National Future, vadovaujama buvusio generolo Roberto Vannacci.

    Svarbu atskirti ESN europinę partiją nuo ESN frakcijos Europos Parlamente: tai dvi skirtingos struktūros. Net jei ESN netektų europinės partijos statuso ir finansavimo, tai automatiškai nereiškia sankcijų pačiai frakcijai Parlamente ar atskiriems europarlamentarams, tačiau smūgis reputacijai ir politinei įtakai būtų reikšmingas.

    Tokios procedūros ES institucijose vertinamos kaip vienas griežčiausių instrumentų, nes europinių partijų finansavimas susietas su pareiga gerbti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus. Tyrimo eiga ir galutinis sprendimas priklausys nuo APPF išvadų bei tolesnių teisinių žingsnių.

  • Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Ką planuoja Europos Parlamentas

    Europos Parlamentas rengiasi pradėti procedūrą prieš Europos suverenių tautų partiją (ESN) – europinę politinę partiją, vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas. Sprendimo esmė – patikrinti, ar ESN laikosi pamatinių Europos Sąjungos vertybių.

    Jei būtų nustatyta, kad ESN šių vertybių neatitinka, organizacija galėtų netekti europinės politinės partijos registracijos. Kartu tai reikštų ir galimą finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto praradimą.

    Kas inicijavo patikrą ir kas vyks toliau

    Procedūrą inicijavo daugiau kaip 180 Europos Parlamento narių, pasirašiusių prašymą aktyvuoti patikros mechanizmą. Vertinimą turėtų atlikti Europos politinių partijų ir fondų institucija (APPF), kuri prižiūri europinių partijų atitiktį taisyklėms.

    Europos Parlamentas artimiausiomis dienomis Strasbūre balsuos, ar oficialiai pradėti procesą. Europos Parlamento pareigūnai nurodo, kad pagrindinės frakcijos – Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai bei „Renew Europe“ – remia šį žingsnį, todėl prašymas turėtų būti patvirtintas.

    Kuo ESN skiriasi nuo frakcijos Parlamente

    ESN, kaip europinė politinė partija, yra atskiras juridinis vienetas nuo ESN politinės grupės Europos Parlamente. Politinės grupės – tai frakcijos, vienijančios europarlamentarus Parlamente, o europinės partijos – nacionalinių partijų aljansai Europos Sąjungos lygmeniu, turintys teisę į finansavimą pagal nustatytas taisykles.

    Net jei ESN netektų europinės partijos statuso, tai automatiškai nereiškia sankcijų europarlamentarams ar pačiai frakcijai Europos Parlamente. Pagrindinis tokio sprendimo poveikis būtų susijęs su partijos registracija ir finansavimu, o ne su mandatų galiojimu.

    „ESN partija kaltinama nepagarba Europos vertybėms vien todėl, kad kalba apie realias europiečių problemas. Žodžio laisvė yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė, o politiniai nesutarimai turėtų būti sprendžiami diskusijomis“, – sakė ESN atstovas spaudai.

    APPF jau anksčiau institucijoms buvo pateikusi signalus apie faktus, galinčius kelti abejonių dėl atitikties pamatinėms vertybėms, tokioms kaip pagarba žmogaus orumui, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises. Toliau procedūroje numatyta, kad ESN gaus pastabas ir galės imtis korekcinių veiksmų, o galutinį sprendimą dėl registracijos APPF priims įvertinusi atsakymus.

    Net ir priėmus galutinį sprendimą, Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba dar turėtų galimybę jį peržiūrėti ar panaikinti. Tai reiškia, kad procesas gali užtrukti, o jo baigtis priklausys ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo teisinių argumentų bei procedūrinių terminų.